Šiemet sukanka 600 metų nuo Vytauto Didžiojo išrinkimo Čekijos karaliumi. Galbūt tai nebuvo pats svarbiausias jo gyvenimo epizodas, tačiau gana įdomus.
Ta proga mes pasikalbėsime su istorike Inga Baranauskiene apie Vytauto asmenį ir konkrečiai apie jo ryšius su Čekija. Pradėsim nuo paties Vytauto – niekada nėra bloga proga prisiminti šį didžiausią Lietuvos valdovą. Kuo jis didis? Kodėl jam toks prievardis prilipo?
Jeigu žemaičiai palaikė Vytautą, buvo nuo jo valios priklausomi, o Vytautas vadinosi Trakų kunigaikščiu, vadinasi žemaičių vardu kunigaikščio pagal savo padėtį jie negalėjo turėti. Tokiu atveju išeitų, kad tuo metu žemaičių gyvenimo vieta tegalėjo būti palei Trakus, o ne tose vietose, kurios Žemaitija vadinamos tapo vėliau, kurios dabar šiuo vardu yra vadinamos. Tokia yra istorinė teisinė logika.
Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tada griūva visas Lietuvos istorijos pasakojimas.
O tokiam tikrumui įrodymų būtų. Antai, Ypatjevo metraštyje galima įžvelgti pavadinimų ‘žemoita ir nemcy’ – liet. “vokiečiai” painiojimo. Kalbotyroje yra pripažintas žodžių pradinių garsų ‘ž/š ir n’ kaiteliojimo dėsningumas. Todėl yra galima ‘žemoita = nemcy = vokiečiai’. Tarp Vilniaus ir Trakų yra upė vardu Vokė. Šios upės apylinkėse gyvenanti gentis galėjo būti lietuviškai vadinta ‘vokiečiais’. Šiuo faktu galėjo būti grįstos ir Vokiečių ordino pretenzijos į prie Vokės gyvenusius lietuvius žemaičius, slavų kalba tapatintus su ‘nemcais’, dėl to juos Vokiečių ordinas galėjo “suprasti” kaip savus, priklausančius jiems, o ne lietuviams.
Kas dėl peripetijų tarp Jogailos ir Vytauto pradiniu laikotarpiu (iki 1392 metų), tai jos rodytų, kad Jogaila, kaip ir Krėvos sutarties sudarymo metu, nebuvo savarankiškas, matyt, tai iš prigimties, o tegalėjo būti motinos Julijonos tvarkomas, siekiant pradinių tikslų, prisijungti prie Lenkijos ir Žemaitiją, kad Vytautui neliktų karinės jėgos – materialių išteklių, valdant Žemaitiją ir jį kaip jos valdovą galėjus remti Vokiečių ordinui ar Mozūrams, veikti prieš Lenkijos karalystę, siekiant susigrąžinti Jogailos vedybomis prisišlietą didžiąją Lietuvos karalystės žemių dalį, jos administruojamą provincijos – kunigaikštystės statusu.
Vokiečiai saksai žemaičiai Vytautą savo kronikose vadino karaliumi- coning Witaut ever Alexander van Lettowen.( Die Chroniken der Niedersaechsischen Staedte: Luebeck…,Leipzig , 1899 ) .
Kęstutis Makariūnas. „Už Vytį galėjai numirti“
– propatria.lt/2015/10/kestutis-makariunas-uz-vyti-galejai.html
Mirė eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas prof. Kęstutis Makariūnas
– propatria.lt/2021/09/mire-eksperimentines-branduolio-fizikos.html
Seimas imasi iniciatyvos 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/seimas-imasi-iniciatyvos-2030uosius-paskelbti-vytauto-didziojo-metais/-40357115/