Trečiadienis, 17 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Žvilgsnis po druskos rūšių pasaulį

www.alkas.lt
2021-10-03 08:13:03
110
PERŽIŪROS
0
Nors druska paryškina skonį, bet vartoti jos turėtume mažiau

pixabay.com nuotr.

Druska – vienas pagrindinių produktų, vartojamų, ko gero, visose pasaulio virtuvėse. Be druskos vargiai išsiverstume ir dar nuo senų laikų ji buvo itin vertinama prekė, o dabar galime rasti įvairiausių druskos rūšių.

Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, sako, kad skirtingos druskos rūšys reiškia ir  skirtingas spalvas, ir tekstūras, ir – svarbiausia – skonius.

„Druska nepamainoma gaminant bet kurį patiekalą. Ji padeda subalansuoti skonį. Nuo druskos dydžio priklauso ir jos intensyvumas. Stambi druska dažniau naudojama mėsos ar žuvies patiekalams, daržovių troškiniams.

Tuo tarpu ruošiant tešlą, taip pat ir saldžių kepinių, geriau rinktis smulkią druską, nes ji tolygiau pasiskirsto. Pirkėjams siūlome ne tik skirtingų tekstūrų, bet ir skirtingų spalvų ar vietovių, pavyzdžiui, Pietų Prancūzijos Kamargo regiono, druską, kurios rūšys išsiskiria joms būdingu poskoniu“, – sako A. Čepulis.

Ekspertė pristato ir pagrindines druskos rūšių ypatybes.

Rausvoji Himalajų druska. Sakoma, kad ši druskos rūšis yra pati švariausia pasaulyje. Ši druska išgaunama rankomis Himalajų kalnų masyve, dabartinėje Pakistano teritorijoje.

Ji pasižymi subtiliu, patiekalo skonius pabrėžiančiu, bet jų neužgožiančiu sūrumu. Savo tekstūra primena rausvus kristalus ir, priešingai nei rafinuota, Himalajų druska naudojama jau paruoštiems patiekalams gardinti. Himalajų druska yra visiškai natūrali ir niekuo neapdorota.

Juodoji druska. Ji išgaunama egzotiškosiose Havajų salose ir yra, kaip ir šios salos, vulkaninės kilmės. Juodoji druska turi švelnų, specifinį skonį.

Aktyvuotos anglies priemaišos druskai suteikia juodą spalvą, todėl šiais tamsiais kristalais galima ne tik gardinti jau paruoštas salotas, jūros gėrybių ar žuvies patiekalus, bet ir juos papuošti.

Maldono druska. Tai Pietų Anglijos Šiaurės jūros pakrantėje išgaunami traškūs druskos kristalai, primenantys snaiges. Ši ypatingų formų druska gaunama natūraliai, pasitelkus saulę ir vėją, išgarinant jūros vandenį.

Ji yra kur kas mažiau sūri nei įprasta rafinuota druska. Maldono druska išsiskiria skonio grynumu, todėl dažnai pasitelkiama gardinti šaltiems patiekalams.

Fleur de sel, arba druskos gėlė. Ši švelnaus skonio, lengva, išvaizda primenanti trapias sulipusias snaiges druska išgaunama iš pilkosios druskos. Fleur de sel yra tikrai lepi.

Ji susidaro tik esant tinkamoms oro sąlygoms: kai sausa, šviečia saulė, pučia švelnus, tolygus vėjelis. Ši druska padeda pabrėžti mėsos, žuvies, daržovių patiekalų ir konditerijos gaminių skonius.

Kamargo druska. Ši nerafinuota jūros druska yra naudojama jau tūkstančius metų. Pietų Prancūzijoje esantis Kamargo regionas žymus ne tik dėl rožinių flamingų ir unikalios gamtos, bet ir dėl druskos kalnų, kurie susidaro pakrantėse išgaravus sūriam vandeniui. Šio regiono druską vertinama daugelio gurmanų.

Pilkoji druska. Tai dar vieno Prancūzijos regiono – Bretanės – druska. Savitą spalvą jai suteikia pakrantes dengiantis molis. Pilkoji druska pasižymi kiek klampia, drėgna struktūra, todėl puikiai tinka žuvies patiekalams ar mėsos kepsniams.

Raudonoji druska. Kaip ir juodoji, ši druska išgaunama Havajuose, tik šiai druskai sodriai raudoną ar rudą spalvą suteikia vulkaninės kilmės molis. Švelniai sūriais kristalais tinka gardinti jau paruoštus keptus, sodraus skonio patiekalus. Ypatingą derinį gausite, jei derinsite raudonąją druską su juoduoju šokoladu.

Mėlynoji Persijos druska. Tai rečiausia pasaulyje druska, išgaunama Šiaurės Irane. Išskirtinis ir unikalus jos skonis valgant keičiasi iš ryškaus sūrumo
į švelnų saldumą. Mėlynosios druskos kristalai atspindi saulės šviesą kaip ledas. Dėl savo retumo ir didelės kainos mėlynoji druska dažniausiai naudojama ypatingiems patiekalams papuošti.

Rafinuota druska. Tai gerai pažįstama smulki, balta, išvalyta nuo įvairiausių priemaišų ir mineralų druska, kasama šachtose, o vėliau apdorojama. Ji neturi ryškaus poskonio, todėl yra plačiai naudojama maistui pagardinti, konservuoti ar sūdyti.

Rūkyta druska. Ieškantiems neįprastų skonių ir spalvų A. Čepulis siūlo išbandyti medžių anglies dūmuose rūkytą jūros druską, kuri patiekalams suteiks rūkytiems gaminiams būdingą poskonį. Idealiai tinka sodraus skonio mėsos troškiniams, kepsniams ir ant grotelių keptiems patiekalams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Duona – reikšmingas druskos šaltinis
  2. Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos
  3. Suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros, gauname per 83 proc. paros druskos normos
  4. Pažaislyje vyko jau trečią dešimtmetį minima sveiko maisto šventė (nuotraukos)
  5. „airBaltic“ atskleidė mėgstamiausius Lietuvos keleivių patiekalus
  6. Mėgstamiausių žiemos uogų trejetukas: šilauogės, braškės ir avietės
  7. Kaip taisyklingai atšildyti žuvį?
  8. Antioksidantų šaltinis – pistacijos
  9. Pristatyti atnaujinti receptai švietimo ir gydymo įstaigoms
  10. Vasario 16-ąją prisiminkime tautinę virtuvę
  11. Viskas, ką privalu žinoti apie aliejų
  12. Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves
  13. Ispanijoje pristatyti lietuviški patiekalai
  14. Kokius lašinius ir kaip išsirinkti?
  15. Kaip maistą išlaikyti šviežią ilgiau?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Atsiimtos pensijų fondų lėšos gali atsiliepti socialinei paramai

2026 06 17
Policija
Gamta ir žmogus

Ypatingas policijos dėmesys – blaivumui ir ne tik

2026 06 17
E. sveikata
Lietuvoje

Tęsiant sistemų atnaujinimo darbus, laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 17
Renovacija
Lietuvoje

Kaunas skatins daugiabučių atnaujinimą

2026 06 17
Pinigai
Lietuvoje

Siūloma ilginti lengvatinių paskolų grąžinimo terminą ūkininkams

2026 06 17
Ką galima rasti LGT saugomuose dokumentuose
Lietuvoje

Geologijos fondas – ne tik geologams: ką galima rasti LGT saugomuose dokumentuose

2026 06 17
Orkestro vasara 2026: Jono Šliūpo garbei
Kultūra

Orkestro vasara 2026: Jono Šliūpo garbei – Naujojo Orleano ritmais

2026 06 17
Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę
Etninė kultūra

Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

2026 06 17
Prasideda XXIII-oji Tarptautinė Tytuvėnų vasaros šventė
Kultūra

Prasideda XXIII-oji Tarptautinė Tytuvėnų vasaros šventė

2026 06 17
Paroda „Rinkti(s) vertę“
Istorija

Ką apie pasitikėjimą pasakoja pinigai? Klaipėdoje atidaroma paroda „Rinkti(s) vertę“

2026 06 17
„Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu
Kultūra

„Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno

2026 06 17
Piliečių sąjūdžio kreipimasis: ar Lietuvos piliečiai iš tikrųjų turi teisę teikti įstatymus?
Lietuvoje

Piliečių sąjūdžio kreipimasis: ar Lietuvos piliečiai iš tikrųjų turi teisę teikti įstatymus?

2026 06 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Kažin apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • +++ apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Taigi apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atsiimtos pensijų fondų lėšos gali atsiliepti socialinei paramai
  • Ypatingas policijos dėmesys – blaivumui ir ne tik
  • Tęsiant sistemų atnaujinimo darbus, laikinai neveiks E. sveikata
  • Odoo programa logistikos ir transporto įmonėms: nauda, funkcionalumas, integracijos

Kiti Straipsniai

Kepsninė

Kepsnių metas prasideda: kada dešrelėse esantys nitritai tampa pavojingi?

2026 06 13
Rugpienis viens autentiškiausių lietuviškos virtuvės gaminių

Rūgpienis: į stalą grįžtantis lietuviškos virtuvės paveldas

2026 06 09
Daugelis lietuvių plauna mėsą prieš gaminimą, sekdami senolių pavyzdžiu. Sužinokite, kodėl specialistai tai vadina pavojinga klaida...

Protėvių įprotis, galintis pakenkti: kodėl mėsos plovimas yra pavojinga klaida

2026 06 08
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

 3 lengvi receptai, kurie padės suvartoti daugiau skaidulų kasdien

2026 05 03
Saldi bulvė

Lėkštės centre saldi bulvė – šį patiekalą jau išbandė milijonai žmonių

2026 05 02
Uogos

Naujovė – šviežių uogų „saldainiai“ ant pagaliuko

2026 05 01
Kepsninė

Kepsninėje keptų daržovių ABC: ką, kaip ir kiek laiko kepti

2026 05 01
Vitaminų kapsules lėkštėje bandoma perpjauti su stalo peiliu prilaikant šakute...

Kas yra vitaminai ir kodėl tau jų tikrai reikia?

2026 04 29
Alergija

Alergijų daugėja: jos gali pasireikšti netikėtai

2026 04 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Kažin apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • +++ apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Taigi apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Rimgaudas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Avokadas | pixabay.com nuotr.

Ar žinojote: avokadas dera ir su šokoladu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai