Trečiadienis, 17 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tautos ir tėvynės

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2020 10 26 16:00
16
Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.
Katalonija | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Jei nors vienai tautai užginama teisė kurti savo valstybę savo istorinėse žemėse, šią teisę praranda visos tautos šiame pasaulyje. Negalima visuotinio principo skaidyti pagal savus interesus. Tautinis savanaudiškumas – toks pat niekingas, kaip ir asmeninis savanaudiškumas. Skirtumas gali būti tik tarp praktinių galimybių išties paremti vieną ar kitą tautą kovoje už jos teises.

Daugiausiai priešpriešų nūdienėje Lietuvoje kelia Katalonijos laisvės kova prieš Ispaniją ir Arcacho armėnų atvejis Azerbaidžano agresijos kontekste. Prisimenama, kad katalonų, kaip ir baskų, laisvės kovotojai dar nuo XX a. pradžios krypsta į kairę, net iki komunizmo, o juk komunistai – mūsų priešai. Mūsų priešas ir šiandieninė Rusija, kurios parama kliaujasi armėnai.

Jei kalbėsime apie armėnus, jų partnerių pasirinkimas buvo menkas. Iš vienos pusės – armėnų genocidą vykdžiusi ir iki šiol jį neigianti Turkija, NATO narė, iš kitos pusės – jos sąjungininkas, tiurkiškas Azerbaidžanas, pretenduojantis į istoriškai armėniškas žemes, iš trečios – Gruzija, su kuria sieja krikščioniškas tikėjimas, bet vargu, ar iš jos pusės galima tikėtis rimtos paramos. Lieka viena didvalstybė, kuria armėnai gali remtis. Jei tiurkai – su NATO, tai armėnai – su Maskva.

Istorinė tiesa – tokia, kad armėnai Arcache gyvena tūkstantmečiais seniau, nei azerai, kurių tiurkiški protėviai atkeliavo nuo Altajaus, o Kaukaze atsidūrė tik viduramžiais. Teiginiai, kad armėnai okupavo Arcachą, tolygūs teiginiams, kad lietuviai užgrobė Vilnių ir Klaipėdą. Juk Klaipėda daugel metų priklausė vokiškai Prūsijos valstybei, vėliau – Vokietijai, o Vilniuje lietuvių kalbinė tauta XX a. jau sudarė mažumą. Bet esminis ir vienintelis dėmesio vertas klausimas, kas Klaipėdoje gyveno iki vokiečių, o Vilniuje – iki lenkų. Kaip ir Arcache – iki azerų.

Azerbaidžano ir Armėnijos sienas nustatė sovietai. Jų sienas dabar ir gina Baku diktatorius-dinastas Ilhamas Alijevas. Prieš demokratinę Armėniją. Tačiau daugeliui lietuvių užtenka to, kad Armėnija – su Rusija, kuri, pripažinkime, pati daug kur pažeidžia tautų suverenumo teises. Su Rusija, vadinasi… Nenusipelno teisės į savo istorinę tėvynę. Nors Arcachas, beje, net nėra paskelbtas Armėnijos dalimi, tai, bent kol kas – pasiskelbusi atskira respublika.

Kalbant apie baskus ir katalonus, kiekviena tauta turi teisę pasirinkti savo raidos kelią. Vienur tautiniai judėjimai gali būti dešinesni, kitur – kairesni. Čia galima prisiminti, kad griežčiausi Lietuvos Nepriklausomybės šalininkai Lietuvos Taryboje buvo… Tuometiniai socialdemokratai. To meto dešinieji – vargu, ar iš didelės meilės, veikiau iš reikalo – ilgai kalbėjo apie valstybinę sąjungą su Vokietija. Pagal ideologinių krypčių logiką Lietuvos suverenumas irgi turėtų būti su klaustuku. O 1941 m. Sukilimo idėjinis vadas Kazys Škirpa, kuriuo didžiuojasi šiandienos dešinieji, apskritai atėjo iš valstiečių liaudininkų gretų, taigi – iš kairės.

Ne mūsų reikalas spręsti, kokį visuomenės ar valstybės modelį pasirinks viena ar kita tauta. Mes galime tik patarti, padėti, atskleisti vienų idėjų teisingumą, kitų – klaidingumą. Bet galiausiai kiekviena tauta turi pasirinkti pati. Mums gi pirmiausias – vienas klausimas: ar ši tauta turi teisę į savo valstybę savo istorinėje tėvynėje.

Ne visais atvejais galime atvirai remti laisvės siekiančias tautas. Lakotos Respublika Jungtinių Amerikos Valstijų valdomose dakotų tautos žemėse ar Škotija Jungtinėje Karalystėje mums – itin sudėtingi atvejai. Juk būtent anglosaksų pasaulis, o pirmiausiai – Amerika yra mūsų pačių tautos ir valstybės laisvės garantas. Be NATO, kurios pagrindą sudaro anglosaksai, Rusija su mumis susitvarkytų greičiau ir lengviau, nei su gruzinais ar ukrainiečiais. Bet tokiu atveju nėra būtinybės ir smerkti tautas, siekiančias savo pagrįstų teisių. Neutralumas valstybės lygiu ir laisvė diskutuoti visuomenės lygiu, ko gero, tinkamiausias atsakymas tokioje padėtyje.

Kai kas prisimins, kad Ispanija ir Turkija – taip pat NATO narės. Dėl Ispanijos diskutuoti sunkiau, bet Turkija jau pasirodė kaip savanaudiška valstybė, šantažuojanti savo partneres NATO bloke, reikalaujanti Vakarų pasaulio pasmerkti Turkijos pavergtų kurdų laisvės kovą mainais į sutikimą su bendrais NATO gynybos planais. O kur dar Europos šantažas užleisti mūsų žemyną kolonistais migrantais iš arabų šalių? Taigi, jei Lietuva paremtų armėnus ar kurdus, ji tiesiog nuosekliai atsakytų Osmanų didybe kliedinčiam dabartinės Ankaros lyderiui į jo provokacijas.

Dar sudėtingesni – Rusijos pagalba nuo Gruzijos atplėštose teritorijose sukurtų politinių darinių atvejai. Nors juos būtina išskirti. Abchazija yra istorinė abchazų tautos žemė, tuo tarpu vadinamoji Pietų Osetija yra istorinė gruzinų teritorija – Žemutinė Kartlija, kolonizuota osetinų pabėgėlių. Taigi, Žemutinė Kartlija turi būti be išlygų grąžinta Gruzijos valstybei, o štai, dėl Abchazijos turėtų vykti rimta tarptautinė diskusija. Tautų teisių atžvilgiu nėra taip svarbu, kad abiem atvejais vienoje pusėje – mums draugiška Gruzija, o kitoje – mums priešiška Rusija.

Vis dėlto Lietuvos valdžia savotiškai nuosekli. Ji atmeta visų tautų kovą už savo laisvę, netgi tada, kai šių tautų laisvės pripažinimas atitinka pačios Lietuvos interesus. Kai Čečėnija bandė atsiskirti nuo Rusijos, grasindama pradėti grandininę imperijos byrėjimo reakciją, Lietuvos valdžia pripažino šią respubliką integralia Rusijos dalimi. Taip dabar Kinijos dalimis pripažįstami Tibetas, Uigūrija, netgi de facto suverenus Taivanas. Taigi, Lietuva, suspėjusi į laisvų tautų klubą, dabar daro viską, kad naujosios politinės nacijos liktų už šio klubo ribų.

Kai kas paklaus – o kaipgi lietuvių tautos suverenumas istoriškai jai priklausančiose žemėse: Skalvoje, Nadruvoje, Suvalkų teritorijoje, Gervėčiuose, Apse, Rimdžiūnuose ir Pelesoje? Čia, ko gero, gali spręsti tik demokratiniuose rinkimuose tautos deleguota valdžia arba pati tauta, jei susirinktų pakankamas kiekis piliečių visuotiniam referendumui. Faktas, kad Karaliaučiaus krašto priklausomybė Rusijai prieštarauja tiek Lietuvos, tiek visos Europos interesams, nes tai – pavojingas karinis anklavas su branduolinio ginklo arsenalu. Tuo tarpu tiek su Lenkija, tiek su Baltarusija Lietuvai naudingiau draugauti, nei pyktis. Negalima kovoti su visais kaimynais.

Ko gero, Lenkijos ir Baltarusijos atvejais Lietuvai naudingiausia būtų kurti bendrą politinę erdvę, kurioje būtų užtikrintos visų etninių senbuvių teisės į savastį, kalbą ir kultūrą, be teritorinių pretenzijų. Tuo tarpu Karaliaučiaus krašto priklausomybė turi būti svarstoma aukščiausiu tarptautiniu politiniu lygiu ir Lietuva turi būti viena iš šio svarstymo iniciatorių.

Tauta gali atsisakyti teisėtai istoriškai jai priklausančių teritorijų, jei tai būtina pačios tautos ir jai atstovaujančios valstybės išlikimui ir gyvybingumui. Bet jokia tauta neturi teisės užginti teisės į savo istorines žemes kitoms tautoms. Jei nėra galimybės paremti, galima bent patylėti. O kai yra galimybė, dora ir teisingumas reikalauja šią galimybę išnaudoti. Už mūsų ir jūsų laisvę. Lietuva.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video)
  2. M. Kundrotas. Nuo Padanijos iki Oranijos: kada gimsta tautos?
  3. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  4. M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos
  5. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  6. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  7. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  8. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  9. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  10. M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai
  11. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  12. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  13. M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui?
  14. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  15. M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo
  16. M. Kundrotas. Daugiau niekada!
  17. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
  18. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  19. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  20. M. Kundrotas. Psichiatrija ir politologija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Žemyna says:
    2 metai ago

    ,,Tuo tarpu tiek su Lenkija, tiek su Baltarusija Lietuvai naudingiau draugauti, nei pyktis. Negalima kovoti su visais kaimynais.”
    Pritariu, tačiau su sąlyga, kad nė viena iš draugių nepainioja draugystės su išnaudojimu, lipimu ant galvos ar piktnaudžiavimu, naudojimusi proga, kad kita fiziškai silpnesnė, mažiau patyrusi; be to, kad stipresnioji melagingais teiginiais nevaro silpnesnės į kampą.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      O kur kaimynai gražiai bendravo tarpusavy? Vokiečiai su prancūzais? Lenkai su lietuviais? Rusai su suomiais? Anglai su airiais? Oi, koks sąrašas būtų ilgas…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        Kai pajėgumai gana panašūs, sunkiau taip įžūliai tiek metų kaimynę smaugti, įsigeisto gero reikalaujant. Kaip KGBaitai mėgo iš medikų nusikosėtu posakiu apibūdinti: ,,Perekrytj kislorod”…

        Atsakyti
  2. > Žemynai says:
    2 metai ago

    Puikios ir teisingos Jūsų pastabos.Papildysiu: 1/ gudų tauta dar tik kuriasi,tad sunku su nūdienos Gudija bendradarbiauti ,be to ji visiškai priklausoma nuo Rusijos; 2/ lenkų tauta nuo senų laikų pasižymi kultūriniu ir tautiniu agresyvumu ir savanaudiškumu,ypač savo rytinių ir pietinių kaimynų atžvilgiu,o dabartinė Lenkija -kaip pastebėjote ,Žemyna- tą savo tautinį bruožą gudriai politiškai taiko ir minėtų kaimynų atveju.
    Tad,Lietuvai bendradarbiauti su kaimynais būtina,bet ne vasalo sąlygomis.

    Atsakyti
  3. ŽEMAITIS says:
    2 metai ago

    Visiškai pritariu.
    Pasaulis pamiršo tautų apsisprendimo teisę. Jiems nusistovėję (bet dažnai dirbtinos) valstybių sienos tapo svarbiau už viską. Ir tai sudaro sąlygas tokioms šalims, kaipTurkija, Ispanija, Rusija, Kinija, Indonezija ir kt. engti pavergtas tautas.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Niekada tos teisės nebuvo, o buvo tik palankios aplinkybės.

      Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Ko šiame parašyme daugiau: naivumo, visiško nesusigaudymo tarptautinėje politikoje ar galimai provokavimo? Trumpai: kiekvienai pasaulio valstybei be išimties pirmiausia rūpi savo interesai. Todėl, prieš išsišokant ir pašūkaliojant dėl ko nors, visada privaloma pagalvoti, o kokios bus pasekmės
    L i e t u v a i po to?

    Atsakyti
  5. jo says:
    2 metai ago

    Bet esminis ir vienintelis dėmesio vertas klausimas, kas Klaipėdoje gyveno iki vokiečių, o Vilniuje – iki lenkų. Kaip ir Arcache – iki azerų.
    Arcache net negalima sakyti „iki azerų“, nes ten niekada ir nebuvo azerų dauguma. 1922m. bolševikams įkūrus Azerbaidžanskaja SSR Arcacho gyventojų sudėtis kito šitaip (metai, armėnų %, azerbaidžaniečių %):
    1926m. 89,24%, 10,06%
    1939m. 88,04%, 9,32%
    1959m. 84,39%, 13,80%
    1970m. 80,54%, 18,08%
    1979m. 75,89%, 22,98%
    1989m. 76,92%, 21,52%
    Taigi, nors Azerbaidžanskaja SSR stengėsi didinti azerbaidžaniečių gyventojų kiekį ir kolonizuoti svetimą kraštą, bet Arcachas vis tiek išliko Armėnija.

    Atsakyti
  6. jo says:
    2 metai ago

    Dalis Armėnijos žemių – Nachidževanas – jau anksčiau turėjo tiurkų genčių mažumą, kuri 19 a. tame krašte jau ėmė tapti dauguma. Štai kaip kito armėnų ir azerbaidžaniečių santykis Nachidževano krašte (metai, azerbaidžaniečių %, armėnų %):
    1828m. 55.3% , 44.7%
    1831m. 56.1% , 43.7%
    1897m. 63.7% , 34.4%
    1926m. 84.3% , 10.8%
    1939m. 85.7% , 10.5%
    1959m. 90.2% , 6.7%
    1970m. 93.8% , 2.9%
    1979m. 95.6% , 1.4%
    1989m. 95.9% , 0.6%
    1999m. 99.1% , 0%
    2009m. 99.6% , 0%
    Armėnai iš Azerbaidžanskaja SSR prijungto krašto buvo visiškai išgyvendinti. Taip atsitiktų ir Arcacho krašte, jei jį valdytų Azerbaidžanas.

    Atsakyti
  7. Socialistas says:
    2 metai ago

    Škirpa joks ne idėjinis, joks ne vadas, jokio sukilimo, tai niekingas smetoninio režimo fašistas – Hitlerio pakalikas.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      KODĖL komunistas/organizatorius/socialistas NEBLOKUOJAMAS?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        Ar toks komentaras nevertas daugiau, negu blokavimo?
        Ar neįžengia į teisėsaugos darbo sritį?

        Atsakyti
        • Socialistas says:
          2 metai ago

          Lietuvoje visa istorinė tiesa įžengia į teisėsaugos srity. Ar prisidėsi prie “pasaulio teisuolių” gindama bumblauskinį, anušauskinį revizionizmą ir kundrotinį reakcingą šovinizmą. Klausimas kodėl faištų kolaborantų garbintojai netraukiami į teisėsaugos sirty????

          Atsakyti
          • Kęstutis says:
            2 metai ago

            Nacionalsocialistinė ir socialKGBistinė propaganda Lietuvoje draudžiama…

  8. Socialistas says:
    2 metai ago

    Tai kodėl Hitlerio kolaborantai ale Škirpos ir Urbšiai (paklusniai įvykdė Ribentropo reikalavimą atiduoti Klaipėdą naciams), įskaitant vanagus, siaubūnus ir vėtras keliami ant šakių priskiriant nebūtus titulus ir statant nepelnytus paminklu??????

    Atsakyti
  9. Žemyna says:
    2 metai ago

    Andrius Švarplys. Beliko suvaidinti paskutinį scenos veiksmą – Pažangos, Europos, žalumo, fin-tech, naujojo pasaulio
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/andrius-svarplys.-beliko-suvaidinti-paskutini-scenos-veiksma-pazangos-europ

    Marius Karlonas. Apie Trojos arklį
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/andrius-svarplys.-beliko-suvaidinti-paskutini-scenos-veiksma-pazangos-europ

    Įdomu tai, kad aplinkui verda įv. pažangūs (ar tik madingi) judėjimai už aborigenų teises jų pačių pačių žemėse,
    tačiau niekas nepastebi pačiame Europos viduryje naikinamų 2-jų aisčių tautų ir per stebuklą jų etninėje žemėje išlikusių jų valstybių likučių… Naikinamų prisidengus vedimo į pažangą lozungais ir naikinant tai, kas tautas tautomis daro…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

2022 08 16
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Tauro apygardos partizanai | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys

2022 08 12
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

2022 08 09
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Sudervės patvanka. Justiniškės | L. Giedraičio nuotr.
Gamta ir ekologija

Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius

2022 08 17
Rugsėjį aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą
Gamta ir ekologija

Rugsėjį aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą

2022 08 17
Gerovės konsultantai | iš FB paskyros "geroveskonsultantai" nuotr.
Gamta ir žmogus

Gerovės konsultantai – nauja nemokama paslauga Lietuvoje

2022 08 17
Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį \ post.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį

2022 08 17
Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
Menas

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą

2022 08 16
Kariai | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta

2022 08 16
G. Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybės paneigimo PANEIGIMAS
Lietuvoje

Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui

2022 08 16
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

2022 08 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • Irena apie Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius
  • Rugsėjį aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą
  • Gerovės konsultantai – nauja nemokama paslauga Lietuvoje
  • Sveika mityba: Kokią duoną rinktis?

Skaitomiausi straipsniai

  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 547; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 546; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 499; komentarų: 7
  • L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę! peržiūrėta: 461; komentarų: 9
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 459; komentarų: 0
  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 458; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 16
5
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Šiandien ryte Kryme vėl nugriaudėjo sprogimai. Vienoje pusiasalio dalyje matyti tankūs juodi dūmai. Pasak liudininkų, sprogimai nugriaudėjo prie elektros pastotės...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 15
9
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.

Putleris parašė laišką Šėkorėjos diktatoriui Kim Čen Unui (김정은), kuriame pranešė, kad abi šalys „bendromis pastangomis plėtos visapusiškus ir konstruktyvius...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 14
0
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos bendrasis vidaus produktas šiuo metu yra maždaug tokio pat dydžio kaip 2018 metais, rodo Bloomberg Economics duomenys. 2022 metų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • Irena apie Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

Kitas straipsnis
Traukinys | litrail.lt

Savivaldybėse įvedant karantiną – nauja atmintinė traukinių keleiviams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai