Rugsėjo 9 d. iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai susitiko su Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę ir įteikė jai prašymą į Seimo rudens sesijos darbotvarkę neįtraukti Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės užregistruotų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų, kadangi šiuo metu renkami parašai dėl savo esme alternatyvaus projekto pateikimo Seimui svarstyti privaloma tvarka.
Visuomenininkai taip pat paprašė bent iki lapkričio mėnesio vidurio susilaikyti nuo visų teisės aktų, susijusių su piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimu, svarstymo.
Susitikime su Seimo Pirmininke dalyvavo akademikas Eugenijus Jovaiša, režisierius Jonas Vaitkus, rašytojas Vytautas Rubavičius ir politologas Vytautas Sinica. Žinomi visuomenės veikėjai atkreipė dėmesį, jog Seimas turėtų susilaikyti nuo klausimų svarstymo, kol nepaaiškės Lietuvos piliečių valia ir nebus galima priimti sprendimo atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir jos teikiamas alternatyvas.
„Būtų nesuprantama ir nepriimtina, jei prieštaringo įstatymo projekto Nr. 1653(2) svarstymo stadija Seime būtų skubinama, ignoruojant Konstitucijoje įtvirtintą piliečių iniciatyvos teisę tiesiogiai inicijuoti įstatymo projektus,“ – teigiama Seimo Pirmininkei įteiktame rašte.
„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ siekia pateikti Seimui privalomai svarstyti projektą, pagal kurį pagrindiniame pasų puslapyje, kaip ir dabar, būtų leidžiami įrašai tik valstybine kalba pagal tarimą, o papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje norintis pilietis galėtų užsirašyti vardą ir pavardę kita savo norima kalba. Iniciatorių teigimu, taip būtų išvengta faktinio kitų kalbų prilyginimo valstybinei kalbai, kas įvyktų, jei Lietuvos piliečiams kiltų būtinybė mokytis, kaip ištarti ar užrašyti piliečių vardus pagal kitų kalbų taisykles. Būtent rašymą kitomis kalbomis vietoje valstybinės kalbos siūlo Seime iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, o vėliau ir socialdemokratų G.Kirkilo bei I.Šiaulienės pateikti projektai.
Seimo Pirmininkės taip pat prašoma paskubinti įstatymo projekto (Nr. 2782), numatančio elektroninį piliečių parašų rinkimą VRK svetainėje pagal jos nustatytą tvarką, svarstymą. Iniciatyvinės grupės atstovai pabrėžia į šio projekto Aiškinamajame rašte dėstomus argumentus, jog „Informacinių technologijų pritaikymas valstybės valdyme yra vienas iš realių būdų įsitraukti į jį, o tuo pačiu būtų vykdomas ir vienas pagrindinių šio projekto uždavinių – sumažinti visuomenės apatiją, pasitraukimą iš viešojo gyvenimo. Šio projekto tikslas yra visuomenės demokratizacija per šiuolaikines informacines technologijas, kurios paskatintų bei supaprastintų piliečių įsitraukimą į dalyvavimą kuriant teisinę valstybę“. Teigiama, kad Seimui skubos tvarka priėmus šį įstatymą, būtų supaprastintos ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, kadangi joms yra taikomos siūlomos Referendumo įstatymo nuostatos.
net pagirti nėra kam? Tai nors DĖKUI pasakyti leiskit Jums, Lietuviai patriotai!
Protingiausia būtų, jeigu Graužinienės vadovaujama Seimo valdyba apskritai išbrauktų tą pavardžių klausimą iš Seimo svarstymų sąrašų, o pati Graužinienė paragintų Talką netalkinti iš esmės tai pilsudskizmo ar net globalizmo Lietuvoje radimuisi…
Vokietijoje vaikas negali lankyti TM skirtos mokyklos, jeigu dokumentais negali įrodyti būtent tokios savo etninės kilmės.
Lietuvoje, deja, valstybės pakraščiuose uždaromos visų pirma lietuviškos darželių grupės, klasės ir m-klos („dėl lėšų stokos“ arba „dėl paklausos stokos“). Tokiu būdu sudarytomis „mokymosi sąlygomis” (arba papirkimais, finansine parama, darbo vietos suteikimu, „rugsėjo 1-os krepšeliu“) gyvenvietės šeimos (net ir lietuvių šeimos) buvo ir skatinamos, ir verčiamos „rinktis“ lenkų m-klas bei darželius.
Tačiau pažiūrėkime, kas kad ir čia rašoma:
http://de.wikipedia.org/wiki/Europ%C3%A4ische_Charta_der_Regional-_oder_Minderheitensprachen#W.C3.BCrdigung_und_Kritik:
Sie schützt damit weder Dialekte noch die Sprachen von Immigranten
(Ji [= Chartija] nesaugo imigrantų kalbų nei tarmių).
Arba čia:
http://de.wikipedia.org/wiki/Minderheitssprachen_in_Europa#cite_note-1:
Dialekte und Sprachen von Einwanderern werden nicht hinzugerechnet
( čia [= tautinėms mažumoms] nepriskiriamos atvykėlių tarmės ir kalbos).
O štai čia – apie Chartijos pasirašymą:
http://de.wikipedia.org/wiki/Europ%C3%A4ische_Charta_der_Regional-_oder_Minderheitensprachen#W.C3.BCrdigung_und_Kritik:
Luxemburg hat die Charta zwar ratifiziert, wendet sie jedoch nicht an, da keine entsprechenden Minderheitensprachen im Land vorhanden sind (= Liuksemburgas, nors ir pasirašė chartiją, tačiau jos netaiko, nes šalyje nėra TMK statusą atitinkančių kalbų)…
Ir… nieko – jokių sankcijų už „pažeidimus“… Tik priešingai – paties Liuksemburgo kultūriniam dialektui(!) suteiktas oficialios ES kalbos statusas. – Juk tai pačių šalies politikų drąsios pozicijos, profesionalaus aiškinamojo darbo, diplomatijos ir drąsaus savęs gynimo rezultatas, prieš tai patiems gerai perpratus, kas ir kam yra toji TM Kalbų Chartija!
Kai peržiūrėjau kitų ES tautų poziciją šiuo klausimu, jų priimtus įstatymus ir dokumentus, praktinį TM kalbų apsaugos taikymą, dievaži, auga plėšantis žmogų SIUTAS, nes susidaro toks įspūdis, kad arba MES ESAME BE RYŠIO SU ES, arba kaimynai tikisi, jog mes esame BE RYŠIO, neperskaitom, nepasidomim, o kaip gi kitose valstybėse šiuo klausimu tvarkosi: Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, kuri remiasi ta pačia Chartija, bet nesileidžia, kad jai kaimynė ant sprando liptų, nes Chartija nė nekelia tokių reikalavimų, ko iš mūsų tikisi mūsų kaimynė, beje, pačių tikriausių savo pačios tautinių mažumų tokiomis savo įstatymais nė nepripažįstanti!
Priešingai kaimynės politikų teiginiams, Chartija pabrėžia, jog kiekviena valstybė privalo atsižvelgti į savo šiandienes ir istorines realijas, ir neprivalo pasirašinėti standartinio teksto, nes jis tik rekomendacinio pobūdžio, savotiška paruoštukė…
Taigi, perskaičiau ir tikrai įsiutau: kas čia per suokalbis TIEK METŲ tęsiasi? Tiek metų žurnalistai, politikai, politologai, paskui juos – valdininkai, mokytojai ir eiliniai žmogučiai „tautinės mažumos”, „tautinės mažumos”. Nuo kada ir kokioje valstybėje KITATAUČIAI PILIEČIAI priskiriami prie tautinių mažumų?
Priklausymas kitai tautybei nesuteikia jokių privilegijų, jokių išskirtinių teisių, juolab teisės nesilaikyti Valstybės konstitucijos, jos įstatymų… Taigi, kas verčia mūsų politikus tiek metų nesiimti žygių, kurie nutrauktų šią nepagrįstą isteriją, melą,TAUTOS TALKA padės jiems pagaliau apsispręsti taip, kaip tai daro savo šalies šeimininkas, o ne svetimų kraštų samdinys.
Iniciatoriams DĖKUI!
Bet ir talkininkų siūlymas yra toks pat pat teise nepamatuotas, pataikūniškas Lenkijai, kaip ir valdžios partijų. Beje, talkininkų siūlyme dargi yra globalizmo radimosi Lietuvos tvarkoje apraiškų. Žodžiu apsidūrinimas visur eina kiaurai…