Artėjančių Kalėdų proga Etninės kultūros globos taryba siunčia virtualią dovaną visiems etninės kultūros mylėtojams.
Tai ką tik užbaigtas paskaitų apie Lietuvos etnografinių regionų papročius rinkinys, kurį nuo šiol visada galėsite rasti Etninės kultūros globos tarybos svetainėje – čia:
Rinkinyje etnologų, etnomuzikologų, kultūros paveldo žinovų ir kitų etninės kultūros tyrinėtojų pranešimai apie:
– etnografinių regionų istorines ištakas;
– architektūrą;
– tarmes;
– muzikavimo papročius;
– regioninius tautinio ir tradicinio drabužio ypatumus;
– kalendorines šventes;
– kulinarinį paveldą.
Dauguma paskaitų skaitytos šiemet ir pernai Etninės kultūros globos tarybos kartu su partneriais rengtuose seminaruose.
Etninės kultūros globos taryba dėkoja Kauno tautinės kultūros centrui ir Turizmo rinkodaros asociacijai, padėjusiems šiuos seminarus surengti.
Rengėjai sako ačiū visiems paskaitas skaičiusiems lektoriams – tyrėjams iš Lietuvos liaudies buities muziejaus, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros, Lietuvių kalbos instituto, Klaipėdos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto,
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Biržų krašto muziejaus „Sėla“,
Kaišiadorių muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus, Kauno rajono muziejaus, Jono Basanavičiaus gimtinės muziejaus, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus,
Salos etnokultūros ir žinių centro, Šiaulių turizmo informacijos centro, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos.
Klausytojams rengėjai linki įdomaus klausymo. Jie tikisi, kad šis paskaitų rinkinys padės geriau pažinti etnografinių regionų kultūrą ir įkvėps imtis gilesnių savo krašto tradicijų tyrinėjimų.
Parengta pagal Etninės kultūros globos tarybos pranešimą
Labai keista, kai Vilniaus, Dieveniškių , Pabradės apylinkės , Sariai, Naujasis Strūnaitis priskiriami Dzūkijos, o ne rytų Aukštaitijos regionui- juk čia (buvo kalbama) rytų aukštaičių vilniškių patarme, o ne dzūkų tarme. Juk yra akademiniai Lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai,kuriame šios vietovės priskiriamos rytų aukštaičių vilniškių patarmės plotui. Manau, skiriamasis rytų aukštaitiškas bruožas vietovardžiai su ažu- ,Dzūkijos vietovardžiams būdinga užu-.Vilniaus rajone randame Ažunerę, Ažubalius, Ažulaukę, Šalčininkų rajone- Ažukalnius, Ažulomį, Ažumedį, Ažukelį, Pabradės apylinkėse- Ažumiškę, Ažutakį, Ažubalė. O štai Trakų rajone randame vietoves Užubalius, Užugirius, Užukulpį,Užukampį- tai jau Dzūkijos regionas.
yra ir daugiau netikslumų, neatitikimų
Didžioji dalis Jurbarko rajono ( išskyrus Eržvilko apylinkes) kalba vakarų aukštaičių ( kauniškių) patarme, artima “zanavykų” patarmei, bet Jurbarko rajonas priskirtas Žemaitijos regionui… Keli pietų žemaičių raseiniškių patarmei būdingi bruožai ( lytus- lietus, pas mūsų- pas mus) jurbarkiškių šnektoje nedaro vakarų aukštaičių žemaičiais.