Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tarptautinės pertvarkos būtinybė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2021 12 27 00:21
4
Pixabay.com, G. Altmano nuotr.

Pixabay.com, G. Altmano nuotr.

Tarptautinių galios centrų įsigalėjimas tautinių valstybių sąskaita, ekologinė krizė, imperialistinių šalių agresija reikalauja sprendimų sutelktomis jėgomis. NATO, Europos Sąjungos, net Jungtinių Tautų Organizacijos sutartys vienur perteklinės, kitur turi trūkumų. Jas būtina peržiūrėti.

Pirmiausiai, siekiant sustabdyti Rytų despotijų agresiją prieš kitas šalis gyvybiškai reikalinga stiprinti ir plėsti Vakarų demokratijų saugumo skydą – NATO.

Deja, tam kai kurių šalių atveju trukdo reikalavimas turėti stabilias sienas be jokių teritorinių pretenzijų. Nors pačioje NATO steigimo sutartyje šio reikalavimo nėra, jis figūruoja 1999 m. paskelbtame NATO plėtros susitarime. Šiuo metu dvi galimos kandidatės į NATO – Gruzija (Sakartvelas) ir Ukraina turi atplėštų teritorijų, kurias tiesiogiai arba per marionetines kvazivalstybes valdo Rusija.

Akivaizdu, kad nei Ukraina atsisakys Krymo su Donbasu, nei Gruzija – Pietų Osetijos ar Abchazijos. Šių keturių teritorijų atvejai skiriasi: Abchazija yra istorinė abchazų tautos šalis, Pietų Osetija, Krymas ir Donbasas – kolonizuotos teritorijos.

Osetinai Gruzijoje, rusai Kryme ir Donbase yra svetimšaliai. Iš šių šalių tik Abchazija galėtų pretenduoti į teisėtą valstybingumą, bet šiandien ji iš tiesų – Rusijos valda. Jos likimą galėtų spręsti tarptautinė komisija derybomis. Kitos trys teritorijos turi būti sugrąžintos teisėtiems šeimininkams.

Kaip ten bebūtų, Krymą ir Donbasą Ukraina laiko savais, Pietų Osetiją ir Abchaziją savomis laiko Gruzija. Rusija žinojo, ką daro, užimdama šias teritorijas. Ginčijamos sienos pagal dabartinius NATO kriterijus reiškia užtrenktas duris į šį bloką visiems laikams. Vienintelė išeitis – šio kriterijaus atsisakymas.

NATO blokas ir jo lyderės – Jungtinės Amerikos Valstijos – suinteresuoti plėsti savo įtaką ir savo saugumo zoną. Kuo daugiau pasaulyje bus NATO, tuo mažiau erdvės liks priešiškoms, agresyvioms Rytų despotijoms.

Visgi sienų stabilumo klausimas į NATO narystės kriterijus įtrauktas tikslingai. NATO šalys vengė veltis į naujus karus, juolab kad jie formaliai būtų puolamieji, tad vargu, ar jiems pritartų NATO šalių vadovų rinkėjai.

Pasiūlyti naują NATO sutartį galėtų kuri nors iš mažesniųjų bloko narių. Tai suteiktų mandatą apsigalvoti ir jo lyderiams. Tam tereikia visai mažo dalyko – ryžtingos valdžios kurioje nors bloko narėje.

Europos Sąjungai taip pat reikia naujos sutarties. Sutarties, grąžinančios Europos Sąjungą į tokį formatą, kokiu ji buvo kuriama. Iki Mastrichto ir Lisabonos. Europos Sąjunga turi didžiulį potencialą kaip ekonominė sandrauga, bendros prekybos erdvė, tačiau braška kaip ideologinė sąjunga.

Vis daugiau Europos šalių atmeta totalitarinę, pseudoliberalią, neobolševikinę Briuselio ir Štrasburgo jakobinų ideologiją. Šios ideologijos garvežys jau stipriai įsibėgėjo, sustabdyti jį bus sunku. Bet be naujos sutarties Vakarų Europą keis Kalifatas, o Rytų Europa seks Jungtinės Karalystės pėdomis.

Kol kas Rytų Europos šalių pasitraukimą iš Sąjungos stabdo tik finansinis motyvas: gausios dotacijos ir atviros sienos prekybai. Tačiau vyraujančios jėgos Sąjungoje daro viską, kad ir šis motyvas dingtų. Milijoninės baudos kasdien už jakobiniškos ideologijos atsisakymą ir siekį išsaugoti nacionalinio suverenumo likučius tolesnę narystę Sąjungoje greitai pavers nuostolinga.

Dabar išsaugoti Europos Sąjungą bent dabartinėse sienose įmanoma tik pasirašant naują – gal Vilniaus – sutartį, atsisakant bet kokio politinio reglamentavimo, bendros teisės sistemos ir ideologiją diktuojančių tarptautinių institucijų.

Pirmiausiai reikia panaikinti Europos Parlamentą. Tai – visiškai perteklinė institucija net ir dabartiniame Europos Sąjungos modelyje. Šis Parlamentas leidžia rezoliucijas, turinčias tik patariamąją reikšmę. Tai – simbolinė institucija, kuri tik be prasmės ryja milžiniškus finansus.

Toliau turi būti panaikinta Europos Komisija, šiandien atliekanti viršnacionalinės Vyriausybės funkcijas ir leidžianti privalomas direktyvas. Bendros rinkos klausimams spręsti užtenka valstybių-narių Vadovų Tarybos. O Europos Teisingumo Teismo kompetencijai užtektų palikti prekybinių ginčų sprendimą.

Ekonomine Bendrija suinteresuotos visos Europos Sąjungos šalys-narės. Kuo turtingesni bus Sąjungos Rytai, tuo daugiau galės pasiūlyti ir Vakarams. Tad gėrybių perskirstymą tam tikrose ribose išlaikyti tikslinga. Bet be ideologinio, teisinio ir politinio diktato.

Jeigu jis tęsis, beliks pasitraukti. Jokie finansiniai nuostoliai nėra svarbesni už tautų ir valstybių išsaugojimą, o jose – ir asmens, ir bendruomenės laisvę.

Pagaliau, Jungtinių Tautų Organizacija šiandien yra tarpinėje būsenoje tarp didžiųjų valstybių dominuojamo klubo ir viršvalstybinės ideologinių kairuolių institucijos. Jei savo laiku narystė šioje organizacijoje reiškė tarptautinį valstybingumo pripažinimą, tai dabar laisvoms šalims yra kitokių būdų įtvirtinti savo valstybingumą, pirmiausiai – per NATO.

Nebūtina išstoti iš Jungtinių Tautų Organizacijos, bet ji nėra nei pakankama, nei būtina sąlyga užtikrinti pasaulinei tautų laisvei.

Metas galvoti apie naują Tautų Sąjungą, kuri atstovautų visoms – tiek laisvoms, tiek laisvės siekiančioms tautoms. Nors šiuo metu veikia Neatstovaujamų Tautų Organizacija, iš esmės jos statusas – veikiau simbolinis. Jei kuri nors laisva tauta paskelbtų iniciatyvą kurti bendrą laisvų ir laisvės siekiančių tautų organizaciją, tai suteiktų rimtesnį statusą pastarosioms tautoms, ginančioms savo vertybes ir teisėtus interesus.

Žmogaus Teisių Deklaracija turi būti papildyta Tautų Teisių Deklaracija – dokumentu, užtikrinančiu kiekvienai pasaulio tautai teisę kurti savo tautinę valstybę savo istorinėje tėvynėje. Ši Deklaracija galėtų tapti pagrindu ir institucionalizuotai Tautų Sąjungai.

Mūsų tauta gerai žino, ką reiškia kova už laisvę ir koks svarbus kitų tautų pripažinimas. Tad mūsų valstybei būtų natūralu tapti teisingesnės pasaulio tvarkos iniciatore. Žinoma, tam reiktų, kad mėgdžiotojų ir pakalikų valdžią pakeistų drąsūs ir išmintingi vizionieriai. Nesibaiminkime, kad mums trūksta jėgos: kuo platesnė bus laisvės siekiančių tautų santalka, tuo ji bus stipresnė.

Naujoji pasaulio tvarka iš esmės turėtų būti priešinga dabartinėms tendencijoms. Tai būtų sprendimų decentralizacija. Bendruomenė turėtų spręsti lokalius klausimus pirmiau, nei valstybė, o valstybė – pirmiau, nei tarptautinės institucijos.

Bet yra klausimų, kuriuos teks spręsti tarptautiniu lygiu. Pradedant kova su agresyviomis despotijomis, baigiant gamtosauga.

Nacionalinės kultūros, politinės ir socialinės sąrangos, ekonomikos klausimai, tai, pirmiausiai – valstybės kompetencija. Valstybės piliečiai patys turi teisę spręsti, kokį šeimos modelį pripažinti, kokius papročius puoselėti, kaip skirti savo šalies valdžios atstovus ir kokias galias jiems patikėti, kaip tvarkyti ūkį, kiek ir kokių svetimšalių priimti ir ar išvis priimti.

Žinoma, šios teisės nėra be išlygų, kitaip tektų toleruoti prievartines santuokas, kanibalizmo papročius ir totalitarines diktatūras. Tokiais atvejais turėtų įsikišti tarptautinės institucijos. Tokių institucijų kompetencijai priklausytų ir kova su gamtos tarša, nes planetoje gyvename visi.

Perskaičiusiam šį ambicingą tekstą gali kilti teisėtas ir teisingas klausimas: o kas gi nuo mūsų priklauso? Kolei kas mažai, kas.

Panašiai turėjo galvoti saujelė Jėzaus apaštalų, kai Mokytojas išėjo į geresnį pasaulį. Praėjo daugiau, kaip tūkstantis metų, ir jų idėjos pasiekė beveik kiekvieną Žemės kampelį. Taip ir mums priklauso pradėti nuo mažo. Nuo savo bendruomenės, savo organizacijos, pagaliau – savo valstybės.

Susitvarkius savo kieme galima šį tą įdomaus pasiūlyti ir kaimynams. Viskas prasideda nuo idėjos.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  2. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  3. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  4. M. Kundrotas. Tautos ir tėvynės
  5. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  6. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  7. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  8. M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos
  9. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  10. M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video)
  11. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  12. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  13. M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo?
  14. M. Kundrotas. Didieji koloradų atradimai
  15. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  16. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  17. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  18. M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai
  19. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  20. M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Romas says:
    1 metai ago

    Puikios idėjos, išmuš ir jų valanda. Dabartinė naktis ne amžina.

    Atsakyti
  2. Antanas says:
    1 metai ago

    ES ateitis labai miglota, nes ji neturi efektyvios (neparazituojančios) ekonomikos bei racionalaus sprendimų priėmimo būdo. Reikia suprasti, kad, byrant ES, gali susvyruoti ir NATO. Lietuva, dirbanti pasauliui (eksportas sudaro 80 proc. BVP) bei monopolininkų mažumai, visai neatstovauja savo žmonėms. O gali tekti pradėti vėl viską iš naujo kaip po TSRS griūties. Autorius teisus, reikia kurti naują pasaulio pertvarkos modelį (gal be ES), kuris būtų priimtinas ne tik tautoms, bet ir imperialistams (su jų vadukais sunkiausia). Tam laikas suburti nepriklausomus geriausius pasaulio teisės bei ekonomikos mokslų specialistus, kad neprasidėtų chaotiškas visko irimo procesas. Kitaip, mažosios tautos greitai vėl taptų po didžiųjų (dabar jos yra po Briuselio biurokratų) padu.

    Atsakyti
  3. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    NATO išleidžia ginklams daugiau, nei visas likęs pasaulis. Kinija, Rusija, Indija, Izraelis, S. Arabija, Egiptas ir tt. Suprantu Kundroto įniršimą : kodėl iki šiol NATO ( JAV ) dar nevaldo viso Pasalio 100 procentų. Šaunuolis. Mąsto logiškai.

    Atsakyti
  4. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    Nuoširdus patarimas: Propaguodamas JAV pasaulinę vienvaldystę – nei išgarsėsit, nei praturtėsit. Per didelė konkurencija. Geriau tapkit korona propagandistu. Propaguokit visuotinę vakcinaciją. Jei tapsit įtakingu Influencer – gausit korona akcijų. Jos dar du metus stačiai kils, o po to laikysis aukštumoje. Gal turtuolis netapsit, bet iš akcijų dividendų pyragui turėsit sočiai. Sėkmės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Parama Ukrainai | VSAT nuotr.

Į Ukrainą iškeliavo VSAT parama

2023 01 27
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Klaipėdos uostas | portofklaipeda.lt nuotr.

Klaipėdoje lankysis JAV karinis laivas

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..
Lietuvoje

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Taip apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • tikiu apie Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną
  • Bartas apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
  • Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau
  • Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui
  • Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
2
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Didėjantis Kinijos agresyvumas ir bendradarbiavimas su Rusija kelia grėsmę ne tik Azijai, bet ir Europai, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas...

Skaityti toliau

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 31
3
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad nėra jokių ženklų, kad Putinas būtų pakeitęs invazijos į Ukrainą tikslą. „Šiandien niekas...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
10
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

Lietuvių kalboje yra du bendriniai daiktavardžiai, kilę iš tikrinių. Landsbergiai ir Brazauskai. Kol kas rašykime juos iš didžiųjų raidžių, vis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Taip apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • tikiu apie Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną
  • Bartas apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kodėl netikiu, kad kažkas buvo? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Plečiamas viešųjų asmenų ratas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai