Daliai gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pensijų pakopos, fiksuojamas finansinių įsipareigojimų grąžinimo bumas. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, balandžio 10 dieną stebėtas ženklus padengtų paskolų skaičiaus didėjimas, kuris išliko dar keletą savaičių ir buvo iki 4 kartų didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Visų finansinių įsipareigojimų grąžinimo apimtys iš viso balandį didėjo 38 proc., lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai. Labiausiai didėjo padengtų būsto paskolų kiekis – net 52 proc., taip pat grąžintų vartojimo paskolų apimtys (43 proc.) ir padengtų lizingo kontraktų dalis (37 proc.).
Be to, naujausiais duomenimis, gyventojų skolų finansinėms institucijoms kiekis yra sumažėjęs beveik dešimtadaliu (9 proc.), o unikalių skolininkų skaičius mažėjo 8 proc., lyginant šių metų balandžio 21 d. ir balandžio 1 d. duomenis.
„Dalis gyventojų antrosios pakopos lėšas jau panaudojo finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai ypač aktualu tiems, kurie artimiausiu metu planuoja skolintis būstui ar kitiems didesnės vertės pirkiniams. Laiku nevykdomi įsipareigojimai ilgainiui virsta skolomis ir mažina galimybes ateityje gauti kreditą palankiomis sąlygomis. Todėl atsiradus papildomoms lėšoms, rekomenduojama jas skirti skolų mažinimui, o ne naujiems pirkiniams“, – sako „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Finansinių įsipareigojimų mažinimas – pirmas žingsnis prieš būsto paskolą
Banko „Citadele“ užsakymu kovo mėnesį „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodė kiek mažesnius ketinamų grąžinti įsipareigojimų rezultatus: tai daryti atgavę pensijų lėšas planavo apie dešimtadalis (9,5 proc.) gyventojų.
Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, naujausi duomenys atskleidžia, kad gyventojai renkasi skirtingas strategijas, o daliai jų prioritetu tampa finansinių įsipareigojimų mažinimas.
„Matome, kad dalis gyventojų atsiimtas lėšas skiria finansinių įsipareigojimų mažinimui – tai natūralus sprendimas, ypač turint brangesnių skolų ar planuojant ateityje skolintis. Vis dėlto tai nėra vienintelis kelias – prieš priimant sprendimą verta įvertinti ir alternatyvas. Pavyzdžiui, grąžinus dalį būsto paskolos sutaupoma palūkanų, tačiau investuojant ar kaupiant lėšas ilgesniu laikotarpiu galima pasiekti didesnę grąžą, nors tokie sprendimai susiję su rizika“, – sako A. Izgorodinas.
Iš viso kaupimą pensijai antrojoje pakopoje per pirmąjį šių metų ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. sistemos dalyvių. Banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad iš atsiėmusių pensijai kauptas lėšas, pirkti nekilnojamąjį turtą rengiasi apie 7 proc. gyventojų.
Planuojantiems pirkti būstą, asmeninius finansus verta peržiūrėti dar prieš teikiant paraišką dėl paskolos, pabrėžia D. Krikščiukaitė. Ji primena, kad Lietuvoje tinkama kredito istorija – be skolų ar vėluojančių mokėjimų – yra viena iš esminių sąlygų kredito davėjams svarstant paskolos prašymą.
„Kredito istorija, „pamirštos“ nedidelės skolos turi įtaką vertinant paraišką būsto paskolai. Net ir nedideli įsiskolinimai gali neigiamai paveikti kreditingumą, todėl paskolos sąlygos tampa mažiau palankios, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir brangesnės. Dėl šios priežasties prieš kreipiantis dėl finansavimo rekomenduojama pasitikrinti savo kredito istoriją – tai leidžia įvertinti turimus įsipareigojimus ir suprasti, kaip jus mato potencialūs kredito davėjai“, – D. Krikščiukaitė.
Prastas kredito reitingas gali kainuoti brangiai: kaip jį pagerinti?
Kredito istorija paremtas asmeninis kredito reitingas parodo, kokia yra tikimybė, kad asmuo vėluos atsiskaityti su kreditoriais 90 ir daugiau dienų. Atitinkamai kiekvienas asmuo priskiriamas rizikos klasei nuo A iki E: kuo mažesnė procentinė tikimybė vėluoti su atsiskaitymu, tuo mažesnė rizika ir tuo palankiau vertinamas besiskolinančiojo patikimumas – suteikiamas aukštesnis kredito reitingas.
Jei jūsų kredito reitingas yra D, E ar žemesnis, tikėtina, kad paskolos sąlygos jums bus mažiau palankios nei asmeniui su A rizikingumo klase. Svarbu žinoti, kad kredito reitingą daugeliu atvejų galima pagerinti, tačiau tai reikalauja laiko, pažymi D. Krikščiukaitė.
„Turimą pradelstą įsiskolinimą visais atvejais reikėtų apmokėti kuo greičiau: tai iškart pagerins jūsų kredito reitingą. Besivelkantys istoriniai vėlavimai turi „uodegą“, todėl pradėjus padengti pradelstus mokėjimus anksčiau, išliekamasis neigiamas skolos poveikis bus mažesnis. Svarbu neleisti atsirasti ir daugiau vėlavimų ateityje – net trumpi, bet nuolatiniai vėlavimai ilgainiui formuoja neigiamą įspūdį apie asmens finansinį patikimumą“, – sako D. Krikščiukaitė.
Parengta pagal „Creditinfo Lietuva“ pranešimą
