Spalio 1 d. prasidėjo visą mėnesį truksiantis kvietimas tapti Europos klimato pakto ambasadoriais. Jis skirtas žmonėms, kurie savo profesinėje aplinkoje ar vietos bendruomenėje jau skatina tvaresnius sprendimus, imasi pokyčių arba įtraukia į juos kitus.
Ambasadoriams suteikiama galimybė dalyvauti mokymuose ir renginiuose, keistis patirtimi su bendraminčiais bei naudotis priemonėmis, padedančiomis idėjas paversti konkrečiais darbais.
Europos klimato pakto ambasadoriai veikia įvairiose srityse – nuo mokslo, švietimo ir ryšių su visuomene iki žiedinės ekonomikos bei vietos bendruomenių sumanymų. Juos vienija siekis klimato kaitos klausimus priartinti prie žmonių, dalytis žiniomis ir skatinti tvaresnius kasdienius pasirinkimus.
Klimato tema neturi likti tik žinovų rate
Klimato kaitos tyrinėtojas ir Europos klimato pakto ambasadorius Silvestras Dikčius pabrėžia, kad tokio tinklo vertė – galimybė apie klimato kaitą kalbėti ne tik žinovų rate ar su tais, kurie šia tema jau aktyviai domisi.
„Klimato kaita paliečia skirtingas gyvenimo sritis, todėl svarbu apie ją kalbėti ne vien ekspertų renginiuose. Kai šia tema kalbama darbovietėse, mokyklose ar vietos bendruomenėse, ji tampa artimesnė konkrečių žmonių patirčiai. Skirtingi balsai leidžia parodyti, kad klimato klausimai susiję su mūsų kasdieniais sprendimais“, – sako jis.
S. Dikčius nuolat rašo klimato kaitos ir tvarumo temomis, rengia tinklalaides, seminarus ir paskaitas. Pasak jo, ambasadorių tinklas leidžia pasiekti žmones už įprastos auditorijos ribų ir susipažinti su skirtingomis patirtimis.
„Veikdamas vienas gali pasiekti savo auditoriją, o tinklas leidžia pasiekti skirtingas bendruomenes ir dalintis patirtimi. Jis taip pat suteikia progą susitikti su žmonėmis, kurie klimato problemas mato iš kitų profesinių ar vietos perspektyvų“, – teigia S. Dikčius.
Tvarumas gali prasidėti nuo drabužių spintos
Apie klimato kaitą per kasdienius vartojimo pasirinkimus kalba ir Europos klimato pakto ambasadorė Karolina Barišauskienė – ne pelno siekiančios drabužių mainų ir dovanojimo platformos bei sąmoningų moterų bendruomenės „Giver Tag“ įkūrėja. Savo veikloje ji daugiausia dėmesio skiria atsakingam vartojimui, tekstilės pakartotiniam naudojimui ir žiedinei ekonomikai.
Pasak K. Barišauskienės, vartojimo įpročius lengviau keisti, kai tvarumas siejamas ne vien su atsakomybe ar ribojimais, bet ir su asmenine nauda.
„Klimato tema neturi būti paremta vien draudimais ar kaltės jausmu. Žmones galima sudominti parodant, kad atsakingas vartojimas turi labai konkrečią naudą mums patiems: galime sutaupyti pinigų, atrasti kokybiškesnių daiktų, išmokti vartoti mažiau“, – sako ji.
Bendruomenės svarbą keičiant įpročius K. Barišauskienė pastebėjo ir kurdama „Giver Tag“, kur drabužių pakartotinis naudojimas tapo praktiška ir socialia patirtimi.
„Manau, kad bendruomenė yra viena svarbiausių pokyčio sąlygų. Žmogui daug lengviau keisti įpročius, kai jis mato, kad taip gyvena ne vienas. Tai labai gerai pajutau kurdama „Giver Tag“. Moterų mainytuvėse susirinkdavo dešimtys moterų, kiekviena atsinešdavo savo drabužių, o jie iškeliaudavo į kitų moterų spintas.
Taigi tvarumas čia tapdavo ne paskaita, o gyva patirtimi – susitikimu, bendravimu, atradimu ir net pramoga“, – prisimena ambasadorė.
Pasak K. Barišauskienės, keisti pasirinkimus skatina ne vien žinios apie aplinkosaugos problemas, bet ir matomas kitų žmonių pavyzdys, ypač kai tvaresnis pasirinkimas duoda praktinės naudos.
„Man atrodo, kad būtent tokie pavyzdžiai veikia stipriausiai. Ne pasakymas „tu turi vartoti mažiau“, o parodymas: „žiūrėk, aš radau kitą būdą – ir man jis padeda ne tik tausoti gamtą, bet ir sutaupyti pinigų“, – pasakoja K. Barišauskienė.
Nebūtina iš karto pakeisti visų įpročių
Ambasadorė pabrėžia, kad norint prisidėti prie tvaresnių pokyčių nebūtina iš karto keisti visų savo įpročių ar siekti nepriekaištingo gyvenimo būdo. Svarbiau pradėti nuo kasdienybėje įgyvendinamų pasirinkimų.
„Nepradėkite nuo minties, kad turite tapti tobulu tvarumo žmogumi. Aš pati nesu už kraštutinumus. Man artimesnis principas – vienas žingsnis po kito.
Kartais galime nusipirkti ir naują, ne tik dėvėtą drabužį, kartais iškeisti jį su kita moterimi, kartais atrasti vintažinį papuošalą, kartais tiesiog ilgiau naudoti tai, ką jau turime. Svarbiausia – pradėti pastebėti savo pasirinkimus“, – sako K. Barišauskienė.
Jos požiūriu, ambasadoriaus vaidmuo nėra rodyti nepriekaištingą pavyzdį – svarbiau dalytis savo patirtimi ir parodyti, kokie tvaresni sprendimai gali veikti tikrame gyvenime. Apie bendruomenių vaidmenį sprendžiant aplinkosaugos klausimus Alkas.lt yra rašęs ir publikacijoje „Kas atgaivins Lietuvos bendruomenes?“.
Su gamtos ir visuomenės gerove susijusių sprendimų svarbą primena ir šiemet paskelbtas Lietuvos ekosistemų teikiamos naudos vertinimas.
Prašymus tapti Europos klimato pakto ambasadoriumi galima teikti iki spalio 31 dienos. Daugiau žinių apie kvietimą, kandidatavimo sąlygas ir paraiškos pateikimą galima rasti Europos klimato pakto svetainėje.
