Pašto dėžutėje randate banko laišką ir naują, jūsų vardu pažymėtą mokėjimo kortelę. Jos laukėte, nes turimos kortelės galiojimo laikas netrukus baigsis. Tačiau nuskenavus laiške pateiktą QR kodą ir atlikus tariamus aktyvavimo veiksmus, pinigai iš sąskaitos dingsta. Tokia itin kruopščiai parengta sukčiavimo schema jau pastebėta Portugalijoje. Nors Lietuvoje panašių atvejų kol kas neužfiksuota, „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis ragina gyventojus išlikti budrius.
Ši apgaulė išsiskiria tuo, kad sukčiai pasitelkia ne vien elektroninius laiškus, SMS žinutes ar skambučius. Jie pagamina fizinę, konkretaus žmogaus vardu pažymėtą kortelę ir atsiunčia ją kartu su banko korespondenciją primenančiu laišku. Siunta gyventoją gali pasiekti likus kelioms dienoms iki tikrosios kortelės atsiuntimo.
Kad apgaulė suveiktų, nusikaltėliai turi žinoti ne tik žmogaus vardą ir adresą, bet ir jo banką bei turimos kortelės galiojimo laiką. Laiško dizainas, tekstas, vokas ir pati kortelė gali būti labai panašūs į tikrus, todėl įprasti įtarimą keliantys ženklai tampa sunkiau pastebimi.
„Tokiai schemai pasiruošti reikia daugiau pastangų, todėl ji nėra skirta tūkstančiams atsitiktinių gavėjų. Tai tikslinė apgaulė, pritaikyta konkrečiam žmogui. Būtent suasmeninimas ir fizinė kortelė sukuria stiprų patikimumo įspūdį – gavėjas mato savo vardą, atpažįsta banko spalvas ir gali neabejodamas vykdyti laiške pateiktus nurodymus“, – sako M. Kutkaitis.
Vienas QR kodas atveria kelią sukčiams
Nuo tikros banko siuntos apgaulingas laiškas skiriasi vienu esminiu nurodymu – žmogaus prašoma nuskenuoti QR kodą ir interneto svetainėje suvesti elektroninės bankininkystės duomenis, neva reikalingus naujai kortelei aktyvuoti.
Nuskenavęs kodą žmogus patenka į suklastotą banko svetainę imituojantį puslapį. Jame suvesti duomenys perduodami sukčiams. Vėliau gali paskambinti tariamas banko darbuotojas ir pranešti, kad aktyvuojant kortelę įvyko klaida. Jai pašalinti prašoma padiktuoti SMS žinute gautą kodą arba patvirtinti veiksmą išmaniajame įrenginyje.
„Jeigu žmogus vykdo visus nurodymus, sukčiai gali perimti jo paskyrą ir atlikti neteisėtas operacijas. Svarbu suprasti, kad fizinė kortelė šioje schemoje tėra įtikinama dekoracija. Tikrasis nusikaltėlių tikslas – nuvilioti žmogų į suklastotą svetainę, išgauti prisijungimo duomenis ir įtikinti patvirtinti jų inicijuojamus veiksmus“, – aiškina M. Kutkaitis.
Netikėtą siuntą patikrinkite patys
Pasak M. Kutkaičio, gavus naują kortelę pirmiausia reikėtų prisiminti, ar jos laukėte. Jei kortelės neužsakėte, o turimos kortelės galiojimo laikas dar nesibaigia, siunta turėtų kelti įtarimą.
Net ir laukdami naujos kortelės, neskubėkite skenuoti kartu su ja atsiųsto QR kodo. Informaciją apie kortelės išdavimą ir aktyvavimą tikrinkite banko programėlėje arba interneto banke, prie kurio junkitės įprastu būdu. Kilus klausimų, patys paskambinkite oficialioje banko svetainėje ar ant turimos mokėjimo kortelės nurodytu numeriu.
„Banko darbuotojai neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelės PIN kodo ar telefonu padiktuoti gauto patvirtinimo kodo. Taip pat niekada netvirtinkite veiksmo, kurio patys neinicijavote. Programėlėje ar SMS žinutėje svarbu perskaityti ne tik kodą, bet ir visą informaciją – kokį veiksmą, kokią sumą ir kam ketinate patvirtinti“, – pabrėžia žinovas.
Įtarimų turėtų sukelti ir netikėtas skambutis iškart po kortelės aktyvavimo, skubinimas bei prašymas nenutraukti pokalbio. Tokiu atveju reikia padėti ragelį ir su banku susisiekti savarankiškai. Jeigu duomenis jau suvedėte ar patvirtinote įtartiną veiksmą, būtina nedelsiant informuoti banką, užblokuoti turimą mokėjimo kortelę, pakeisti prisijungimo duomenis ir apie įvykį pranešti policijai.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
