Liepos 22–25 dienomis Vilkyčiuose (Šilutės r.) vyko įspūdingas Šiaudinių skulptūrų pleneras, kurį rengė nedidelė Vilkyčių bendruomenė.
Keturias dienas šiaudinių skulptūrų mėgėjai kūrė skulptūras, o paskutinįjį plenero vakarą įvyko iškilmingos jų atidavimo ugniai apeigos.
Renginio dalyviai kasdien galėjo dalyvauti paskaitose įvairiomis Mažosios Lietuvos istorijos ir paveldo temomis, klausytis folkloro ir postfolkloro koncertų.
Jau aštuntąjį kartą Vilkyčiuose vykęs Šiaudinių skulptūrų pleneras šiemet buvo skirtas Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Tačiau tai ne paskutinis šiemet Mažojoje Lietuvoje vykstantis M. Gimbutienei pagerbti skirtas renginys.
Rugpjūčio 5 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyks M. Gimbutienės gimimo 100-mečiui ir Vydūno veiklai paminėti skirta konferencija.
Pranešimus skaitys Vydūno dramaturgijos tyrinėtoja prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, mitologė hab. dr. Nijolė Laurinkienė ir kiti. Daugiau žinių čia.
Rugpjūčio 6 d. Lolytės kaime (Vainuto sen., Šilutės r.), kuriame prabėgo M. Gimbutėnės vyro Jurgio Gimbuto vaikystė, bus rengiami literatūriniai skaitymai „Marija Gimbutienė… iš laiškų ir prisiminimų”. Rengėjas – Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras.
Rugpjūčio 27–29 d. Juodkrantėje vyks XIV folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“, kuri šiemet taip pat yra skirta Marijos Gimbutienės ir jos darbų atminimui. Rengėjas – Liudviko Rėzos kultūros centras.
Gimbutienės atmintinų metų proga Veiviržėnų kultūros centro iniciatyva sukurtas virtualus Veiviržėnų krašto piliakalnių pristatymas.
Jame senąją Veiviržėnų krašto istoriją pasakoja Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus:
Kviečiame kartu minėti iškiliosios archeologės Marijos Gimbutienės atmintinus metus!
Daugiau Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtų renginių, kurie šiemet vyks etnografiniame Mažosios Lietuvos regione, rasite Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sudarytame M. Gimbutienės atmintinų metų priemonių sąraše. Jis skelbiamas čia.
Parengta pagal EKGT pranešimą
Susiję straipsniai:
- Virtualioje erdvėje – tarptautinė konferencija, skirta Marijos Gimbutienės gimimo 100-ečiui (video, tiesioginė transliacija)
- Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
- Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
- Siūloma 2020 ir 2021 metus skelbti E. Šimkūnaitės, M. Gimbutienės ir Archyvų metais
- Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
- Garsi etnomuzikologė Dalia Urbanavičienė švenčia neeilinį gimtadienį (nuotraukos, video)
- Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
- Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
- Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)
- Vyksta istorinis žygis žirgais apie Lietuvą (nuotraukos)
- Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
- Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos)
- Aukštaitijos etnokultūrininkus užbūrė Paliesiaus dvaras (nuotraukos, video)
- Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video)
- Etninės kultūros globos tarybos pirmininke paskirta D. Urbanavičienė (video)
- Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)
- Alytiškiai apsigynė nuo savivaldybės kėslų sunaikinti „Sakalėlio“ ir „Drevinuko“ mokyklas (video)
- Seime – konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, video)
- Etninės kultūros globos taryba aptarė itin svarbius klausimus (nuotraukos, video)
- Seime – spaudos konferencija skirta Etnografiniams regionams ir muzikiniam folklorui (tiesioginė transliacija, video)
- Etninės kultūros globos taryba domėjosi etninės kultūros plėtros klausimais Alytaus mieste (video)
- Tyrimas parodė, kad Lietuva šventinių dienų skaičiumi Europoje atsilieka
- Lietuvos etnosporto komitetas pažymėjo vienerių metų veiklos sukaktį (video, nuotraukos)
- Spaudos konferencija „Etninės kultūros globa ir kiti Lietuvos valstybingumo tvirtinimo darbai“ (tiesioginė transliacija, video)
- Kam trukdo Etninės kultūros globos taryba? (video)
- Dailininkui R. Borisovui Neringoje įteikta L. Rėzos premija (video)
- Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
- Išrinkti šalies etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonai (nuotraukos)
- Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas
1955 m. Altajų krašte PRIE ONGUDAJAUS MIESTO, TUEKTOJE, man teko atidenginėti LIETUVIŲ PROTĖVIŲ VALDOVO POMIRTINĘ BUVEINĘ – dabar vadinamą – KURGANĄ – nuo liet. – kur? ganosi žirgai?!
Pasirodo, kad mūsų protėviai, nuo tolimųjų amžių, SU SAULĘ VYKDAVO NUO RAMIOJO VANDENYNO iki ATLANTO ir ATGALIOS! Taip kas 6000 metų!
Paskutinį kartą – 700 – a.pr.m.e. protėviai DAĖJĘ iki – svieto galo, protėviai pagimdė GALUS, o vėliau ir ANGLUS ( nuo liet – anglis).
VOKIEČIŲ rašytojas “FRIDRIHAS ŠLETĖ” knygoje “TARP ALEZIJOS IR PERGAMO” – paliko vertingiausią ANOTACIJĄ apie LIETUVIŲ PROTĖVIUS , HERODOTO VADINAMUS – KELTAIS – nuo liet. –
ATSIKELTI! PERSIKELTI!
Lietuvių protėviai, anot šaltinių, į VAKARŲ EUROPĄ ATNEČĖ ir ŠVIESĄ, ir KULTŪRĄ!
LIETUVIŲ KELTAI – Į VAKARŲ EUROPĄ ATGABENO IR SLAVUS!
BŪTENT LIETUVIŲ PROTĖVIŲ KURGANUS IR TYRINĖJO bei ATIDENGINĖJO GARBIOJI MARIJA GIMBUTIENĖ!
,