Trečiadienis, 29 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Žvilgsnis po druskos rūšių pasaulį

www.alkas.lt
2021-10-03 08:13:03
111
PERŽIŪROS
0
Nors druska paryškina skonį, bet vartoti jos turėtume mažiau

pixabay.com nuotr.

Druska – vienas pagrindinių produktų, vartojamų, ko gero, visose pasaulio virtuvėse. Be druskos vargiai išsiverstume ir dar nuo senų laikų ji buvo itin vertinama prekė, o dabar galime rasti įvairiausių druskos rūšių.

Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, sako, kad skirtingos druskos rūšys reiškia ir  skirtingas spalvas, ir tekstūras, ir – svarbiausia – skonius.

„Druska nepamainoma gaminant bet kurį patiekalą. Ji padeda subalansuoti skonį. Nuo druskos dydžio priklauso ir jos intensyvumas. Stambi druska dažniau naudojama mėsos ar žuvies patiekalams, daržovių troškiniams.

Tuo tarpu ruošiant tešlą, taip pat ir saldžių kepinių, geriau rinktis smulkią druską, nes ji tolygiau pasiskirsto. Pirkėjams siūlome ne tik skirtingų tekstūrų, bet ir skirtingų spalvų ar vietovių, pavyzdžiui, Pietų Prancūzijos Kamargo regiono, druską, kurios rūšys išsiskiria joms būdingu poskoniu“, – sako A. Čepulis.

Ekspertė pristato ir pagrindines druskos rūšių ypatybes.

Rausvoji Himalajų druska. Sakoma, kad ši druskos rūšis yra pati švariausia pasaulyje. Ši druska išgaunama rankomis Himalajų kalnų masyve, dabartinėje Pakistano teritorijoje.

Ji pasižymi subtiliu, patiekalo skonius pabrėžiančiu, bet jų neužgožiančiu sūrumu. Savo tekstūra primena rausvus kristalus ir, priešingai nei rafinuota, Himalajų druska naudojama jau paruoštiems patiekalams gardinti. Himalajų druska yra visiškai natūrali ir niekuo neapdorota.

Juodoji druska. Ji išgaunama egzotiškosiose Havajų salose ir yra, kaip ir šios salos, vulkaninės kilmės. Juodoji druska turi švelnų, specifinį skonį.

Aktyvuotos anglies priemaišos druskai suteikia juodą spalvą, todėl šiais tamsiais kristalais galima ne tik gardinti jau paruoštas salotas, jūros gėrybių ar žuvies patiekalus, bet ir juos papuošti.

Maldono druska. Tai Pietų Anglijos Šiaurės jūros pakrantėje išgaunami traškūs druskos kristalai, primenantys snaiges. Ši ypatingų formų druska gaunama natūraliai, pasitelkus saulę ir vėją, išgarinant jūros vandenį.

Ji yra kur kas mažiau sūri nei įprasta rafinuota druska. Maldono druska išsiskiria skonio grynumu, todėl dažnai pasitelkiama gardinti šaltiems patiekalams.

Fleur de sel, arba druskos gėlė. Ši švelnaus skonio, lengva, išvaizda primenanti trapias sulipusias snaiges druska išgaunama iš pilkosios druskos. Fleur de sel yra tikrai lepi.

Ji susidaro tik esant tinkamoms oro sąlygoms: kai sausa, šviečia saulė, pučia švelnus, tolygus vėjelis. Ši druska padeda pabrėžti mėsos, žuvies, daržovių patiekalų ir konditerijos gaminių skonius.

Kamargo druska. Ši nerafinuota jūros druska yra naudojama jau tūkstančius metų. Pietų Prancūzijoje esantis Kamargo regionas žymus ne tik dėl rožinių flamingų ir unikalios gamtos, bet ir dėl druskos kalnų, kurie susidaro pakrantėse išgaravus sūriam vandeniui. Šio regiono druską vertinama daugelio gurmanų.

Pilkoji druska. Tai dar vieno Prancūzijos regiono – Bretanės – druska. Savitą spalvą jai suteikia pakrantes dengiantis molis. Pilkoji druska pasižymi kiek klampia, drėgna struktūra, todėl puikiai tinka žuvies patiekalams ar mėsos kepsniams.

Raudonoji druska. Kaip ir juodoji, ši druska išgaunama Havajuose, tik šiai druskai sodriai raudoną ar rudą spalvą suteikia vulkaninės kilmės molis. Švelniai sūriais kristalais tinka gardinti jau paruoštus keptus, sodraus skonio patiekalus. Ypatingą derinį gausite, jei derinsite raudonąją druską su juoduoju šokoladu.

Mėlynoji Persijos druska. Tai rečiausia pasaulyje druska, išgaunama Šiaurės Irane. Išskirtinis ir unikalus jos skonis valgant keičiasi iš ryškaus sūrumo
į švelnų saldumą. Mėlynosios druskos kristalai atspindi saulės šviesą kaip ledas. Dėl savo retumo ir didelės kainos mėlynoji druska dažniausiai naudojama ypatingiems patiekalams papuošti.

Rafinuota druska. Tai gerai pažįstama smulki, balta, išvalyta nuo įvairiausių priemaišų ir mineralų druska, kasama šachtose, o vėliau apdorojama. Ji neturi ryškaus poskonio, todėl yra plačiai naudojama maistui pagardinti, konservuoti ar sūdyti.

Rūkyta druska. Ieškantiems neįprastų skonių ir spalvų A. Čepulis siūlo išbandyti medžių anglies dūmuose rūkytą jūros druską, kuri patiekalams suteiks rūkytiems gaminiams būdingą poskonį. Idealiai tinka sodraus skonio mėsos troškiniams, kepsniams ir ant grotelių keptiems patiekalams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Duona – reikšmingas druskos šaltinis
  2. Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos
  3. Suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros, gauname per 83 proc. paros druskos normos
  4. Pažaislyje vyko jau trečią dešimtmetį minima sveiko maisto šventė (nuotraukos)
  5. „airBaltic“ atskleidė mėgstamiausius Lietuvos keleivių patiekalus
  6. Mėgstamiausių žiemos uogų trejetukas: šilauogės, braškės ir avietės
  7. Kaip taisyklingai atšildyti žuvį?
  8. Antioksidantų šaltinis – pistacijos
  9. Pristatyti atnaujinti receptai švietimo ir gydymo įstaigoms
  10. Vasario 16-ąją prisiminkime tautinę virtuvę
  11. Viskas, ką privalu žinoti apie aliejų
  12. Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves
  13. Ispanijoje pristatyti lietuviški patiekalai
  14. Kokius lašinius ir kaip išsirinkti?
  15. Kaip maistą išlaikyti šviežią ilgiau?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Siauražnyplis vėžys
Gamta ir ekologija

Prasidėjus vėžiavimo laikui: aplinkosaugininkai primena žvejybos taisykles

2026 07 29
Palangos vasaros skaitykla
Istorija

Palangos vasaros skaitykloje: nuo išskirtinių istorinių rankraščių iki Pasaulinės fotografijos dienos

2026 07 29
Fotografijų paroda „Veidai ir mintys“
Kultūra

Kviečia fotografo Algimanto Žižiūno paroda

2026 07 29
Algirdas Blazgys
Lietuvoje

„Energesman“: VAATC nemoka įsijungti įrenginių – su jais rūšiuota po 400 tonų per dieną

2026 07 28
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas laukia bendruomenių pasiūlymų 

2026 07 28
Japonijos delegacija EIMIN
Lietuvoje

Lietuvoje lankosi Japonijos gynybos ir technologijų verslai

2026 07 28
Pasienis su Baltarusija
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vidaus reikalų ministrai aptarė saugumo regione aktualijas

2026 07 28
Kelio darbai
Lietuvoje

Bus atnaujinti du Suvalkų koridoriui svarbūs kelių ruožai

2026 07 28
kaunas.lt vizualizacija
Lietuvoje

Buvusio LSMU Kauno ligoninės komplekso miesto centre laukia pokyčiai

2026 07 28
Moksliniai tyrimai
Lietuvoje

KTU docentė: kodėl studentams verta įsitraukti į mokslinius tyrimus?

2026 07 28
Vasaros kino namai Valdovų rūmų kieme
Kultūra

Valdovų rūmų kiemas vėl taps vasaros kino namais

2026 07 28
„Miško nuotykių akademija“ subūrė jaunuosius gamtos tyrinėtojus iš visos Lietuvos
Gamta ir ekologija

„Miško nuotykių akademija“ subūrė jaunuosius gamtos tyrinėtojus iš visos Lietuvos

2026 07 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • rainieji ir žymėtieji apie Prasidėjus vėžiavimo laikui: aplinkosaugininkai primena žvejybos taisykles
  • Vincas Kalava apie D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei
  • Rimvydas apie D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukurtas lietuvių kalbos tekstynas ir du dirbtinio intelekto modeliai
  • Prasidėjus vėžiavimo laikui: aplinkosaugininkai primena žvejybos taisykles
  • Palangos vasaros skaitykloje: nuo išskirtinių istorinių rankraščių iki Pasaulinės fotografijos dienos
  • Atskleidžiama Baltijos pajūrio priešistorė

Kiti Straipsniai

Šašlykai

Majonezas prieš actą: kokį šašlykų marinatą lietuviai laiko geriausiu

2026 07 26
Tretinio sifilio pėdsakai Šv. Stepono bažnyčioje palaidotos jaunos moters kaukolėje

Bioarcheologinis tyrimas Lietuvoje: mokslininkai atkūrė senovės vilniečių gyvenimo istorijas

2026 07 22
Pomidorai

Vasarą žiemai ruoškite ne tik roges, bet ir pomidorus

2026 07 19
Marinuoti agurkai

Vienas slaptas priedas ir nuo šiol kitaip marinuosite agurkus

2026 07 19
Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

Kaip saugiai laikyti ir gabenti maistą vasarą

2026 07 05
Ledai

Visi gelato yra ledai, bet ne visi ledai – gelato: kuo skiriasi šie šalti desertai?

2026 06 27
Kepsninė

Kepsnių metas prasideda: kada dešrelėse esantys nitritai tampa pavojingi?

2026 06 13
Rugpienis viens autentiškiausių lietuviškos virtuvės gaminių

Rūgpienis: į stalą grįžtantis lietuviškos virtuvės paveldas

2026 06 09
Daugelis lietuvių plauna mėsą prieš gaminimą, sekdami senolių pavyzdžiu. Sužinokite, kodėl specialistai tai vadina pavojinga klaida...

Protėvių įprotis, galintis pakenkti: kodėl mėsos plovimas yra pavojinga klaida

2026 06 08
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17

Skaitytojų nuomonės:

  • rainieji ir žymėtieji apie Prasidėjus vėžiavimo laikui: aplinkosaugininkai primena žvejybos taisykles
  • Vincas Kalava apie D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei
  • Rimvydas apie D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • svarbiausia apie D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei
Kitas straipsnis
Avokadas | pixabay.com nuotr.

Ar žinojote: avokadas dera ir su šokoladu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai