Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 procentų sudaro natris ir 60 procentų – chloridai.

Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15–0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir kad pailginti tinkamumo vartoti trukmę.

Į maistą pridėta druska ne tik stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tačiau turi ir tam tikrų technologinių savybių (padeda ekstrahuoti druskoje tirpius baltymus emulsijos stabilizavimui, pagerina mėsos sukibimą kepimo metu, vandens sulaikymą), o taip pat sustiprina mėsos skonį ir aromatą. Nors druskos funkcionalumas maisto gaminiuose yra įvairus, vartotojams svarbiausia – jos įtaka juslinėms savybėms. Sūrumas yra vienas iš penkių liežuviu jaučiamų pagrindinių maisto skonių (taip pat saldumas, rūgštumas, kartumas ir umami). Pridėjus druskos į maistą galima paryškinti ar paslėpti tam tikrus kvapus ir skonius, pavyzdžiui, druska gali sumažinti kartumą ar sustiprinti saldumą.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2015–2016 m. ištyrė druskos kiekį 137 įvairių dešrų mėginiuose. Vidutinis nustatytas druskos kiekis 2,53 g / 100 g (mediana 1,96 g / 100 g). Druskos dešrose yra nuo 1,3 g / 100 g iki 6,35 g / 100 g, t. y. skiriasi beveik 5 kartus, o atskirose dešrų grupėse druskos kiekis svyruoja 2,5-3,2 karto. Mažiausiai sūrios – virtos dešros (vidutiniškai druskos 1,86 g / 100 g), sūriausios – šaltai rūkytos (vidutiniškai druskos 4,16 g / 100 g) ir vytintos dešros (vidutiniškai druskos 4,29 g / 100 g). Analizuojant tirtų mėginių rezultatus matosi, kad visų dešrų druskos mediana yra mažesnė nei vidurkis, tai rodo, kad yra labai sūrių gaminių, dėl kurių didėja vidurkio reikšmė. Karštai rūkytose dešrose vidutiniškai druskos yra 2,05 g / 100 g ir tai du kartus mažiau nei šaltai rūkytose dešrose.

2015–2016 m. NMVRVI atlikta 113 kitų nei dešros mėsos gaminių tyrimų. Daugiausia druskos yra šaltai rūkytuose (vidurkis – 4,23 g / 100 g), vytintuose (vidurkis – 3,79 g / 100 g) ir sūdytuose (vidurkis – 3,77 g / 100 g) mėsos gaminiuose, mažiausias – tokiuose gaminiuose kaip vyniotiniai, slėgtainiai ir kiti kulinarijos mėsos gaminiai (vidutiniškai – 1,64 g / 100 g). Kaip ir dešrų atveju – karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik dvigubai mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.

Pateikti skaičiai rodo, kad dešros ir kiti mėsos gaminiai – labai sūrūs maisto gaminiai: suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros ar kito šaltai rūkyto ar vytinto mėsos gaminio, gauname per 80 % paros druskos normos.

Palyginti NMVRVI atliktų tyrimų duomenys apie druskos koncentracijas kai kuriuose mėsos gaminiuose 2010–2012 m. ir 2015–2016 m. Pagal tyrimų duomenis, šaltai rūkytoje, virtoje dešroje, vyniotiniuose ir panašiuose gaminiuose druskos kiekis kiek sumažėjo, o karštai rūkytose dešrose druskos sumažėjo net 24 %.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t.y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona). Palaipsniui mažindami suvartojamos druskos kiekį, mes greitai priprasime prie mažiau sūraus maisto. Vartotojai taip pat skatinami skaityti parduodamų maisto produktų etiketes – fasuotų maisto produktų ženklinime privaloma nurodyti druskos kiekį (jis pateikiamas 100 g, skysčiams – 100 ml gaminio) ir rinktis mažiau druskos turinčius gaminius.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS