Šiemet minime 230-ąsias Gegužės 3-osios Konstitucijos metines. Seimas šiuos metus yra paskelbęs šios Konstitucijos metais. Ta proga mes jau kalbėjomės ir toliau kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi.
Praėjusioje laidoje mes aptarėme šios Konstitucijos pasirodymo kontekstą ir kai kuriuos svarbesnius pačios Konstitucijos bruožus. Reikėtų visų pirma pasakyti, kad ta Konstitucija, be abejonės, yra luominės visuomenės Konstitucija.
Ji kitokia ir negalėjo būti.
Joje yra straipsnis apie „bajorus žemionis“, yra ir apie „mužikus valsčionis“, kaip vadinama to meto lietuviškame vertime, kitaip sakant, valstiečius. Ir, kaip jau kalbėjome, apie paleidimą iš baudžiavos joje taip pat nėra jokios kalbos.
Susiję straipsniai:
- „Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas
- „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
- „Aktualioji istorija“: Steigiamojo Seimo darbai – Konstitucija ir Žemės reforma (video)
- „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką?
- „Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Ar galime didžiuotis pirmąja Europos švietimo ministerija? (video)
- „Aktualioji istorija“: Ką apie istoriją gali papasakoti gidai? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)
- „Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą?
- „Aktualioji istorija“: Marienburgo paslaptis: Kęstučio pabėgimas
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos Seimo ištakos viduramžiais (video)
- „Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video)
- „Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)
- „Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kai revoliucijai pritarė visi, išskyrus karalių (video)
- „Aktualioji istorija“: Ką Prancūzijai ir Europai davė Napoleono valdymas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Seimas, seimeliai ir XVIII amžiaus reformos (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienybė teismų bylose (video)
- „Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)
- „Aktualioji istorija“: Strėvos mūšis ir krizė Lietuvoje (Kęstučio ir Algirdo nesutarimai) (video)
- L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos
- „Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video)
- „Aktualioji istorija“: Vilnius ir Gediminas
Nepasakyta yra svarbiausio, kad Lenkijos padalinimus patvirtino Lenkijos Seimas, tai teisiškai Lenkijos po padalinimų kaip valstybės suvereno nebeliko.
Pagal tai suvereno teisės į Lietuvą teisėtai atiteko Rusijai. Lietuva 1918 m. atsikūrė Rusijos, o ne Lenkijos kaip suvereno teritorijoje. Rusija 1920 m. liepos 12 d. amžinos taikos sutartimi pripažino Lietuva su atitinkama jos etnine teritorija. Taip, kad Lenkijos 1920 m. spalio 9 d. užgrobta Lietuvos teritorija su Vilniumi vienareikšmiškai yra okupacija.
Tai, kad Gegužės 3-osios konstitucijos kūrimo ir įvedimo laikotarpiu be kitų valstybinių dalykų vyko ir lietuvybės vadavimasis iš lenkybės, rodo tas faktas, kad pagal vysk. Masalskio švietimo reformą buvo numatytas perėjimas prie lietuvių kalbos bažnyčiose, kitose viešo gyvenimo srityse, matyt, ir tai buvo priežastis, kad lenkybiško Kosciuškos įsakymu vysk. Masalskis buvo pakartas Varšuvoje, taip pat buvo pakarti, regis Vilniuje, atskirumo nuo Lenkijos siekusieji Kosovskiai ir kiti to meto Lietuvos atskirumo patriotai.
Dėl to Seimo sprendimai minėti Gegužės 3-osios 300-ąsias metines yra nesupratami, kertasi su Vasario 16-osios atskirumo nuo Lenkijos nuostatomis. Tai dar vienas valdžių vykdomo Lietuvos atlenkinimo faktas. Tai va tokia Lietuvos valdžių pagarba Tautai, amžiais kovojusiai už lietuvybę, už atsikratymą Lenkijos. Lenkišką paukščiuką čia pasideda ir Baranauskas su pašnekovu…
Ne pirmą kartą, Kažin, Baranauskas sau tokį paukščiuką pasideda.
Kalbant apie buvusią Abiejų tautų respubliką, tenka priminti, kad lenikškai jos pavadinimas turi būti rašomas RzeczpospolLita, o lietuviškai ŽečpospolLita. Su Lenkija Taikos sutartis turi būti atnaujinta, atsiimant kartu po Želigovskio puolimo jų užimtas mūsų žemes. Dėkoju.
Ne po Želigovskio,
o nuo 1795 m. tebegaliojančias ATR susitarimais, priesaikos ir viskuo kas įtvirtinta nuo 1569 m. Liublino sutartimi, Lenkijos žemių su Lietuvos žemių ribos nekeista jokiiais a kita Tarpusavio sutartimi.
Suvalkų mėginimas, tai bendrai bolševikijos teroro agresijai atremti …kiekvienai buvusios ATR šaliai atskirai,
taip ir neįvykdytas (ABIPUSIAI) mėginimas. Žinom, matėm, savais kailiais tą Vakarų civilizacijos importo ant Rusijos sugriovimo gaivalą patyrėm vėliau; o tuomet, gelbėkis kaip išmanai, – štai kaimynas ir “paslydo” užgriuvo, vos eketėn neisivilko (kaip nelaimei nutikus gelbstintis būna).
Bet be gegužės 3 išlygų, labiau verta visas pradžias iki lemtingų ABIEMS kaimynams 1569 metų atskleisti ir nesislapstyt. Ypač neslėpt kaip ir Jono Basanavičiaus, pirmojo naujos, pomonarchinio valdymo Lietuvos vadovo, ir imperatoriškųjų galiu paskatų bei pasekmių Lietuvos imperinių plotų
išlaikymo bei išplėtimo iš XVIII a. Valdovo Vytenio.
Tada legva bei aiški ir ATR galių ribose
tarpe Lenkijos ir Lietuvos 1795 m. šalių kaimynių siena
Deja, vis tiek ir čia konformistiškai plaukiama pasroviui. Lietuvos istoriografija jau nuo E. Gudavičiaus ir A. Bumblausko dueto “Būtovės slėpiniuose” jau 30 metų kaip užstatyta ant lenkiškų bėgių, juda Žečpospolitos Lietuvos ateities provaizdžio kryptimi. Ir numesti nuo šių bėgių Lietuvos istorijos mokslą gali tik sąmoningas vadovavimasis vien tik lietuvių tautos interesais, aiškiai suvokiant, jog ne kiekvienas administracinis vienetas, turintis Lietuvos pavadinimą, reiškia valstybę. Ir juo labiau tai pasakytina apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri XVII – XVIII a. buvo daugiau pavietų konglomeratas, o ne valstybė.
Karalystė ir Afrikoje karalystė, bet kam mums ta Afrika 🙂
Ir kaip čia tą karalių vėl rast. IS KUR????