Antradienis, 9 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018-07-10 01:11:30
184
PERŽIŪROS
12
Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas
Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin.

Rusija pasaulinį futbolo čempionatą surengė jau aneksavusi Krymą ir sukursčiusi kruviną konfliktą Donbase. Maža to. Čempionatą ji surengė tame pačiame mieste, kaip ir 2014 m. olimpines žaidynes, tai yra – XIX a. aneksuotoje čerkesų-adygų sostinėje Šjačėje, pervadintoje Sočiu. Vokietija 1936 m. atrodė žymiai nuosaikiau. Nors joje jau veikė antisemitiniai Niurnbergo įstatymai ir jau žengti pirmieji žingsniai link imperijos plėtros, tai dar buvo tiktai žiedeliai.

Vokietijos kancleriui ir fiureriui, vykdžiusiam ir prezidento pareigas, teko susitaikyti su afrikiečių kilmės amerikiečių sportininko pergale. Rusijos prezidentui ir premjerui teko susitaikyti su kroatųpergale prieš rusus, o sunkiausia buvo priimti kroatų šūkius: šlovė Ukrainai! Už tai Rusijos atstovybė kreipėsi į Tarptautinę futbolo federaciją, reikalaudama nubausti kratų sportininkus. O Kroatijos futbolo federacija jau suskubo Rusijos atsiprašyti.

Kuo Rusijos atstovams užkliuvo šis šūkis? Ar jie būtų taip reagavę į šūkius „Šlovė Burundžiui“ ar „Šlovė Papua Gvinėjai“? Galima tiktai spėlioti. Kas gali užgauti šūkyje, kuris nukreiptas už ką nors? Ne prieš ką nors? Panašiai, kaip šūkis „Lietuva – lietuviams“. Pastarasis gali žeisti tik tą, kuris iš esmės atsieja Lietuvą nuo lietuvių, svajodamas apie jos perdavimą kam nors kitam – rusams, lenkams, afrikiečiams arba arabams. Jokia istorinė tautinė Lietuvos grupė, įskaitant dvi paminėtąsias, čia jokiais būdais nėra diskriminuojama ar įžeidžiama. Tiktai primenama, kokia tauta yra istorinis ir konstitucinis Lietuvos pagrindas. Nei daugiau, nei mažiau.

Vis dėlto Ukrainos sveikinimas kai ką užgavo. Užgavo šalį, kuri kategoriškai neigia savo agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę. Kuri aiškina, kad Krymas pasirinko savo ateitį Rusijoje, nors tiesioginiai krašto šeimininkai totoriai pasisakė už savo likimą Ukrainoje. Užgavo šalį, kuri aiškina, kad ir Donbase prieš teisėtą Ukrainos valdžią kovoja tik vietos gyventojai, be jokios paramos ar invazijos iš „didžiosios tėvynės“.

Žinoma, skaudu, kai primenama Kremliaus režimo agresija prieš brolišką slavų tautą. Juolab kad ją primena taip pat broliai slavai. Tai kompromituoja panslavizmo idėją, pasak kurios Rusija – visų slavų tautų branduolys ir vedlė. Tai – sąžinės balsas. Vis dar gyvas kai kurių rusų sąmonėse: juk dalis rusų kovoja Ukrainos pusėje prieš imperinį ir autokratinį savo šalies režimą.

Po truputį byra visas Kremliaus istorinis ir geopolitinis naratyvas, pasak kurio Rusija vienija broliškas slavų tautas prieš Vakarų pasaulį ir pirmiausiai – prieš anglosaksus. Ukraina jau pasirinko. Panašu, kad pasirinko ir Kroatija. Ką prisimins eiliniai kroatai – savo sportininkus patriotus ar bedvasius sporto verslo ir politikos biurokratus? Klausimas – retorinis.

Šūkis „Šlovė Ukrainai“ įvertintas kaip politiškai diskriminuojantis. Diskriminuojantis ką? Eilinius rusus? Kuo jie čia dėti? Rusijos valstybę? Gal iš dalies. Tiek, kiek Rusijos valstybė sąmoningai siejasi su Krymo okupantais ir Donbaso teroristais.

Gaila tik to, jog tarptautinė sporto politika eilinį kartą uzurpuojama vienos agresyvios, ekspansinės ir autokratinės valstybės. Trečiasis Reichas, vis dėlto, nurijo karčią piliulę, pripažindamas juodaodžio sportininko pergalę, kuri gerokai pakoregavo nacistinę teoriją apie arijų rasės pranašumą visais atvejais ir visame kame. Rusijos imperija čia suklupo. Neturėdama, kur kitur įkąsti laimėjusiems vakarietiškos orientacijos slavams ji užsipuolė juos dėl šūkio.

Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, esi neteisus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Didieji koloradų atradimai
  2. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  3. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  4. M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė?
  5. M. Kundrotas. Krymas ir Vilnius
  6. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  7. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  8. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  9. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  10. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  11. M. Kundrotas. Putinas – iškrypėlis. Teiskite ir mane
  12. A. Kubilius: Lietuva turi raginti Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai
  13. Č. Iškauskas. Krymo totoriai: kitais metais Krymas grįš Ukrainai…
  14. M. Kundrotas. Tikrasis karas
  15. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. lukas says:
    8 metai ago

    tik Kremlių žeidžia… Ukrainos vardas ten TABU, kaip ir Lietuvos

    Atsakyti
  2. Leonas says:
    8 metai ago

    Kaip supratau, straipsnį rašė tikras fotbolo sirgalius (ir dar eruditas)…

    Atsakyti
  3. Getas says:
    8 metai ago

    Mariau, geras tavo su pasišaipymu straipsnis, o tokie daugeliui patinka, o ypač kada atskleidžiama gili esmė. Tokiame stiliuje varyk toliau.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    8 metai ago

    Atvažiavo Fifos vadas pasisvečiuoti pas vieną valdovą. Tas spaudžia svečiui ranką, žiūri jam į akis ir sau galvoja: „Tu žinai, jog aš žinau, kad tu žinai, jog aš esu maniakinis žudikas. Bet kol tu apsimetinėsi, jog to nežinai, kol lankysies pas mane įjungęs draugišką šypseną, kol rengsite su manimi susitikimus, jūsų taip maloniai padedamas ir skatinamas, aš ir toliau klestėsiu”. Ir netikėtai tą jų malonų delnų paspaudimą, apsikeitimą šiltais žvilgsniais nutraukia kažkokio nesusipratėlio, etiketo nesilaikančio klyktelėjimas! Skandalas! Taip sugadinti viešnagę! Diskvalifikuoti tokį!

    Atsakyti
  5. jo says:
    8 metai ago

    Tai žeidžia Rusijos imperines ambicijas, Rusijos įsivaizdavimą „kaip turi būti“. Panašiai ir Lietuvos narystė NATO kelia Rusijos isteriją, nes yra pavojus ir grėsmė Rusijos imperinėms ambicijoms: jei nebūtų NATO, tai galėtų užpulti, o kai NATO, tai jau nelabai…

    Atsakyti
  6. Skalvis says:
    8 metai ago

    Šlovė Ukrainai! Na, Jugoslavai labai gerai žinomi savo įžūliu chamizmu. Prisiminkit, kaip jie spjaudė Žalgiriečiams į veidus, kad išprovokuotų . Kita vertus, slavai yra nepagydomi garbėtroškos. Todėl jie ir vadinami slavais – garbėtroškiais. Sakyčiau, labai tipiškas slaviškas atvejis. Čia lig ir viskas tvarkoj. Vieno nesuprantu: kur ukrainiečių šlovės pagrindas ? Kuo šlovinasi Ukraina ? Įsivaizduokit, lietuviai šaukia: Šlovė Lietuvai ! Kur ta šlovė ? Kokie pasiekimai ? Baigiama susinaikinti ? Bet, ar čia šlovė ? Sarmata – prasmek skradžiai. Iš Ukrainos nieko neliko. Viskas išvogta, žmonės paleisti valkatauti po Europą ubagais. Būkit geri, pasakykit: iš ko susideda Ukrainos šlovė ? Ačiū . PS: ar tikrai ne lietuviai ten šaukė ?

    Atsakyti
    • Juozas says:
      8 metai ago

      matau, nelabai supratai esmę. Rosiejos valdančiųjų planuose buvo visai panaikinti Ukrainą, žinau tai iš pokalbių su užzombintais rusakalbiais, net kilusiais iš Ukrainos, ypač kariškių. Internete buvo pilna žemėlapių, kaip padalinti tą šalį. Net Lenkijai buvo siūloma sudalyvauti. Mums, beje, būtų visai ne į temą, jei atgimtų Lenkijos imperializmas, regionas taptų nestabilus, galėtų prasidėti grandininė reakcija. Na, nepavyko maskoliams. Užtat juos taip žeidžia vien tas vardas

      Atsakyti
  7. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Autoriui.
    Chorvatija, chorvatas – kam tai ? Rusijos ir rusiškosios kultūros jėga gniuždo liauną lietuvį patriotą ?
    Jie patys save vadina ‘hrvat’, ‘Hrvatska’ (Horvatiška), tai gal galime ir mes vadinti juos horvatais ir Horvatija ( taip vadina kaimynai madjarai su O tarp H ir R, nes mums labai jau nepriimtinas garsų junginys ‘hrv’, bet ne jokiais ten ‘speek London’ kroatais ir Kroatija.

    Atsakyti
  8. Skalvis says:
    8 metai ago

    Verslo žinios
    Verslo aplinka
    Lietuva pernai neteko didžiausios dalies gyventojų iš visų ES šalių
    Publikuota: 2018-07-10

    Šiemet į Lietuvą per pusę metų imigravo 14 000 ukrainiečių.
    Tai 7000 daugiau negu praeitais metais.
    PS: gal reiktų šaukti: Šlovė tarybų Lietuvos kompartijai ir komjaunimui, sėkmingai tęsiantiems lietuvių deportacijos ir slavų importacijos darbą ? Jau ne tik Vilnius ir Klaipėda rusiškai šneka. Rusiškai, ne ukrainietiškai !

    Atsakyti
  9. Skalvis says:
    8 metai ago

    ”Lietuva pernai neteko didžiausios dalies gyventojų iš visų ES šalių”
    Publikuota: 2018-07-10

    Šiemet į Lietuvą per pusę metų imigravo 14 000 ukrainiečių.
    Tai 7000 daugiau negu praeitais metais.
    PS: Šlovė tarybų Lietuvos kompartijai ir komjaunimui, sėkmingai tęsiantiems lietuvių deportacijos ir slavų importacijos darbą ?

    Atsakyti
  10. Juozas P. says:
    8 metai ago

    Kodėl – ” Šjačėje”? Ką tas žodis reiškia? Susimildami paaiškinkite kas.

    Dėl šūkio ŠLOVĖ UKRAINAI – kai jį skanduoja Porošenko/Julija/ukrainiečiai, skamba ne kaip.
    Kai skanduoja kiti – kiek geriau, bet vis tik geriau būtų TEGYVUOJA, TEŽYDI …

    Negi jau užmirštas debilizmas, kai visur buvo SLAVA KPSS

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      8 metai ago

      Negi jau užmirštas toks debilizmas:

      ht tp://lh3.ggpht.com/-BZvEJqN0N-E/UjIIuJpAjSI/AAAAAAAGKpg/FqaJZRGeXxI/clip_image008_thumb%25255B6%25255D.jpg?imgmax=800

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medžių priežiūra
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – medžių priežiūros darbai

2026 06 08
Bitė
Lietuvoje

Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 

2026 06 08
E. sveikata
Lietuvoje

Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 08
Mokykla
Lietuvoje

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Vaikai
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams išaugo kartais

2026 06 08
Pinigai
Lietuvoje

Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų ES fondo lėšų

2026 06 08
Elektromobilio įkrovimas
Lietuvoje

Pasirinkusiems elektromobilius, numatoma skirti dar apie 12 mln. eurų

2026 06 08
Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda
Lietuvoje

Pagrindinėse magistralėse įsibėgėja remonto darbai

2026 06 08
Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje
Etninė kultūra

Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje

2026 06 08
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Rezistencijos ir tremties paroda
Istorija

Gedulo ir vilties dienai – nemokamos ekskursijos Rezistencijos ir tremties parodoje Klaipėdoje

2026 06 08
Būsimasis pirmokas
Lietuvoje

Ar turi būsimasis pirmokas mokėti skaityti?

2026 06 08
Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“
Istorija

Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“ pristatymas

2026 06 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Panevėžyje – medžių priežiūros darbai
  • Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 
  • Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata
  • Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

Kiti Straipsniai

Leonidas Volkovas prie Migracijos departamento ir Krymo žemėlapio koliaže

V. Sinica. Dovanos priešams

2026 06 06
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
J. Svydyrenko ir G. Nausėda

Prezidentas priėmė Ukrainos Ministrę Pirmininkę

2026 06 01
Gitanas Nausėda

Prezidentas pasveikino NATO Parlamentinę Asamblėją

2026 06 01
Ukrainos ir Švedijos atstovai prie naikintuvų Gripen bei raketos Meteor iliustracija

R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje

2026 05 29
Diskusija Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas inicijuoja vokiečių kalbos stiprinimo programą

2026 05 26
Kastytis Braziulis prie darbo stalo geopolitikos temų aplinkoje

K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas

2026 05 25
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • >Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ekskursijų renginys įvyko

Ekskursijų renginys įvyko

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai