LR Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai, LR Seimo nariams
Šių metų sausio 11 d. – LR Seime, pataikaujant autonomijos kūrėjams bei jų talkininkams, rengiamas lietuvių kalbos išdavystės aktas. Ir tai rengiama Laisvės gynėjų dienos išvakarėse. Tai tikras pasityčiojimas iš tų, kurie kovojo ir daugelis žuvo už Lietuvos laisvę, jos orumą, už lietuvišką raštą, jo žodį, už Nepriklausomybę.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis, nepritaria mūsų nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymui, įterpiant į ją mums svetimas raides.
Mūsų raidyną neišdrįso keisti net sovietinis okupantas. Prisimintini akademiko Antano Tylos žodžiai – rašmenys tai ne šiaip abėcėlė, tai valstybingumo ir su juo susijusio tapatumo kūrimo bei kultūros atminties veiksnys. Nejau mes patys savo ranka jį žudysime?
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia. Taigi, ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba. Kitokiu atveju, kaip teisingai pastebi prof. Laima Kalėdienė, būtų siaurinama valstybinės kalbos vartojimo erdvė.
Siūlomas projektas XIIIP-535 prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų), prieštarauja 1994 m. Lietuvos – Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba, prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles).
Siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo projektas Nr. XIIIP-535(2) kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui. Užprogramuoja ateities konflikto ir diskriminacijos tikimybę, kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse, išduodant Latviją, įteisinusia asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje, paklūsta Lenkijos politikų spaudimui ir vietoje integracijos skatina Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe.
Lietuvių kalba ir jos rašyba negali būti politikos įrankiu.
Pritariant antikonstituciniam Nr. XIIIP-535(2) įstatymo projektui – laužoma duota priesaika, įteisinamas teisinis nihilizmas, skatinamas dar didesnis piliečių susipriešinimas, nusivylimas savo valstybe.
Lietuvos partizanai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovojo už orią, save gerbiančią, savo dvasines vertybes turinčią ir jas saugojančią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos turėjimą bei išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio raidyno ardymą, vardų ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančia lietuvių kalbos vartojimo erdvę.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis pritaria LRS narių A. Ažubalio ir kitų siūlomam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo kompromisiniam projektui Nr. XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje, nesudaro galimybės tautinių mažumų priešpriešai.
Neniekinkime savo kalbos. Turėtume visi prisiminti manifestinius Mykolo Daukšos žodžius – paniekink kalbą – paniekinsi santaiką, vienybę ir visą kas gerą.
Prašome Gerb. Lietuvos Prezidentą, LR Seimo narius palaikyti Nr. XIIIP-471 projektą.
Pagarbiai,
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkas Giedrius Gataveckas
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos narys Zigmas Tamakauskas
Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...
Skaityti toliauR. Šarknickas. Lietuvių kalbos naikinimas tęsiasi
Dar neseniai – šių metų sausio mėn. – Seimo valdantieji pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių: „q“, „w“, „x“, rašybai...
Skaityti toliauSeimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą
Gruodžio 15 d. Seimas atmetė Lietuvos lenkų Seimo narių siūlymą Lietuvos respublikos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose leisti rašyti lenkiškais rašmenimis...
Skaityti toliauL. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana
Liaudies dainoje „Linelį raunu ne viena“ dainuojama, kad mergelės širdelei kažko vis trūksta, vis negana... O štai Seimo narė Beata...
Skaityti toliauD. Razauskas. Problemų sprendimas
Įsivaizduokite, einate gatve, o iš už kampo prišoka žmogysta ir sako: – Žinote, o mes su jumis turime problemą, kurią mums...
Skaityti toliauKT tirs, ar asmenvardžių rašyba dokumentuose ne valstybine kalba neprieštarauja Konstitucijai
Lapkričio 22 d. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nagrinėsiantis Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 14 straipsniui neprieštarauja Asmens vardo...
Skaityti toliauA. Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas
Šį rudenį baigiasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir jos pirmininko Audrio Antanaičio penkerių metų kadencija. Kaip numato Valstybinės lietuvių...
Skaityti toliauDėl nelietuviškos asmenvardžių rašybos Lietuvos dokumentuose vėl kreipiamasi į KT
Spalio 28 d. Seimo narių grupė kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiemet Seime priimto įstatymo, įteisinančio nelietuvišką asmenvardžių rašybą...
Skaityti toliauR. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą
Dar neseniai – šių metų sausio mėn. – Seimas pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių – „q“, „w“, „x“ –...
Skaityti toliauJ. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
Balandžio 12 d. Seime 11 val. „skubos tvarka“ buvo numatyta svarstyti, o vėliau ir priimti Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teikiamas...
Skaityti toliauJ. Vaiškūnas: Eikite Jūs…
Kalbinti Joną Vaiškūną būtų derėję pernai pavasarį, kovo 6-ąją. Kartu su bundančia gamta sveikinti ir su gyvenimo sukaktimi, arba įpusėjus...
Skaityti toliauZ. Šličytė. Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja?
Aukščiausiosios Tarybos deputatės dr. Zitos Sličytės kalba Kovo 11-ąją Seime. Garbingi Lietuvos piliečiai, malonūs svečiai, Mes, Sąjūdžio seimo deputatai, Lietuvos...
Skaityti toliauA. Petrulis. Politinė provokacija prieš Vasario 16-ąją
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ir prezidentas nevetuodamas pasirašė absurdišką, antikonstitucinį įstatymą, įteisinantį asmens tapatybės dokumentuose svetimų asmenvardžių rašybą „lotynų" abėcėlės...
Skaityti toliauG. Merkys. Kas ir kodėl naikina tautinę valstybę ir tautą?
Klausimas kyla, juk valdžia priėmė valstybinę kalbą darkantį pavardžių rašybos įstatymą. Valstybinę kalbą saugo LR Konstitucija. Ta pati Konstitucija teigia:...
Skaityti toliauD. Razauskas. Genys ir lapė
Lietuvos ir Lenkijos „strateginės partnerystės“ svajonę palydint XIX a. pabaigoje Gudijoje užrašyta ir paskelbta štai tokia pasaka, ar veikiau pasakėčia,...
Skaityti toliau