„Siekdama pagerinti mūsų šalies santykius su Lenkija, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė naują būdą nelietuviškų pavardžių rašymui asmens dokumentuose. Pagrindiniame paso puslapyje rašyti užsieniečių ir lenkais save laikančių Vilnijos gyventojų pavardes: iš pradžių valstybine kalba, o po pasvirojo brūkšnelio taip, kaip paso savininkas pageidauja, bet registruose būtų galima vartoti tik lietuviškąjį variantą“.
Tokius siūlymus dabartiniai valdantieji (tiksliau vienas jų įtakingas patarėjas) skelbė ir anksčiau, dar nebūdami valdžioje, dabar tai jau skelbiama kaip ir oficiali valdžios pozicija. Kyla nemažai klausimų, kodėl toks pareiškimas atsirado, ką jis reiškia ir ką jis duos. Pagaliau kas tai yra, įstatymo projektas, programinis pareiškimas ar laiškas Lenkijos vyriausybei? Tiesa, yra dar vienas, ganėtinai miglotas pavadinimas – idėja.
Panagrinėkime tą idėją. Pirmiausia, kodėl valdantieji mano, kad tas naujas būdas tikrai pagerins mūsų santykius su Lenkija, negi kaimynų valstybė pati pasiūlė tą būdą ir nuo jo priėmimo ar nepriėmimo priklauso tie mūsų santykiai?
Tokio būdo Lenkija nesiūlė, tai, kaip sakoma, yra Lietuvos improvizacija. Švelniai tariant, nevykusi. Iš esmės tai yra dar 1991 01 31 priimto LR AT nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ pakeitimas.
O jei visai atvirai, tai yra vieno Lietuvos teisės akto keitimas vienos užsienio valstybės reikalavimu. Įdomiausia, kad šios idėjos autoriai pasiryžę keisti tą aktą neva santykių su ta valstybe – Lenkija, gerinimo vardan. Įdomu tuomet, kaip čia su tuo suverenitetu?
Dabar galiojančiame akte sakoma: „Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“.
Ši teisinė nuostata visiškai atitinka Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnį: „Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę ir vardą vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“. TAČIAU: „Turint galvoje šio įsipareigojimo praktinę reikšmę, nuostata suformuluota taip, kad leisti šalims taikyti ją pagal savo specifines aplinkybes. Pavyzdžiui, šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę , kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą pagal jo fonetinę formą“.
Panaši nuostata yra ir Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutarties 14 straipsnyje: „asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte (priklausantys tautinėms mažumoms) turi teisę vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“. Tokiu būdu Lietuva nepažeidžia nei Europos, nei dvišalių sutarčių ir Lenkijos pretenzijos neatitinka europinių santykių lygmens.
Dar daugiau. Pati Lenkija savo tautinės mažumos – lietuvių pavardžių nesivargina perteikti pagal jų skambesį, bet tiesiog teikia artimiausią panašią lenkišką pavardę, net neieškodama to skambesio.
Grįžkime į Lietuvą. Valstiečių siūlymas rašyti pavardę lietuviškomis raidėmis, po to dėti įžambų brūkšnį, o po jo paso savininko variantą, tarkim, tautinės mažumos abėcėlės raidėmis, yra negirdėtas, nematytas pavardės rašymas. Įžambus brūkšnys (žambas) yra ne raidė, bet rašybos ženklas, bet kaip reikėtų jį skaityti idėjos autoriai nenurodo.
Priminsiu, kad tasai žambas turi alternatyvinę reikšmę „arba“, bet siūlomos pavardžių rašybos atveju jis netinka, nes domėn imama tik pirmoji pavardės versija. Taip pat jis vartojamas skaičių ar matavimo vienetų dalybai pažymėti, pvz., m/s (metrų per sekundę), skaičių ar žodžių atskyrimui – 110 / 220, vienoje eilutėje užrašytai poezijai pateikti, vieno po kito laikotarpiams pažymėti, pvz., 2015/2016 sezonas. Kaip matome, pavardžių rašybai šis ženklas tikrai netinka.
O ką apie pavardžių rašybą mano patys Lietuvos lenkai? Valstiečių partijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pareiškė: „Manau, kad dvikalbės lentelės ir originali pavardžių rašyba nėra svarbiausios lenkų problemos. Esu lenkas ir suprantu, kad lenkams tūkstantį kartų yra svarbesni mokyklų reikalai nei iškabos ant namų“. Čia tiktų priminti, kad 100 tūkst. Lietuvos lenkų mūsų krašte tenka 45 lenkiškos mokyklos, kai lietuviams – 37 lietuviškos mokyklos. Negi Lietuvos lenkams Lietuvoje reikia 45 tūkst. mokyklų?
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas docentas Andžejus Pukšto sako, kad „valstiečių“ siūlymas „būtų mažas žingsnis siekiant pagerinti santykius su Lenkija, bet lauktume didesnio žingsnio. Be to, tai nėra svarbiausia problema – pastaruoju metu didesnę įtampą kelia švietimo reforma, lenkiškų mokyklų reorganizacija“. Matyt, docentui nerimą kelia dviejų pustuščių lenkiškų mokyklų sujungimas Vilniuje (į geresnes patalpas!) ir kartu pakenčiamų sąlygų užtikrinimas lietuviškai mokyklai.
Šiaip ar taip, šie patvirtinimai (yra jų žymiai daugiau) rodo, kad pavardžių rašyba lenkams nėra svarbiausias dalykas, dėl kurio Valstiečiai turėtų imtis ekstraordinarinių priemonių.
Tai kaip rašyti? Taip, kaip nurodo mūsų įstatymai ir rašybos taisyklės. Ir jeigu kam nors, tos taisyklės nepatinka, tai tegul eina į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją ir ten aiškinasi. Kalbos ir tuo pačiu rašybos klausimus turi spręsti ne politikai, o kalbininkai. Ši tiesa nuskambėjo daugiau kaip prieš 600 metų: Caesar non supra grammaticos (Imperatorius nėra aukščiau kalbininkų) ir iki šiol galioja…
Beje, ta pati Lenkija nė pusės žodžio nesako dėl lenkų pavardžių Latvijoje, kur jos ne tik transkribuojamos, bet vartojamos būtinai su latviška galūne -s. Tačiau Lenkija tvirtina, kad lenkų padėtis Latvijoje yra tiesiog pavyzdinė. Taigi problemos šaknys yra ne Lietuvoje, bet Lenkijoje, kuriai noras kurstyti tautinę ir politinę įtampą jai nepatinkančioje šalyje yra svarbesnis už Lietuvos ir Lenkijos draugiškus santykius ir gražų kaimyninį sugyvenimą ir bendradarbiavimą.
Stebėkite , stebėkite ir mus informuokite. Kad tik ”nepriskaldytų malkų” naujai atėję….
Dar vieni blūdelninkai.
“Įtakingas patarėjas” – ar tik ne KIRKILAS?
Pavardžių rašymo klausimas išsemtas, kaip jas rašyti, yra tik Lietuvos reikalas ir taškas. Klausimas keltinas iš esmės kitoks – kam, kokioms politinėms jėgoms Lietuvoje yra reikalingi kažkokie “gersesni” negu yra dabar santykiai su Lenkija. Ar nebūtų normalu, jeigu santykius su Lenkija, kaip mums svetima šalimi, laikytume esant tokiais, kokie jie ir teturėtų būti. Tad, paprastai sakant, aiškintis turėtume kas per balsai yra tų, kuriems esamų sanytkių su Lenkija nepakanka, ar tie “geresni” santykiai netaptų Lietuvos lenkinimu, t.y. Lenkijos “kresų” strategijos vykdymu. Arba, ar dalis politinių jėgų Lietuvoje nėra euroskeptikais vien tik dėl to, kad jų tikslas- lenkintis, kad taip ne “europėtų”, o lenkintųsi, toji Lietuva, arba kad nors virstų tarpukarine “Kauno Lietuva”…, kuri iš jos valdžios veismų panašu, kad buvo tapusi diplomatijos gerai užmaskuota Lenkijos vasale… Taigi derėtų imti jautį už ragų, užuot trypus palei jo uodegą…
Gerbiamas A.Lapinskas kaip visada – kaip pirštu į akį. Nei pridėsi, nei atimsi… Kažin, kurioje vietoje šitų “Lietuvos patriotų” smegenys? Tik nesakykite, kad galvoje!!!
ФСБ ar net ГРУ instrukcijos, tavo galvoje, kaunieti. Deja.
Alternatyvusis bei „Talkos” projektai siūlo ne kam nors vienam pataikaujantį , o teisiškai tvarkingą, UNIVERSALŲ (ne vien tik Vilnijos KITATAUČIAMS skirtą), bet kuriam šalies piliečiui, sugrįžėliui išeiviui, santuoką su užsieniečiu sudariusiam, dvigubą pilietybę turėsiančiam, ar leidimą gyventi ir dirbti gavusiam tinkamą, Konstitucijos nepažeidžiantį paso įstatymą.
Siūlo įstatymą, pritaikytą visoms pusėms naudingai tvarkyti tai, kas iš tiesų yra svarbu VALSTYBĖS dokumente, išduodamame bet kurios civilizuotos pasaulio valstybės.
T.y., projektas kurtas turint galvoje paso DUOMENIS ne valstybine kalba (o ne nei Chartija, nei Konvencija nepagrįstus pageidavimus!). Tikslas – išspręsti kylančius sunkumus taip, kad šiuo sprendimu ir valstybės, jos raštvedybos, dirbančiųjų su duomenimis interesus apgintų, ir TEISĖTUS piliečių pageidavimus išspręstų.
Projektas kurtas su atžvalga į NELIETUVIŠKUS asmenvardžius ir vietovardžius. Kad duomenų ne valstybine kalba įrašas niekaip nepaveiktų valstybinės raštvedybos, piliečio duomenų apytakos tarp institucijų šalies viduje, nei keičiantis duomenimis su užsienio institucijomis.
MUS STENGIASI NUVESTI Į ŠALĮ nuo jau egzistuojančios problemos sprendimo, primesdami Lietuvai visai netaikytinus TM apsaugos principus, nors mažumomis čia nė „nekvepia”. Keliamais decibelais visų žvilgsniai nukreipiami nuo iš tiesų rimto, valstybei svarbaus, jau dabar kenkiančio reikalo – dokumentų su neįskaitomomis pavardėmis Lietuvoje jau tiek daug „vaikšto”, kad darbuotojams, dirbantiems su asmens duomenimis, net negalima kelti reikalavimų, kad šie ko nors neprimakalotų, nesupainiotų nei asmenų, nei jų duomenų – tyčia ar netyčia. T. y., Konstitucija grubiai pažeidžiama, nes realiai asmens duomenų registruose rašoma visomis pasaulio kalbomis. Tuo pažeidžiamos ir darbuotojų teisės, nes jie verčiami būti poliglotais, užuot dirbę valstybine kalba, kaip kad yra Vakaruose.
Autorius irgi kažkodėl klydinėja tarp kažkokių menamų „mažutėlių”, klaidindamas ir straipsnio skaitytojus. Bent jau tie, kas visais varpais „SOS” skambina, neturi jokio pagrindo jais apsimesti. Beje, Chartija ir Konvencija NE reikalauja, o REKOMENDUOJA priemonių sąrašą, iš kurio valstybės GALI pasirinkti pagal savo galimybes ir konkrečias geopolitines ar istorinių santykių aplinkybes… Valstybei neturi rūpėti apsišaukėliai reketuotojai arba tai, kad kažkas nemoka suprasti nei Chartijos, nei Konvencijos teksto…
Ir visi LEIDŽIASI klaidinami, apsimeta nesuvokiantys, kad yra iš tiesų rimtas klausimas – valstybės bei privačias tarnybas užplūdusi pavardžių daugiakalbystė piliečių ir klientų registruose, seniai reikalaujanti UNIVERSALAUS įstatymo, išsprendžiančio visas su dokumentų tvarkybą sunkinančia daugiakalbystę. Projektas pateiktas. NE SUPRIEŠINANTIS suinteresuotas šalis, ne iškeliantis kažką virš kitų piliečių, ne prieštaraujantis Konstitucijai, bet SUDERINANTIS visus šiuos interesus, strategiškai atsižvelgdamas į tai, kad nelietuviškų pavardžių šalyje tik daugės.
Tikslas – išspręsti kylančius sunkumus taip, kad …
Iš tikrųjų dėl rašymo lietuvių kalba niekam nekyla jokių sunkumų ir nieko išspręsti nereikia. Tai išaiškino ir Strasbūro teismas (pvz., byloje Mencena vs. Latvija): latviškai užrašytų pavardžių vartojimas skundo pateikėjai nesutrukdė naudotis visomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, įskaitant teisę išvykti iš Latvijos ir į ją sugrįžti.
Reikia, kad valstybės pareigūnams pakaktų proto ir sąžinės neiti į tokias Lenkijos (gal ir Rusijos) agentų primetamas diskusijas.
O kai leidžiasi į tokias diskusijas, tai neišvengiamai prasideda idiotizmai: rašyba per pasvirą brūkšnį – po to visi nurašinės tą dvigubą pavardę kaip vieną nedalomą vienetą ir tars du kartus… Arba ko vertas siūlymo motyvas – “siekdami pagerinti santykius su Lenkija”? Baudžiauninkai gal dėl savo prigimties pagal apibrėžimą nepajėgūs to suprasti (todėl jie ir baudžiauninkai), bet toks debiliškas nuolankumo demonstravimas iš principo niekada nesukuria normalių, gerų lygiateisių santykių, o kuria tik vasalinį pavaldumą.
Teisingai.
Teisingas straipsnis. Jokių nuolaidų. Lenkija jų mums nedaro. Būkim tvirti, nes tik tokius gerbia ir ta pati Lenkija.
Tai gal ką nors asmeniškai paremia už tarnavimą jų politikos ekstremalams ?
Kremliniai džiaugiasi, geras straipsnis ir ypač komentarai.
O toji W ateis visai ne per Varšuvą. Jau eina ir ateina.
Taip, ta W eina – jau geležinkelį iki Kowno nusitiesė, tai netruks ir iki kokio Panewėžio nukakti. Beliks tik Klaipėdai su Šiauliais ir Vilniumi Lietuvą atlaikyti…
Ta kova naudinga ir ją skatina Rusijos spec. tarnybos.
Negi tas neaišku. Lenkiškai Kaunas tai Kowno, kaip lietuviškai Varšuva tai jų Warszawa. Kokiais debilais reikia būti, kad to nesuprasti!!!
Arba gudručiais, dirbančiais pagal ФСБ ar net ГРУ instrukcijas.
Tai kad dabartinė Lenkijos valdžia visiškai nekelia šių klausimų, tai buvo anksčiau kai Lenkiją valdė liberalai, o kaip matome visas liberalizmas jau nueinantis į istoriją. Autorius vėl priskiria vadinamus lenkus prie tautinių mažumų, o tai yra neteisėta pagal Konvencija, nes rusiški ir lenkai yra atsiradę okupacijų ir asimiliacijų būdu. O mūsų santykiai yra geri ir su Lenkija ir su kitomis šalimis ir kažkaip dirbtinai gerinti nereikia: štai Kubilius leido privatizuoti “Mažeikių naftą” Lenkijos valstybinei kompanijai “Orlen”, o mus kvailindamas vadino privatizacija.
Suprasčiau LVŽS strategus, jei jie keltų sutarčių sulaužymą iš Lenkijos pusės, kai kariniais veiksmais pažeidė Liublino sutartį apibrėžusią sieną bei 1920 m. Suvalkų sutartį ir atplėšė jos pripažintą Lietuvai žemę – jos yra tarptautinės teisės objektai ir laikas derėtis.
Labai paprastas klausimas ir išsprendžiamas. Lenkija užsiima savo reikalais, mes savais. Na, nebent Lenkija nenori turėti gerų kaimyninių santykių. Aukščiau galvą.
Bartai, nebūkite toks naivus! Juk Lenkijos užsienio politikos kertinis akmuo – tai “kresų” politika ir šantažuodami Lietuvą jie ir užsiima “savo reikalais”!!! Deja, taip. Todėl Latvijos taip vadinamų lenkų padėtis nors ir yra faktiškai blogesnė už “Lenkų ant Lietuvos”, bet Latvijai Lenkijos politikai jokių pretenzijų neturi, nes Latvija niekada nebuvo Lenkijos “kresas”. Ir ne tik neturi, bet dar laiko Latviją pavyzdžiu kitoms valstybėm (?!). Ir Baltarusijai Lenkija neturi jokių pretenzijų, nors baltarusių “batjka” pareiškė, kad Baltarusijoje jokių lenkų nėra. Vot tak, tovarišči. O mes, lietuviai, gatavi tiems lenkų “kresininkams” sulįsti be muilo į vieną vietą.
Man rods,
išėjus Sikorskiui ir nelikus lenkiškų kortų dalintojo Kačinskio, tas jų kresinis spaudimas Lietuvai kiek tai prislopo.
Ypač vis aktualėjant bendrumo prieš aktyvėjančius rasiejinius būtinybei.
Todėl jei iš ten kas dar kiek cyptels ta tema, tai ne tik nereikia nieko daryti iš esmės, bet daryti viską kaip seniau: užsienio reikalų ministeris tegul su jais kuo nuoširdžiausiai teplepa (jam už tai yra mokama), tautininkai sušuks savo šūkius ir … viskas liks kaip buvę (dar reikia po biškį sukti varžtus liAnkams ir pan. – mokyklose viskas TIK valstybine kalba, lenkų ir pan.kalbomis tik sustiprintų dalykų dėstymo lygyje, mokyklose mokyti Lietuvos, o ne Lenkijos ir pan. istoriją bei literatūrą, jokių pinigų “tautinėms” bendrijoms, kurios užsiima ne kultūra, o politika ir t.t.).
Ir tiek žinių.
Linkęs vadovautis Oskaro Milašiaus nuostata: Jei Lietuva nori išlikti kaip Valstybė….. tai pirmas ir svarbiausias dalykas yra NESUSIDĖTI SU LENKAIS.
Pagarba Oskarui Milašiui! Jis buvo tikras Lietuvos patriotas…
O, va, jo pusbrolis Č.Milošas “nuėjo” – pasidarė lenku.
Matai, yra “lenkai” ir yra…. Lenkai.
🙂 🙂 🙂
Rusiški tokius vadina taip:
смесь бульдога с носорогом.
P.S.
Tik tereikia uždaryti “lenkiškas”, “rusiškas” mokyklas ir nei liAnkų, nei “rusų” Lietuvoje kaip mat neliks.
Ir tai būtų visiškai teisėta: reikia auginti žmones sau, o ne kitoms valstybėms (ar prieš Lietuvos valstybę).
1
Tai kas tai yra šitas prezidentūros favoritas linkevičius, kuriam gėda del lietuviškumo? Kodėl tie dar ir dabar tebevaldantys lansbrazai negali mokytis iš latvių ar estų? Gal tam instrukcijų iš auksčiau neturi?
Lapinskas ir vėl kloniojasi lenkams. Ar jis bent supranta, kad prisideda prie lenkinimo politikos pietryčių Lietuvoje?
Panowie obywatelowie!
Świnie niewpuskajcie do ogrodu, bo wyryją!