Šiemet sukanka sukanka 100 metų nuo žymios lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės gimimo. Ta proga Seimas bei UNESCO yra paskelbę M. Gimbutienės metus.
Apie šią žymią archeologę, mokslininkę, tyrinėtoją mes kalbamės su archeologu Gintautu Zabiela.
M. Gimbutienė savo veiklą pradėjo dar Lietuvoje, bet labiausiai pagarsėjo užsienyje. Ką ji spėjo nuveikti Lietuvoje?
M. Gimbutienė (mergautine pavarde – Alseikaitė) yra gimusi pakankamai pasiturinčioje Alseikų šeimoje. Tėvas buvo gydytojas, motina irgi išsilavinusi. Ji Lietuvoje gyveno tik 23 metus nuo gimimo 1921 m. sausio 23 d. iki 1944 m. liepos vidurio, kuomet pasitraukė į Vakarus, kaip ir daugelis kitų Lietuvos inteligentų arba Pirmosios Lietuvos Respublikos politinių veikėjų, kariškių ir t. t.
<a href=”http://www.srtfondas.lt/” target=”_blank” rel=”noopener”><img class=”alignleft wp-image-14280″ src=”https://alkas.lt/wp-content/uploads/2011/03/logo_srtrf-e1300083229218.jpg” alt=”srtrf-logo” width=”120″ height=”68″></a>
Pasikartosiu: kiek M.Gimbutienės knygų lietuvių kalba išleista per pastaruosius 30 metų?
Galite sau leisti prabangą ją išversti ir išleisti? Pridėčiau, dar ir Seimo bebrams padovanoti, jau 20-30 m. dosniai sau pasisemiantiems iš valstybės biudžeto.
Būtų galima, tai visiškai uždraustų ir išjuoktų M. Gimbutienės knygas, kaip Č. Gedgaudo ir J. Statkutės – Rosales.
Žemyna, kai kam be abejo pelningiau išleisti knygas apie “orą” – apie mūšį su tik spėjama įvykių vieta ir be jokių įrodymų, ar paversti visus aisčiais, remiantis 2 pavadinimo paminėjimais. Ką prikursi, visiems viskas tiks… Gal Gimbutienės knygos tokiems kūrėjams gali būti nelabai patogios, dėl to ir nėra lietuviškai leidžiamos?
Baltiška M. Gimbutienės siūloma perspektyva yra ašaka gerklėje šiuolaikiniams Lietuvos istorijos mokslo vairuotojams, o ir kone visam vadinamajam intelektualiniam elitui, europeizaciją ir kosmopolitizaciją pasirinkusiam savo veiklos vėliava.
Teisingai pastebėjote. Man juokinga, kad laidą veda dr. T. Baranauskas, šitaip negalintis pakęsti Č. Gedgaudo ir J. Statkutės – Rosales, užmiršta, kad M. Gimbutienė labai jau antrina kalbotyriniu požiūriu Č. Gedgaudui.
Jei yra sakykim, “kompleksuotų” pora, tai toks T. Baranauskas net beviltiškesnis nei kokia tapati O. Šimonytė; bet gal dar Šimonytei nuo sprando Austėjos Gabrielių nukrapščius, ir moteriškoji Lietuvis labui dar dirbs, o Baranauskams(ui) galva tarsi kuoliuk tašymo plat-Forma
Gėdingiau už dar nenupuolusių jotvingių lenkakalbini palikuonis ant Lietuvos tyli (t.y. paisto pasakėles Mokslus pamynus; beje ir naujas LMA sąstatas su iškiliai žavia krepšinio madona prieangyje …irgi po Razumo NYKSTA …dingo=tyli)
Noriu skaitytojams pasakyti, kad Telegram pradėsiu kelti savo kalbotyrinių darbų pasisakymus, kai kurias kitų autorių knygas (jau įdėjau maskviečio prof. S. Bernšteino knygą apie slavų kalbos kūrimą ir sunkumus įdiegiant ją), kurios tikrai mažai kam žinomos ar visiškai nežinomos Lietuvoje, lietuviams.
Mano knygų skyrių nebus, tik atskiros ištraukos.
Paprastai savo pasisakymuose Alke negaliu duoti nuorodų, pagal kurias skaitytojas galėtų persiskaityti ir įsitikinti mano minčių teisingumu ar paklydimu.
ht tps://t.me/tvankstas
Neužmiršiu ir Alko straipsnių, pasisakysiu šioje svetainėje taipogi.
Sveikas sugrįžęs mielas p. Tvankstai!
Taip ir tikėjausi, jog Tamsta ne šiaip išnykote iš ,,Alko” padangės, jog esate užsiėmęs baigiamaisiais darbais (kažkada buvote apie savo planus užsiminęs). Mūsų draugija ne sykį apgailestavo, kad vienu ar kitu klausimu būtent Tamstos nuomonės trūksta, kad kažkur išnykote…
Tikiuosi ir linkiu, kad tautos ir kalbos istorija suinteresuotai skaitytojų daliai Tamstos darbas labai praverstų!
Ž.
ĮDOMU TAI, kad 1955 m., kai garbioji MARIJA GIMBUTIENĖ, VAKARŲ EUROPOJE, atidenginėjo LIETUVIŲ PROTĖVIŲ KURGANUS, aš, vieną jų, atidenginėjau ALTAJŲ KALNUOSE! Taip jau sutapo, kad 1955 m. į ALTAJŲ KALNUS, kuriuose aš buvau kalinamas jau 15 – tus metus, ATVYKO LENINGRADO ARCHEOLOGIJOS PROFESORIUS SERGĖJUS ĮVANOVIČIUS RUDENKO, ATIDENGINĖTI VIENĄ TEN STUKSANTĮ KURGANĄ prie mūsų gyvenvietės – ONGUDAJAUS! Profesorius, pertraukų metu, labai daug pasakojo apie senovę ir KURGANŲ atsiradimą!
Pasirodo, kad, kaip ALTAJŲ KALNUOSE, TAIP IR VAKARŲ EUROPOJE, KURGANŲ KILMĖ YRA LIETUVIŠKĄ! TIKTAI ALTAJŲ KALNUOSE, MŪSŲ PROTĖVIAI JOS SUKROVĖ dar prieš 12 000 metų! O VAKARŲ EUROPOJE, po kelių tūkstantmečių, kai eidami ATLANTO LINK, PATEKO į EUROPĄ! ir t.t.
LIETUVIŲ KALBOJE – KURGANAS – KUR GANOSI ŽIRGAI?!
ANUOT ŠALTINIŲ, MŪSŲ PROTĖVIAI iki 12 000 metų, gyveno JAPONŲ SALOSE, IKI TO METO SAULĖ TEKĖJO RAMIOJO VANDENYNO PUSĖJE.
(BŪTINA ŽINOTI, kad KAS 6000 metų, SAULĖ ŽEMĖJE PATEKA TAI RAMIOJO, TAI ATLANTO PUSĖJE!).
Tad regime, kad 12 000 – me tūkstantmetyje, mūsų protėviai, įveikę kalnus , apsigyveno Altajų kalnyne.
YRA APSTU ŠALTINIŲ, KURIE LIUDIJA PROTĖVIŲ KELIĄ PER KINIJĄ, KAI KINIEČIAI MŲSŲ PROTĖVIŲ VALDOVUS VADINDAVO – DI – DŽIUNAIS! ir.t.t