Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija. Mitai ir tikrovė 

www.voruta.lt
2021-08-31 10:00:39
5
Tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija. Mitai ir tikrovė 

Tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija. Mitai ir tikrovė | voruta.lt nuotr.

Leidykla „Briedis“ išleido istorijos mokslų daktaro, Vidurio Europos istorijos tyrinėtojo Andreaso Koserto (Kosserto) knygą, kurioje – išsami tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija, papasakota be politinių iškraipymų, kurie visąlaik trukdė suvokti Rytprūsius kaip išskirtinį, atvirą, daugiatautį kraštą.

Kieno Rytprūsiai yra dabar – vokiečių, lenkų, lietuvių ar rusų žemė? Mes sakome Mažoji Lietuva, lenkai – Warmia i Mazury, rusai – Калининградская область, vokiečiai – Ostpreußen, bet visi kalbame apie tą patį: nuostabią vietą, esančią tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, kuri atgyja bendroje šio krašto istorijoje.

Vokiečių istoriko A. Koserto žvilgsnis dažnai krypsta į Europos pasienio kraštų istoriją, etnines ir religines mažumas, Europą ne kartą krėtusią priverstinę žmonių migraciją.

įkart autorius kviečia į kelionę po Prūsiją ir kaip itin patyręs gidas išsamiai, be stereotipinių istorinių vertinimų, be paklodės tampymo į vienos ar kitos šias žemes besisavinančios tautos pusę pasakoja, kas yra Prūsija, kas tie prūsai, kaip ši šalis iš provincijos 1525 m. tapo kunigaikštyste, 1701 m. – karalyste, iš kur ir kada šiai žemei imtas kabinti Rytprūsių pavadinimas, kaip keitė šį kraštą ir jo žmones įvairūs istorijos vingiai bei tekę itin skaudūs kirčiai.

Kokie pramanai nuo pat ankstyvųjų laikų lydi Rytprūsių kraštą ir ar visi jie pagrįsti bei teisingi?

Prūsija svarbi ir pasaulio bei Europos istorijai, ne tik aplinkinėms po gabalą Rytprūsių atsiriekusioms šalims. Pavyzdžiui, Prūsija – pirmoji protestantiška šalis visame pasaulyje. Argi nepažangi, atsilikusi valstybė sugebėtų pasiskelbti esanti kitokia nei aplinkinės teritorijos?

Šiek tiek vėliau didysis Karaliaučiaus mąstytojas Imanuelis Kantas (1724–1804) pasakė, kas yra svarbiausia: savo traktate „Į amžinąją taiką“ jis ragino sukurti pasaulio piliečių teisę, pagal kurią „bet kurioje žemės vietoje niekas neturėtų daugiau teisių nei kitas“.

Rytprusiai | Vikipedijos nuotr.

Rytprūsiuose žmonės kalbėjo vokiškai, lenkiškai, lietuviškai ir prūsiškai. Čia visąlaik draugiškai sugyveno daugiakalbystė, buvo svarbus švietimas, universitetai, šis kraštas, ir ypač Karaliaučius, tapo svarbiu knygų leidybos centru.

Pirmoji lietuviška knyga irgi pasirodė būtent Karaliaučiuje. „Catechismusa prasty szadei“ – taip ją pavadino Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio kvietimu ir lėšomis 1546–1548 m. Karaliaučiaus universitete teologiją studijavęs Martynas Mažvydas.

Įsigalėjęs pramanas, kad prūsų kalba išnyko dėl to, kad ilgai neturėjo savo rašto. Šioje knygoje yra malda „Tėve mūsų“ – 1561 m. kunigo Abelio Vilio išversta į prūsų kalbą ir esanti viena iš nedaugelio išlikusių prūsų kalbos paminklų.

Rytprūsius niokojo karai, maras, jie išgyveno germanizaciją, polonizaciją, rusifikaciją – jau vien šio krašto vietovardžiai parodo, kiek šeimininkų per juos perėjo.

Pavyzdžiui, prieš Rytprūsių gyvavimo pabaigą čia įsitvirtinę nacionalsocialistai visus vietovardžius perdažė vien vokiškais dažais.

1933–1937 m. pervadinant gyvenvietes dar buvo klausiama vietinių nuomonės, o vėliau vietovardžiai buvo keičiami pagal Rytprūsių prezidento ir gauleiterio generalinio štabo parengtą Rytprūsių vietovių etninio valymo planą.

Suteikus vietovėms naujus vardus turėjo būti sudarytas apgaulingas vaizdas, jog tai nuo seno vokiečių gyventos teritorijos.

Seni lenkiški Mozūrų krašto gyvenviečių pavadinimai užleido vietą vokiškiems, dingo išskirtinis lietuviškai kalbančios Rytprūsių dalies vietovardžių skambesys: Būdviečiai tapo Altenkirch, Gavaičiai pavirto Herzogsrode, Girėnai pakeisti į Guldengrund, Kraupiškis – į Breitenstern.

1938 m. šis darbas buvo baigtas ir žiauriai nušluota viskas, kas buvo, bei sukurta germanizuota bereikšmių pavadinimų dykuma. Vienu ypu buvo ištrinta pusantro tūkstančio vietovardžių.

Nepraėjus nė dešimtmečiui istorija pasikartojo: po Antrojo pasaulinio karo SSRS atitekusi Rytprūsių dalis vėl išgyveno dramatiškus pokyčius.

1946 m. liepą Karaliaučius buvo pavadintas Kaliningradu, o į Rytprūsius įsisuko nauja vietovių perkrikštijimo karštinė: vos per metus visos gyvenvietės gavo naujus pavadinimus.

Kilo tokia sumaištis, kad norint susigaudyti iš pradžių visur reikėjo pateikti abu pavadinimus: naująjį ir tą, kuris buvo iki 1938 metų.

Karaliaučiuje paštininkais galėjo dirbti tik vietiniai vokiečiai, nes tik jie vieni sugebėjo susigaudyti šioje naujų gatvių ir kvartalų raizgalynėje.

Antrasis pasaulinis karas iš visų Vokietijos provincijų daugiausiai gyvybių pareikalavo būtent Rytprūsiuose: kraštas, prieš karą turėjęs beveik 2 mln. 490 tūkst. gyventojų, neteko 511 tūkst., iš jų – 311 tūkst. civilių, kurie žuvo kovose, bėgdami, tremtyje, kalėjimuose ar nuo šalčio ir bado.

Karas, visoje Europoje pasėjęs terorą ir nusikaltimus, Rytprūsius visiškai pražudė. Septyni šimtai metų vokiečių istorijos Rytprūsiuose buvo palaidoti po Trečiojo reicho griuvėsiais.

Rytprūsiai nustojo egzistuoti sulig Antrojo pasaulinio karo pabaiga, o jos gyventojai už nacistinės Vokietijos pradėtą karą sumokėjo brangiausią kainą – liko be tėvynės.

Ši A. Koserto knyga – tai raginimas neleisti nugrimzti Rytprūsiams į nebūtį ir toliau rašyti bendrą šio krašto istoriją, vykusią bei vykstančią po 1945 metų.

Autorius Rytprūsių istorijai siūlo rasti naują vietą ir išlaisvinti ją iš grynai vokiškos istorijos rėmų. Prūsijos ištakos ten, kur dabar gyvena rusai, lietuviai ir lenkai, ten atsirado valstybė, kuri daugelį šimtmečių buvo itin artimai susijusi su šiomis tautomis.

Tokio bendrabūvio anuomet neskatino jokia Europos Sąjungos programa iš Briuselio, Rytprūsiuose iki XIX amžiaus tai buvo nieko nestebinanti gyva kasdienybė, kurios pagrindas – ne tautiniu būdu sukurta valstybė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Urbono fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės I.Simonaitytės bibliotekoje
  2. Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje
  3. O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime?
  4. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  5. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  6. B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose
  7. A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai
  8. S. Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis
  9. O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  10. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  11. Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte
  12. Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos)
  13. B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas
  14. M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I)
  15. Mažoji Lietuva švenčia Marijos Gimbutienės atmintinus metus (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. jo says:
    2 metai ago

