LR Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai, LR Seimo nariams
Šių metų sausio 11 d. – LR Seime, pataikaujant autonomijos kūrėjams bei jų talkininkams, rengiamas lietuvių kalbos išdavystės aktas. Ir tai rengiama Laisvės gynėjų dienos išvakarėse. Tai tikras pasityčiojimas iš tų, kurie kovojo ir daugelis žuvo už Lietuvos laisvę, jos orumą, už lietuvišką raštą, jo žodį, už Nepriklausomybę.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis, nepritaria mūsų nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymui, įterpiant į ją mums svetimas raides.
Mūsų raidyną neišdrįso keisti net sovietinis okupantas. Prisimintini akademiko Antano Tylos žodžiai – rašmenys tai ne šiaip abėcėlė, tai valstybingumo ir su juo susijusio tapatumo kūrimo bei kultūros atminties veiksnys. Nejau mes patys savo ranka jį žudysime?
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia. Taigi, ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba. Kitokiu atveju, kaip teisingai pastebi prof. Laima Kalėdienė, būtų siaurinama valstybinės kalbos vartojimo erdvė.
Siūlomas projektas XIIIP-535 prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų), prieštarauja 1994 m. Lietuvos – Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba, prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles).
Siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo projektas Nr. XIIIP-535(2) kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui. Užprogramuoja ateities konflikto ir diskriminacijos tikimybę, kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse, išduodant Latviją, įteisinusia asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje, paklūsta Lenkijos politikų spaudimui ir vietoje integracijos skatina Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe.
Lietuvių kalba ir jos rašyba negali būti politikos įrankiu.
Pritariant antikonstituciniam Nr. XIIIP-535(2) įstatymo projektui – laužoma duota priesaika, įteisinamas teisinis nihilizmas, skatinamas dar didesnis piliečių susipriešinimas, nusivylimas savo valstybe.
Lietuvos partizanai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovojo už orią, save gerbiančią, savo dvasines vertybes turinčią ir jas saugojančią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos turėjimą bei išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio raidyno ardymą, vardų ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančia lietuvių kalbos vartojimo erdvę.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis pritaria LRS narių A. Ažubalio ir kitų siūlomam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo kompromisiniam projektui Nr. XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje, nesudaro galimybės tautinių mažumų priešpriešai.
Neniekinkime savo kalbos. Turėtume visi prisiminti manifestinius Mykolo Daukšos žodžius – paniekink kalbą – paniekinsi santaiką, vienybę ir visą kas gerą.
Prašome Gerb. Lietuvos Prezidentą, LR Seimo narius palaikyti Nr. XIIIP-471 projektą.
Pagarbiai,
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkas Giedrius Gataveckas
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos narys Zigmas Tamakauskas
A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
A. Ažubalis kritiškai vertina LVŽS laikyseną asmenvardžių rašybos, sankcijų Rusijai, gynybos stiprinimo ir kitais Lietuvos valstybei svarbiais klausimais.
Skaityti toliauDetails
V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
V. Rakutis nagrinėja Seime svarstomą asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymo pataisą ir kelia klausimą, kaip suderinti teisę į asmens tapatybę su...
Skaityti toliauDetails
Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose
Žmogaus teisių ir pilietinės organizacijos kreipėsi į valstybės institucijas ragindamos stabdyti siūlymus oficialiuose Lietuvos dokumentuose įteisinti nelietuviškus diakritinius ženklus bei...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Navrockio šantažas Rusijos grėsmės akivaizdoje: Lietuvos saugumas mainais į lenkiškus rašmenis?
Lenkijos prezidento Karolio Navrockio vizitas Lietuvoje virto beprecedenčiu politiniu spaudimu: Rusijos agresijos akivaizdoje jis pareiškė, kad Lenkija gins Lietuvą tik...
Skaityti toliauDetails
A. Judžentis. Šis tas apie raidžių diakritinius ženklus
Diakritiniai, arba skiriamieji, ženklai taip pavadinti turbūt todėl, kad vieną raidę skiria nuo kitos. Varnelė virš raidės š yra skiriamasis...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Kalba ir politika: Lietuvos likimo klausimas
Praėjusią savaitę dalyvavau nemažai renginių. Vienas jų - habilituoto daktaro kalbininko Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas“ pristatymas. Kazimieras yra...
Skaityti toliauDetails
S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?
JAV prezidentas Donaldas Trampas toliau stebina ir savo šalininkus, ir oponentus. Vienu iš parašų, kuriais be galo didžiuojasi, jis patvirtino...
Skaityti toliauDetails
D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos
Kas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija? Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“ turėjo...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai
Kol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės piliečių vienybė,...
Skaityti toliauDetails
J. Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš lenkų ir...
Skaityti toliauDetails
L. Astra. Lietuvių kalbos prievartautojams – ne vieta ir Seime!
„Taip pat esama išraiškingos, jautrios, itin spalvingos, lietuviškai ir nuostabiai magiškos kalbos“ – teigia mūsų iškiliausias filosofas Algis Mickūnas. Jis...
Skaityti toliauDetails
Lietuvių kalbos institutas: oficialus asmenvardžių rašymas su nelietuviškais diakritiniais ženklais keltų grėsmę valstybinei kalbai
Lietuvių kalbos institutas (LKI) išplatino pranešimą, kad jei Lietuvos valdžia nuspręstų leisti oficialiuose Lietuvos dokumentuose nelietuviškus asmenvardžius rašyti su nelietuviškais...
Skaityti toliauDetails
V. Sinica. Sikorskis vėl klupdo Lietuvą vykdyti jo norus
Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Skaityti toliauDetailsKT spręs, ar leisti LR dokumentuose asmenvardžius rašyti ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais
KT aiškinsis ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad nelietuvių tautybės asmeniui neleidžiama asmenvardžio įsirašyti su nelietuviškais diakritiniais ženklais.
Skaityti toliauDetails
Apie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje
Nuo 2005 m., kai Lenkijoje įsigaliojo Tautinių mažumų įstatymas, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, kaip ir kitos tautinės mažumos, gali susigrąžinti...
Skaityti toliauDetails
