Praėjusioje laidoje mes jau pradėjom kalbėti apie Prūsiją su žinomu Prūsijos istorijos tyrinėtoju archeologu Valdemaru Šimėnu. Dabar mes pratęsim pokalbį.
Šalia Valdemaro su Vladimuru Kulakovu parašytos knygos „Užmirštieji prūsai“ pasidėjome ir kitokią prūsijos istoriją – tai yra Michel Kerautret „Prūsijos istorija“ (prancūzų autoriaus), kurioje aprašyta daugiausia vokiškosios Prūsijos istorija (įvadinėje dalyje yra šiek tiek ir apie senuosius prūsus). Tai yra visai kitokia Prūsijos istorija, negu pirmojoje knygoje.
Iš to kyla klausimas. Matome, kad Prūsija yra daugiareikšmiškas žodis, ir tai susiję su tuo, kad Prūsijos paveldas buvo eksploatuojamas ir vėlesniais laikais. Jį savinosi vokiečiai, kurie užkariavo Prūsiją – jie pavadino savo valstybę šiuo vardu. Mes jau praėjusioje laidoje kalbėjome apie tai, kad net ir rusai bandė įrodyti, kad čia – senos rusų žemės. Mes žinome, kad ir Lenkija valdo didelę Prūsijos dalį. Mes kalbėjome ir apie tai, kad lietuviai turi tam tikrų sentimentų Prūsijai ir nemažai ją tyrinėja, nors galbūt per mažai. Prūsijos nebėra, bet ji gyva istorijoje ir istorinėje atmintyje. Bent kelios tautos ją dalinasi, ir tai yra problema suprantant Prūsijos fenomeną. Kokie yra įvairių tautų interesai Prūsijos istorijoje?
