Šeštadienis, 23 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo?

Marius Kundroats, www.alkas.lt
2018-03-28 14:53:28
4
Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas
Alkas.lt koliažas

Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.

Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius mūsų civilizacijai prasideda kaip gėdingasis amžius. Neatsitiktinai pradėta nuo turkų. Turkija, prieš daugelį šimtmečių okupavusi armėnų žemes, o praeito amžiaus pradžioje išpjovusi beveik visus jose tebegyvenusius armėnus, atsigręžė prieš kurdus. Žiauriai nuslopinusi kurdų laisvės judėjimą savo valdomoje teritorijoje Ankara perkėlė savo prievartos mašiną į Sirijos kurdų žemes, čia pradėdama tikrų tikriausią etnocidą.

Vakarų pasaulis, laikydamasis iliuzinės sienų pastovumo idėjos, leido Rusijai kraujyje paskandinti Čečėniją, kurios aneksiją sekė agresijos akcijos už Rusijos sienų – Gruzijoje ir Ukrainoje. Tai parodė, kiek agresoriams terūpi sienų pastovumu grindžiama tarptautinė teisė. Dabar tas pats sienų pastovumas trukdo pripažinti kurdų laisvės aspiracijas: ši tauta, padalyta tarp Turkijos, Irano, Irako ir Sirijos, tiktai Irane gyvena daugmaž taikiai ir laisvai.

Dekolonizacijos laikais Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje prikurta krūva kvazitautinių valstybių ir valstybėlių, kurių sienas beveik visais atvejais lėmė buvusių kolonijų ribos. Šie keisti antstatai užvarvolinti ant daugybės nuo seno gyvenusių tautų, Vydūno žodžiais – per jų nugaras. Daugeliu atvejų šių valstybių stabilumą užtikrindavo tiktai geležinė diktatoriaus ranka, o prasidėjus demokratijos eksperimentams visi užmiršdavo priklausą šioms valstybėms ir prisimindavo priklausą savo tautoms.

Dabar tautų, kovojančių už savo prigimtines ir moralines teises į laisvas tautines valstybes, gausu tiek trečiojo pasaulio šalyse, tiek pačioje Europoje. Kai kur ta kova kiek miglota dėl kolonizacijos ir asimiliacijos pasekmių. Pavyzdžiui Škotijos atsiskyrimo šalininkai pralaimėjo šiuo klausimu rengtą referendumą, o Katalonijoje statistika liudija atsiskyrimo ir vientisumo šalininkų pozicijas esant apylyges. Vis dėlto svarbu prisiminti, jog dauguma šiuolaikinių tautinių valstybių ir jų sienos kurtos visai kitomis priemonėmis, nei referendumai. Jas kūrė sąmoningieji tautų aktyvai laisvės deklaracijomis, tautiniais sąjūdžiais, o galiausiai – ir ginkluota kova.

Deja, nuo seno valstybingumas dauguma atvejų susijęs su kitų valstybių pripažinimu. O valstybės, patekusios į išrinktųjų klubą, vis sunkiau besupranta į jį tebesiveržiančias šalis. Viskas pagal seną lietuvių patarlę apie sotaus užuojautą alkanajam. Čečėnijos užleidimas Rusijai, Tibeto – Kinijai, Vakarų Papua – Indonezijai – tiktai keletas gėdingų pavyzdžių. Prie tokių galima priskirti ir istorinės Izraelio sostinės Jeruzalės pripažinimą užkariautojams arabams, ką padarė daugelis Vakarų valstybių. JAV prezidentas Donaldas Trampas – maloni išimtis.

Nors pačios JAV susikūrė Amerikos senbuvių sąskaita, praėjusiame amžiuje jos du kartus tapo laisvės švyturiu daugeliui pasaulio tautų. Prezidentas Vudras Vilsonas sukūrė vadinamąją Versalio sistemą, pripažinusią laisvę daugeliui Europos tautų, o prezidentai Ronaldas Reiganas ir Džordžas Bušas vyresnysis daug prisidėjo prie sovietų imperijos griūties. Ar atsiras jų vertas įpėdinis, dabar sunku pasakyti. D. Trampas gražiai pasielgė, pripažindamas Jeruzalę Izraeliui, bet kol kas tai atrodo veikiau kaip duoklė proizraelietiškų protestantų elektoratui, nei tautų teisėms. Lakmusas šiandien – Kurdistanas. O čia – interesų konfliktas su NATO partnere Turkija…

Neatsiradus lyderio didžiosiose valstybėse belieka pagalvoti apie mažesniųjų tautų sąjungą. Jau Bernardas Brazdžionis pašiepė Jungtinių Tautų Organizaciją, kad ji nėra visų tautų atstovybė, kam tarsi įpareigotų pavadinimas. Be to, šiandien jai labiau rūpi vaikų įtraukimas į sekso pramonę, kurį ji visomis išgalėmis skatina, nei prigimtinės tautų teisės. Yra Neatstovaujamųjų Tautų Organizacija, bet ji – bejėgė be pripažintų valstybių paramos.

Didžioji problema – skirtingi tautų interesai. Na, kaip Lietuvai pripažinti Škotiją ar Kataloniją, kai jas pajungusios valstybės – Jungtinė Karalystė ir Ispanija – mūsų NATO partnerės? Ką bekalbėti apie Lakotos Respubliką, dakotų paskelbtą JAV teritorijoje… Daugelį panašių valstybių ir kvazivalstybių remia Vakarų bloko priešai, ypač – Rusija, kuri mums – pagrindinė grėsmė. Taigi, apie nuoseklią vertybinę politiką tarptautiniuose santykiuose kol kas galima tik pasvajoti. Bet istorijoje daug kas prasideda nuo svajonės.

Didžiųjų valstybių politika kol kas – gana skirtinga. Kol Rusija remia sukilėlius prieš Vakarų bloko valstybes arba į jį pretenduojančias valstybes, o kai kur tuos sukilimus net imituoja, Vakarai vis dar bando išsaugoti sienų pastovumo principą. Tai nei naudinga, nei teisinga.

Žymus lietuvių rezistentas Algirdas Statkevičius linkėjo Lietuvai pasaulinės įtakos per moralinį autoritetą – juk tiek kariniais, tiek ūkiniais ištekliais vargiai pasivaržytume su pasaulio didžiaisiais. Kas žino, gal susiklostys padėtis, kai būtent Lietuva įkurs Laisvųjų Tautų Sąjungą, kurioje vienysis pripažintos ir tebekovojančios už laisvę tautos. Kol kas tai – sudėtinga. Vargu, ar norėtume būti viename bloke su Rusijos remiama Abchazija, kokios bebūtų jos teisės. O jeigu į tokį bloką dar pasiprašytų koks dirbtinis darinys, kaip Novorosija?

Politikoje netgi didžiausias vertybininkas turi išlaikyti sveiką protą. Vis dėlto vadovautis vien tik nacionaliniu egoizmu yra ciniška ir logine prasme – beprasmiška. Kokiu pagrindu atkurta Lietuvos valstybė? Sienų pastovumo? Ne, istorinių tautos teisių ir jos apsisprendimo pagrindu. Nelogiška sau taikyti vienas taisykles, o kitiems – kitas.

Jau dabar galėtų gimti judėjimas, rengiantis naujos pasaulio tvarkos programą. Jis galėtų būti tarptautinis tiek savo siekiais, tiek sudėtimi. Vietoje globalistų ir imperialistų siūlomos santvarkos jis galėtų parengti programą su aiškiais principais ir kriterijais: ką laikyti tauta, ką laikyti etninėmis istorinėmis žemėmis, kaip spręsti susiklosčiusius konfliktus.

Šis uždavinys itin sunkus: kai kuriose teritorijose tautos istoriškai taip susipynusios, kad vienas kaimas gali priklausyti vienai tautai, kitas – kitai, trečias – trečiai, ketvirtas – vėl pirmai, penktas – antrai ir taip toliau. Yra atvejų, kai senesnių tautų erdvėse susikuria naujos tautos. Pavyzdžiui švedai ir norvegai – samių žemėse, daug vėliau afrikanerių tauta – juodųjų afrikiečių krašte. Rytinėje Turkijoje susipina armėnų, gruzinų, kurdų etninės žemės. Nustatyti net hipotetines tautinių valstybių ribas vien istorinio teisingumo principu – labai sunku, kai kur reiktų remtis kitais – dabartinės gyventojų sudėties ar tiesiog teritorinio racionalumo – principais.

Tam turėtų pasijungti mokslininkai, visuomenininkai ir politikai. Laikui bėgant jų žodis galėtų tapti svarus ir valstybių lygiu. Ir galbūt gėdingasis amžius baigtųsi.

Kas iš to Lietuvai? – paklaus pragmatikas. Tas, kad pasaulio pertvarkymas tautų teisių principu – vienintelis moralinis ir politinis Lietuvos laisvės garantas. Sienų pastovumo principas, kuriuo daugelis tebesikliauja – tik iliuzija. Nėra jokio loginio ar moralinio atskaitos taško, nuo kurio etapo sienos laikomos amžinomis. Pasaulio stiprieji į šį principą tiesiog valosi kojas, ką aiškiausiai rodo Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo aneksija. O kas jiems trukdytų valytis kojas į tautų teisių principą? – vėl paklaus skeptikas. Tik tarptautinė viešoji nuomonė. Niekas kitas.

Skirtumas tas, jog tautų teises įmanoma pagrįsti logiškai ir moraliai, skirtingai, nei sienų pastovumo principą, išskirstantį tautas į „lygias“ ir „lygesnes“. Ir todėl tautų teisių principas atrodo perspektyvesnis. Kaip žmogaus teisės tapo aksioma, su kuria tenka skaitytis netgi ciniškiausiems diktatoriams ir teroristams, taip aksioma turi tapti ir tautų teisės. Tik tokiame pasaulyje Lietuva pagaliau taps saugi. Ar bent – saugesnė, nei šiandien. Pagaliau, Rusija šio principo dėka tiesiog subyrėtų, o Europos Sąjungai tektų persiformatuoti į Tautų Europą.

O kas iš to asmeniškai man? – paklaus didžiausias cinikas. Ničnieko. Tautiškosios pasaulio santvarkos, geriausiu atveju, sulauks tik Jūsų anūkai ir tai – tik tada, jeigu ji bus pradėta kurti šiandien. Jūs tiesiog skaitote straipsnį, skirtą kitokiems žmonėms. Tiems, kuriems gyvenimo prasmę sudaro kilnūs tikslai, įtvirtinantys asmens begalybę horizontuose už jo paties ribų. Tiems, kuriems čia išdėstytas idealas – vertas viso gyvenimo. Tik tokie žmonės kuria didingus amžius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  2. M. Kundrotas. Didieji koloradų atradimai
  3. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  4. M. Kundrotas. Daugiau niekada!
  5. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  6. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  7. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  8. M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją?
  9. M. Kundrotas. Krymas ir Vilnius
  10. M. Kundrotas. Antiizraelizmas – tai antisemitizmas?
  11. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  12. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  13. M. Kundrotas. Arčiai ir toliai
  14. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  15. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Skalvis says:
    5 metai ago

    Tai kaip pasielgė ES su Katalonija, kaip buvo suįmtas vokietijoje, kaip Berlynas pasielgė su Katalonų Harry Poter – smūgis į paširdžius ben tokiom iliuzijom apie Žmogaus ir Tautos teises. Pridėjus tai, ką stebiu Vokietijos žiniasklaidoje – visiškas paklusnumas Dirigento lazdelei ką šnekėti, ką tylėti: vyksta spartus pasiruošimas Pasauliniam trečiajam ir paskutiniajam karui. Jeigu iki šiol Global-Kapital stengėsi nuversti netinkamas vyriausybes ir jų vietoj pastatyti pirktas marionetes, bet Sirijoje šiam projektui užlūžus, tai Trumpas pradėjo skatinti Nacional Kapital valdžias vienytis ir taip įgyvendinti Pasaulio vienvaldystės projektą.

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    5 metai ago

    Žinoma, užlūžimas Sirijoje ir nebegalėjimas tasikasti iki Irano – svarbu, bet, manau, žymiai svarbiau buvo tai, kad Global-kapital neistengė perįmti naftos ir dujų tiekimo Europai monopolio. Nepavyko sužlugdyti Europos Ncional-kapitalistų. Panašu, jog tam tikra prasme Nacional – kapital laimėjo: jie perįma nemažai Global-kapital funkcijų, bet: o kokia kaina ? Manau, jog už tam tikras paslaugas Global-kapitalui. Visų pirma fronte prieš Kiniją su Rusija. Susumuojant: mažų Europos tautų laukia sunkūs laikai. Prasidės atviras Briuselio diktatas ir gązdinimai. Už Global – kapital siekius. Ir ne tik ! Godumas kapitalizmo vienintelis variklis ir jis įgauna Velnišką jėgą.

    Atsakyti
  3. Sodininkas Antaninis says:
    5 metai ago

    Ir taip blogai ir kitaip blogai. Ir į ką orientuotis? Ir lieku prie savo – tautinės valstybės, kurioje gyventų Lietuvai lojalūs piliečiai, nesispjaudydami ant kitų tautų. Iš kitų galim mokytis ir perimti sau PRIIMTINAS vertybes, bet, pakankamai turim ir savų. Tik dalis mūsų jas praradę, todėl dabar ir knaisiojasi kitų šiukšlynuose….gal ką nors iškapstys ir MUMS įsiūlys….

    Atsakyti
  4. Jules says:
    5 metai ago

    Gal labiau „Gėdingasis Liberal dimokratų amžius“, kai Europa buvo okupuota ne europinės kilmės dviejų supergalybių, o pusę jos atiduota į Stalino Rusijos vergiją ir pasiusta Gulagan ar sušaudymui už kampo, kieme ar uošvienės sode. Kai Čerčilis ir Kuklusklanistas Trumenas atidavė mus Sovietijai Potsdame ir kitur anksčiau ar vėliau.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Rail Baltica“ | lrv.lt nuotr.

Į susisiekimo jungtis siūloma įtraukti ir Ukrainą

2023 09 22
Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina daužo driskių orlaivius

2023 09 22
Slinktis į vulgarybę | Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę

2023 09 22
Rusofašistai nepraeis! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Didžiausia stichinė nelaimė – Rusija

2023 09 21
Prezidentas dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje | E. Kinaičio nuotr.

Prezidentas ragino pasaulį palaikyti Ukrainą

2023 09 21
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

2023 09 20
Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai

2023 09 20
Ukrainos gynėjai pliekia okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?

2023 09 19
NATO viršūnių susitikimas | vilnius.lt nuotr.

Seimas pritaria Ukrainos pakvietimui į NATO

2023 09 19
G. Nausėda lankosi JAV | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas su darbo vizitu lankosi JAV

2023 09 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas | fabula.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas

2023 09 23
Viržiai | Unsplash nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad viržiai vazone džiugintų ilgiau

2023 09 23
Pradeda veikti muziejinių kompetencijų ugdymo programa bus mokomasi iš pasaulinio lygio muziejų | A. Bėkšta, LNM nuotr.
Lietuvoje

Muziejininkai mokysis iš pasaulinio lygio muziejų

2023 09 23
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.
Istorija

Lietuvos medicinos bibliotekoje vyks Vydūnui skirtas renginys

2023 09 23
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Gamta ir žmogus

Daugės skrydžių svarbiausiomis kryptimis

2023 09 23
Ignalinos miško parkas | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.
Gamta ir ekologija

Ignalinos miško parke – ir pasivaikščioti, ir sužinoti

2023 09 23
Jono Polovinsko-Budrio ir Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų sutikimas | L. Penek, LRV nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje sutikti iškilių tarpukario Lietuvos asmenybių Jono Polovinsko-Budrio ir Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai

2023 09 23
„Rail Baltica“ | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į susisiekimo jungtis siūloma įtraukti ir Ukrainą

2023 09 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Žemyna apie V. Sinica. Švietimo ministras kaip švietimo krizės simbolis: „Nežinau, kiek yra lyčių, aš ne ekspertas“
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę
  • DARIUS apie V. Valiušaitis. Salomėja Nėris – didi poetė, politinio manipuliavimo auka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas
  • Kad viržiai vazone džiugintų ilgiau
  • Muziejininkai mokysis iš pasaulinio lygio muziejų
  • Lietuvos medicinos bibliotekoje vyks Vydūnui skirtas renginys
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Į susisiekimo jungtis siūloma įtraukti ir Ukrainą

by Ditė Česėkaitė
2023 09 22
0
„Rail Baltica“ | lrv.lt nuotr.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Via Balticos“ ir „Rail Balticos“ projektus, planus svarbu...

Skaityti toliau

Ukraina daužo driskių orlaivius

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 22
1
Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Po susitikimo su Zelenskiu JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas MakKartis (McCarthy) pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas, atsakydamas į klausimą, ko dabar...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 22
9
Slinktis į vulgarybę | Alkas.lt koliažas

Stebint pretendentų į politinį, kultūrinį ir socialinį elitą retoriką kyla klausimas: kada? Kada Lietuvos viešajame gyvenime tapo norma kuo šlykščiau...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Žemyna apie V. Sinica. Švietimo ministras kaip švietimo krizės simbolis: „Nežinau, kiek yra lyčių, aš ne ekspertas“
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę
  • DARIUS apie V. Valiušaitis. Salomėja Nėris – didi poetė, politinio manipuliavimo auka
  • jo apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
Kitas straipsnis
Jonas Ruškus | VDU nuotr.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku išrinktas prof. Jonas Ruškus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai