Spalio 9 dieną vykusiame Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdyje aptarti keli itin svarbūs etninės kultūros globos klausimai: dėl etnografinių regionų heraldikos, istorinių vietovardžių išsaugojimo, etninės kultūros ugdymo ir specialistų trūkumo, tradicinių kalendorinių švenčių statuso, lietuviškos kūrybos sklaidos.
Etnografinių regionų heraldikos įteisinimas
Atkreiptas dėmesys į šiuo metu Seime užregistruotą Valstybės herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo pakeitimo projektą ir pasidžiaugta, kad atsižvelgiant į EKGT siūlymus, jame numatomas etnografinių regionų heraldinių ženklų įteisinimas. EKGT pirmininkės Dalios Urbanavičienės teigimu, kol kas etnografinių regionų heraldika jokio teisinio statuso neturi ir jos naudojimas visuomenėje kelia daug klausimų.
Siūlomų Heraldinių ženklų įstatymo pataisų patvirtinimas šias problemas padėtų išspręsti – visuomenėje gana plačiai naudojami Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai įgytų valstybės pripažinimą, nes etnografinių regionų heraldiką, suderintą su Lietuvos heraldikos komisija, patvirtintų Lietuvos Prezidentas, o EKGT parengtų tos heraldikos naudojimo tvarką.
Aptariant heraldikos klausimą, atkreiptas dėmesys, kad Mažoji Lietuva yra vienintelis Lietuvos etnografinis regionas, neturintis savo herbo. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva jau sukurtas herbo projektas, kuriam pasirinktas briedžio simbolis atsižvelgiant į Mažosios Lietuvos istorinius ženklus, tačiau jam vis dar nepritaria Lietuvos heraldikos komisija. Posėdyje nutarta išreikšti EKGT pritarimą siūlomam Mažosios Lietuvos herbo projektui ir dalyvauti derybose su Lietuvos heraldikos komisija.
Istorinių vietovardžių išsaugojimas
LR Seimui patvirtinus EKGT siūlymą 2019-uosius paskelbti Vietovardžių metais, Kultūros ministerija ėmėsi rengti šių atmintinų metų įgyvendinimo planą ir papraše EKGT pateikti šiam planui siūlymus. EKGT posėdyje atkreiptas dėmesys, kad nebuvo atsižvelgta į Seimo nutarimą dėl Vietovardžių metų patvirtinimo, kur siūlyta Vyriausybei sudaryti Vietovardžių metų komisiją Vietovardžių metų programai parengti, numatant jos įgyvendinimui lėšas valstybės biudžete.
Vietovardžių metų programos parengimas susijęs su įvairių institucijų veikla, todėl būtinas glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, todėl, nesudarius bendros komisijos, Vietovardžių metų programa gali tapti ne tokia svari, kaip tikėtasi.
Posėdyje dalyvavusi Vilniaus universiteto geografė Filomena Kavoliutė atkreipė dėmesį, kad ir toliau itin aktuali išlieka istorinių vietovardžio naikinimo problema, nes iki šiol remiamasi dar sovietmečiu priimtais teisės aktais, leidžiančiais išbraukti seną vietovardį suteikiant vietovei gretimo kaimo pavadinimą, jei joje nebelieka gyventojų.
Nutarta kaip pagrindinį EKGT darbą Vietovardžių metų programoje numatyti naujo strateginio teisės akto – Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gairių – inicijavimą, kad nebūtų apsiribojama vien proginiais renginiais vienerius metus, o vyktų tęstinė veikla siekiant teisinėmis priemonėmis sustabdyti istorinių vietovardžių naikinimą. Esminiai tikslai, kurie būtų iškelti tose gairėse – vietovardžių pripažinimas kultūros paveldo vertybe ir jų išsaugojimas.
Etninės kultūros puoselėjimas savivaldybėse – savarankiška ar valstybės deleguota funkcija?
EKGT posėdžiuose nuolat keliama problema, kad savivaldos institucijos skiria per mažai dėmesio etninei kultūrai, retoje savivaldybėje ji suvokiama kaip prioritetinis dalykas. Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė jau seniai teikia siūlymą, kad Savivaldos įstatyme įtvirtinta savivaldybių funkcija puoselėti etnokultūrą būtų pakeista iš savarankiškos funkcijos į valstybės deleguotą funkciją.
EKGT posėdyje nutarta pritarti šiam siūlymui ir inicijuoti LR Savivaldos įstatymo pataisas, remiantis tuo, kad savivaldybių pareiga užtikrinti valstybinę globą yra nurodyta Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme.
Etninės kultūros ugdymas ir specialistų trūkumas
Aptariant bendrųjų etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo trūkumus, posėdyje nutarta siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) reglamentuoti, kad kiekvienoje mokykloje privaloma tvarka dirbtų bent vienas etnologijos krypties specialistas, turintis pedagoginę kvalifikaciją, arba pedagogas, turintis etnokultūrinių kompetencijų.
Kitas itin svarbus nutarimas – siūlyti ŠMM įsteigti ministro patarėjo etninės kultūros ugdymo klausimais pareigybę. EKGT nuomone, tik tuomet, kai šioje ministerijoje atsiras etninę kultūrą išmanantis atsakingas asmuo, bus galima tikėtis atsakingesnio ŠMM požiūrio į etninės kultūros ugdymą.
Ilgai analizavusi etninės kultūros pedagogų rengimo klausimą, EKGT nutarė inicijuoti etninės kultūros (etnologijos) pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo strategijos sukūrimą. Taip pat nutarta vėl iškelti Seime klausimą dėl etnologijos ir folkloristikos studijų krypčių grąžinimo į Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, nes iki šiol iš ŠMM nesulaukta jokių atgarsių dėl prieš metus bendruose LR Seimo Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetų posėdžiuose pareikšto pritarimo, kad etnologijos ir folkloristikos studijų kryptys privalo būti minėtame sąraše.
Palaikoma Vėlinių kaip nedarbo dienos idėja
EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė priminė, kad EKGT nuo 2010 m. siekia, kad Vėlinėms (lapkričio 2 d.) būtų suteiktas švenčių dienos statusas. Seimo nariai, atsižvelgę į šį EKGT siūlymą, ne kartą buvo pateikę Seimui svarstyti šį klausimą, tačiau jis nuolat sulaukdavo pasipriešinimo iš Vyriausybės. Šiuo metu Seimo Lietuvos lenkų sąjungos frakcija vėl yra užregistravusi projektą dėl Vėlinių paskelbimo nedarbo diena. Nutarta EKGT vardu išreikšti pritarimą šiam projektui.
Taip pat nutarta parengti Atmintinų dienų įstatymo naujos redakcijos projektą, siūlant jame suklasifikuoti įvairias atmintinas dienas, tarp jų išskiriant tradicinių kalendorinių švenčių grupę ir į ją įrašant kaip atmintinas dienas svarbias tradicines kalendorines šventes, kurios šiuo metu neturi jokio statuso: pavyzdžiui, atmintinomis dienomis dar nėra paskelbtos Užgavėnės, Jurginės, Sekminės ir t.t.
Pritarta Seimo nario Vytauto Kernagio siūlymui remti lietuviškos kūrybos sklaidą
Daugiausia jausmų EKGT posėdyje sukėlė Seimo nario Vytauto Kernagio siūlymas nustatyti Lietuvos radijo stotims nacionalinių kūrinių kvotą (35 proc.). Dauguma EKGT narių šiam siūlymui pritarė, tačiau atkreiptas dėmesys, kad EKGT turėtų rūpintis ne tiek geresnėmis sąlygomis Lietuvos kūrėjams, o kūryba, atliekama lietuvių kalba. Taip pat svarbu skleisti ne tik naujausius kūrinius, bet ir išliekamąja verte pasižyminčius seniai sukurtus nacionalinius kūrinius.
Nutarta iš esmės pritarti V. Kernagio siūlymui nustatyti Lietuvos radijo stotims 35 proc. nacionalinių kūrinių kvotą, tačiau savo ruožtu siūlyti Lietuvos transliuotojams kuo didesnį dėmesį rodyti lietuvių kalba atliekamiems kūriniams, nepamirštant ir folkloro kūrinių.
EKGT taip pat siūlo Lietuvoje kuo daugiau transliuoti lietuviškai atliekamų kūrinių, ypač švenčių metu (pvz., Kalėdų ir kitų kalendorinių švenčių laikotarpiu, per valstybines šventes), ne tik per radiją ir televiziją, bet ir viešosiose erdvėse: prekybos centruose, įvairiose mugėse, šalia kalėdinių eglių ir pan.
EKGT yra Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Ji yra atskaitinga Seimui. Pagal patvirtintus Etninės kultūros globos tarybos nuostatus tarybos pirmininką Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu iš Etninės kultūros globos tarybos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Etninės kultūros globos tarybos pirmininko kandidatūrą apsvarsto kartu su Etninės kultūros globos taryba.
O kaip su lietuviškos etninės kultūros globa ir sklaida lietuviškose etninėse žemėse už Lietuvos ribų?
Klausimai iš ties kaip reta aktualūs. Reikia pagirti EKGTarybą, suradusią prioritetines problemas. Išskirtinę reikšmę jų tarpe turi etninės kultūros pedagogų rengimo klausimas. Nutarimas inicijuoti etninės kultūros (etnologijos) pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo strategijos sukūrimą labai sveikintinas, tačiau neturėtų užtrukti, objektyvios sąlygos verčia tai daryti kuo greičiau. VDU patvirtino norą susigrąžinti etnologų rengimą (jeigu bus poreikis), dėstytojų tam pakaktų. Į šį universitetą įsijungsiančiame ASU tebėra vienas kitas galintis tai daryti dėstytojas, tačiau etnologijos ten jau nebeliko (liko tik kraštotyra), LEU tikriausiai taip pat galėtų grįžti prie šios veiklos. Jeigu kitiems mokslo metams ši problema nebus išspręsta bus daug kas prarasta.