    „Čia visąlaik draugiškai sugyveno daugiakalbystė“ – taip draugiškai sugyveno, kad prūsų ir lietuvių kalbos iki 20 a. ėmė ir pražuvo.
    „gyva kasdienybė, kurios pagrindas – ne tautiniu būdu sukurta valstybė“ – ir Prūsijos žemėje prūsų tautos nebeliko, ir Mažojoje Lietuvoje lietuvninkų nebeliko. Štai ką reiškia ne tautiniu pagrindu sukurta valstybė.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    „Ši A. Koserto knyga – tai raginimas neleisti nugrimzti Rytprūsiams į nebūtį ir toliau rašyti bendrą šio krašto istoriją, vykusią bei vykstančią po 1945 metų.“ – kokia gi toliau „bendra šio krašto istorija“ po 1945 metų? Toliau rašyti apie ką, apie milžinišką karinę bazę? Pažiūrėjau vikipedijoje: knygos autorius jaunas žmogus, studijavo Politikwissenschaft und Slawistik… Yra ir kitų knygų apie Prūsijos istoriją lietuvių kalba.

    Atsakyti
  3. Vilna says:
    2 metai ago

    Iš informacijos galima spręsti, kad tai gali būti labai “sausa” knygelė, šliaužimas faktų paviršiumi…
    Kad ką giliau parašytum apie Rytprūsius, būti vien istoriku, kad ir daktaru, nepakanka. Dar būtina būti kalbininku, archeologu, mitologu, etnografu ir t.t.

    Atsakyti
  4. Nuorodos says:
    9 mėnesiai ago

    • Istorikas nuvainikuoja mitą apie tik laikiną Karaliaučiaus atidavimą rusams (tekstas ir garsas)
    − vz.lt/verslo-aplinka/2022/07/12/istorikas-nuvainikuoja-mita-apie-tik-laikina-karaliauciaus-atidavima-rusams#ixzz7YodP5ImG
    • 10–12. Ką turėtume žinoti apie Karaliaučiaus istoriją?
    − lrt.lt/mediateka/irasas/2000223781
    Nuo 01:00:30 − Podsdamo konferencija ir Karaliaučius. „Kokie esminiai Karaliaučiaus istorijos momentai? Kodėl jis dabar vadinamas Kaliningradu ir kodėl priklauso Rusijai? Apie tai su Vilniaus universiteto istoriku, dr. Mariumi Ėmužiu.“
    • Daugiau M. Ė. minčių šia tema
    − google.com/search?client=firefox-b-d&q=marius+%C4%97mu%C5%BEis+kaliningradas ; − lituanistika.lt/content/53310 ir Jutube , o dar
    • LRT Radiotekoje
    − lrt.lt/mediateka/audio/istorijos-perimetrai
    atsiras šiandien kartota Bružo „Istorijos perimetrų“ laida tema ,,Kuo buvo kaltinami Klaipėdos nacistinių organizacijų nariai? Kokie įrodymai paskelbti byloje, kokius nuosprendžius išgirdo kaltinamieji ir kokios nacių bylos pasekmės?”

    Atsakyti
  5. kiek galima reklamuoti says:
    9 mėnesiai ago

    pakankamai įtartiną parašymą, sprendžiant iš čia patalpinto teksto? Gal niekas neperka?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje

2023 03 24
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Atnaujintas Muziejų įstatymas

2023 03 24
Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo reglamentavimo | LRT nuotr.

Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo įteisinimo

2023 03 24
Gediminas Navaitis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

2023 03 23
Ūkininkų mitingas prie Seimo | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Prie Seimo – ūkininkų protestas (nuotraukos)

2023 03 23
Kaip užsiauginti daržovių patiems? | Unsplash.com nuotr.

Kaip užsiauginti daržovių patiems?

2023 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
0
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Kovo 20 d. Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti saugoti lietuvių dainuojamosios poezijos atlikėjo ir autoriaus, pramoginių renginių režisieriaus ir...

Skaityti toliau

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Moderniomis sienos stebėjimo sistemomis jau kontroliuojamas visas Lietuvos pasienio su Baltarusija ruožas (678,82 km). Praėjusių metų pradžioje šių sistemų pagalba...

Skaityti toliau

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
1
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Dar karantino išgarsintas laisvalaikio leidimas gamtoje vis labiau patinka daugeliui žmonių, tačiau daugelis pamiršta ar ignoruoja taisykles, kurių reikėtų laikytis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Bartas apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
Kitas straipsnis
A. Gedvilas. Kodėl valdžia pabėgėlius myli labiau nei savus?

A. Gedvilas. Atsakymas politikuojančiam „duomenų mokslininkui“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai