Jau ne kartą rašyta, kad, prisidengdama strateginės partnerystės idėja, Lietuva palaiko itin draugiškus ir net nuolankius santykius su Lenkija. Šiaip jau juose neįžvelgtume ko nors negatyvaus ar įtartino, jeigu jie būtų lygiaverčiai ir abipusiai naudingi. Bet kai kuriais aspektais taip nėra.
Be abejo, mes galime tik didžiuotis bendromis pastangomis daryti įtaką tautiniams judėjimams posovietinėse šalyse. Pamename, kokie aktyvūs mūsų šalių vadovai Maidano įvykių metu, per Rusijos agresiją Kaukaze ir separatinių respublikų atplėšimą Gruzijoje, Rusijai inspiruojant karą Ukrainoje ir vykdant Krymo aneksiją, remiant kitų šalių nepriklausomybės siekius. Tokių sąlyčio taškų rastume ir daugiau.
Dabar jų taip pat nestokojama, ypač vertinant diktatorišką kaimynų politiką. Tačiau draugystė su Lenkija kartais virsta į pataikavimą ir nuolaidžiavimą istoriniam partneriui. Turiu galvoje Varšuvos laikyseną Lietuvos lenkų atžvilgiu ir stiprinant, pavyzdžiui, bankinius ir kultūrinius ryšius.
Antai, pernai lapkritį keistą žingsnį žengė Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pakvietė Lenkijos banką pradėti vystyti verslą Lietuvoje, nes, esą, „didesnė konkurencija šiuo metu esantiems trims – keturiems pagrindiniams rinkos dalyviams būtų tikrai naudinga pirmiausia Lietuvos žmonėms, Lietuvos vartotojams“. Buvęs SEB banko valdininkas žino, ką kalba, tačiau juk svetimšalių bankų monopolis mūsų šalyje jau parodė, kad jiems nelabai rūpi paprastų indėlininkų interesai. Lenkijos banko invazija tik dar labiau komplikuotų jų padėtį, pirmiausia iššluojant iš Lietuvos per COVID-19 prisikaupusius milžiniškus santaupų resursus.
Tada Vilniuje apsilankiusiam Lenkijos prezidentui Andžėjui Dudai Lietuvos vadovas sakė negalintis pažadėti, kad Lietuva įteisins lenkiškų pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose. Jis teisinosi, kad šiuo klausimu Lietuvos Seime irgi nėra vieningos nuomonės. Ypač dabar, kai liberali neribotos „laisvės“ banga užplūdo 13-ąjį šalies parlamentą. G. Nausėdos atsargumas suprantamas, nors iki tapdamas prezidentu jis nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis. Tačiau valdančiosios daugumos garvežys nesustabdomai juda į priekį…
Varšuvos spaudimas nė kiek nesuglumino tuometinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, kurį buvo lengva įtikinti, jog esą Rytų Lietuvos lenkai nemato lenkiškų televizijos programų, patiria informacinį badą, tad taip paminamos šios tautinės mažumos teisės. Ir štai 2019 m. rugsėjį visą regioną nuo Alytaus iki Ukmergės ėmė aprėpti Lenkijos TV kanalas „TVP Wilno“.
Tai jau šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurių retransliacijas pietryčių Lietuvai, Lietuvos ministro pirmininko S. Skvernelio pastangų dėka, mūsų valstybė apmoka nuo 2018 m. gegužės. Štai tie kanalai: informacinis naujienų kanalas TVP INFO, pramoginis kanalas TVP POLONIA, pažintinis kanalas TVP HISTORIA ir 2 muzikiniai pramoginiai kanalai NUTA.TV bei POWER TV, dabar dar ir „TVP Wilno“.
Apžvalgininkai pastebėjo, kad neatsitiktinai ši aprėptis bemaž tokia pati kaip 1920-1939-ųjų metų Lietuvą su Lenkijos atplėštų rytų ir pietryčių Lietuvos teritorijų. Telecentro paskelbtame žemėlapyje matyti, kad naujojo „TVP Wilno“ kanalo retransliacija apima Vilniaus miestą, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonus, taip pat dengia dalį Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Vievio, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Alytaus rajonų.
Beje, kai kurie apžvalgininkai pastebėjo ir tokį mažmožį: Lietuvoje rodoma lenkiška programa nevadinama valstybine kalba „TVP Vilnius“… Šitokia „klaida“ primena atgaivinamą seną, dar 1920-ųjų Lenkijos agresijos šūkį „Wilno nasze!“ Ar dabar jis pasikeitė?
Pažadai retransliuoti penkis nekoduotus Lenkijos TV kanalus duoti dar gerokai prieš 2018 m. gegužę Vilniaus televizijos bokšto siųstuvų salėje surengtą iškilmingą lenkiškų televizijos kanalų retransliavimo starto ceremoniją, kurioje Premjeras aiškino, kad jais pietryčių Lietuvos gyventojai (o tokių suskaičiuota beveik 700 tūkstančiai – ketvirtadalis visos Lietuvos) bus atitraukti nuo „antilietuviškos, antivalstybinės ir antilenkiškos kaimyninių valstybių propagandos“ ir padės stiprinti informacinį saugumą šalyje. Žinoma, turėta galvoje daug Rusijos propagandos kanalų, o dabar – ir A. Lukašenkos režimui palankių televizijos laidų.
Bet pasakykite: ar Lenkijos televizija nukonkuravo Rusijos ir Baltarusijos skleidžiamą propagandą? Ar pasiteisino šiems penkiems kanalams skirti apie 350 tūkst. eurų? Nesunku pastebėti, kad, nors ir uždarius kai kuriuos atvirai priešiškus Rusijos TV kanalus, jų retransliacijų nesumažėjo, o pietryčių lenkai ir toliau mielai žiūri juos, o ne lenkiškas ar lietuviškas televizijas. 2017 m. atliktais Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimais, rusiškos produkcijos populiarumas nuolat augo. Jei 2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tai jau 2016 m. – 151 valandą, o 2017 m. – net 198 valandas. Rusiškos produkcijos gausa ypač išsiskyrė du kanalai – BTV ir „Lietuvos ryto“ televizija. LRTK ištyrė, kad 2020 m. palyginus su praėjusiais rusiškos produkcijos kiekis sumažėjo penkiuose iš vienuolikos stebėtų lietuviškų kanalų, tačiau kokia lenkiškų kanalų įtaka šiai tendencijai – neaišku.
Bet jau iš anksto pernai liepą A. Duda Varšuvoje S. Skverneliui už neregėtą ištikimybę ant krūtinės prisegė ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didįjį kryžių – antrą pagal svarbą valstybės apdovanojimą.
Tuo tarpu tik 2020 metų balandį Suvalkų krašte gyvenantys lietuviai ėmė matyti „LRT Lituanica“ televizijos programą. Iki tol Lietuvos televiziją galėjo stebėti tik siauro pasienio ruožo gyventojai. Bet juk, kaip sakė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Suvalkuose gyvena tik apie tūkstantis lietuvių, kitaip sakant, kelis šimtus kartų mažiau, negu mato lenkiškas programas Lietuvoje. O ką jau bekalbėti apie 5000 lietuvių visoje Lenkijoje…
2019 m. spalį šie lietuviai skundėsi, kad yra visiškai atriboti nuo savo tėvynės. Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus pirmininkės Onutės Virbylienės teigimu, lietuviai Suvalkuose norėtų matyti daugiau nei vieną – „LRT Lituanicos“ – kanalą, taip pat norėtų girdėti LRT radiją. Jo transliacijos, pasak O. Virbylienės, be įspėjimo buvo nutrauktos 2009 metų balandį.
Premjero S. Skvernelio siūlymas stiprinti Lietuvos radijo ir televizijos programų transliacijos signalą Lenkijoje LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės buvo vadintas neefektyviu, nes nepadeda užtikrinti televizijos pasiekiamumo Lenkijos lietuviams.
Pernai rudenį paskelbus šį straipsnį, buvau apkaltintas polonofobija ir draugiškų santykių ardymu. Ir štai skaitau: tam, kad Pietryčių Lietuvos gyventojai savo namuose galėtų matyti lenkišką televiziją, Susisiekimo ministerija yra išleidusi maždaug 1,4 mln. eurų (o iš viso sutarčių pasirašyta už maždaug 2,16 mln. eurų).
Dar 2017 m. pradžioje portale Lrytas.lt buvo paskelbta publikacija „Saulius Skvernelis: Lietuvoje turėtų būti matomos lenkiškos televizijos“, o 2018 m. gegužę naujienų agentūra ELTA išplatino pranešimą „Skvernelis: lenkiški kanalai atrems antivalstybinę propagandą“. Ar bent mažyte dalimi atremia?
Į tai atsakymo nėra, ir portalo Alfa.lt apžvalgininkas šauna į dešimtuką: kas tai – lietuvių ir tautinių mažumų lenkinimas už mūsų pinigus ar mažesnė blogybė, siekiant išvengti rusiškos propagandos?
Tad situacija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksali – iš valstybės biudžeto per Susisiekimo ministeriją eina milijoninės sumos, kad Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių ir galbūt kitų Pietryčių Lietuvos rajonų gyventojai savo namuose galėtų matyti Lenkijos TV kanalus. Valdžios motyvas šiuo atveju – šiuose rajonuose gausiai gyvenančios tautinės mažumos lietuviškų televizijų nežiūri, o lenkiškos TV programos veikia kaip atsvara per rusišką televiziją einančiai propagandai.
Ar ta atsvara patikima ir atitinka investicijas? Tad dar kartą apie pinigus. Susisiekimo ministerijos atstovas Dominykas Narbutas pateikė duomenis, kiek nuo 2018-ųjų kasmet kainavo lenkiškų programų retransliacija ir kiek ji turėtų kainuoti šiais metais. „Susisiekimo ministerija 2018 m. įsigijo Lenkijos televizijos programų retransliavimo paslaugą. Minėtoms Lenkijos televizijos programoms retransliuoti Lietuvoje buvo skiriama apie 349 000 eurų per metus. Sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminas baigėsi 2021 m. gegužės mėnesį. Siekdama užtikrinti paslaugos teikimo tęstinumą, Susisiekimo ministerija inicijavo naują viešąjį pirkimą. Pirkimas įvyko ir gegužės 7 d. buvo pasirašyta nauja sutartis, kurios vertė 12 mėnesių laikotarpiui yra 370 869,84 eurų. Nuo šiol yra transliuojamos 6 programos (5 jau anksčiau retransliuotos ir „TVP Wilno“)“, – nurodė D. Narbutas.
Bet politologas Vytautas Sinica mano, kad tai pinigų švaistymas. „Mano galva, retransliuoti kanalus iš Lenkijos nėra geras sprendimas. Jis atspindi dabartinę partinio elito nuostatą, kad kas iš Lenkijos, tas gerai. Bet išties tai nėra sprendimas, nes ką transliuojame, tokią politinę sąmonę, tokią bendruomenę ugdome. Daug protingiau būtų investuoti, kad ir didesnius pinigus, bet vis dėlto į ne kalba, o savo turiniu lietuviškos programos, kažkokių laidų, skirtų būtent lenkakalbiams ir rusakalbiams Lietuvos žmonėms, kūrimą, kreipti juos į lietuvišką bendrą viešą erdvę“,- sakė jis.
O štai politologas Nerijus Maliukevičius nėra toks kategoriškas. „Bendra geopolitinės orientacijos prasme logika yra tokia, kad lenkakalbę mūsų bendruomenę išplėšti iš Kremliaus televizinio monopolio ir suteikti jiems alternatyvas – lenkakalbes ar lietuviakalbes. Nemanau ir netraktuoju to kaip kažkokios grėsmės, jei mūsų lenkų bendruomenė visavertiškai bus Lietuvos piliečiais su lenkišku kultūriniu, kalbiniu identitetu“, – tvirtino jis.
Visa bėda, kad televizinis atsparumo Kremliaus propagandai modelis neveikia, kiek Lietuvos politikai besistengtų investuoti ir įtikti Varšuvos užsakovams. Lenkai turi savo išskaičiavimų. Vietoj atsparos Kremliui jie mieliau norėtų sutvirtinti savo seną, dar pilsudskinę „kresų“ politiką, kitaip sakant, puoselėja istorinę svajonę grįžti į okupacinius dvidešimtojo amžiaus dvidešimtuosius metus.
Tai pražūtinga geopolitinė svaja ir tikrai net nekvepia geopolitinės partnerystės bei draugiškos kaimynystės dvasia.
Įdomu, kad Vakarai, ES pastebi tik PL „skriaudžiamus” lgbt,
o kad daug kartų didesnė valstybė vėl okupuoja tarpukariu okupuotas kaimynės žemes, kad pažeidžia Tarptautinės Teisės karų ir okupacijų klausimais įstatymus, keldama grėsmę silpnesnei kaimynei, „Vakarų demokratijos šalys” nemato. Ar gal joms dėl to tik geriau, kad sumažės nykštuklnių valstybėlių, tautelių?
Pamąstymas apie tai, kodėl vietiniai “lenkai” mieliau žiūri ne Lenkijos, o Rusijos TV kanalus. Kalbiniu požiūriu, o ir dvasiškai jie yra labiau susiję su rusų kultūra. Gyvenau Šalčininkuose 10 metų, taigi gerai žinau, kad daugiau ar mažiau taisyklingai lenkiškai šneka tik baigę lenkiškas mokyklas. Kiti – arba baltarusiškai (tie, kurie sovietmečiu atsikraustė iš Baltarusijos), arba rusiškai, arba “poprostu” (lenkų-rusų kalbų mišinys, kurį vieni kalbininkai vadina lenkų kalbos tarme, o kiti – baltarusių kalbos tarme). Tai kaip gali rusiškai ar “poprostu” šnekantis vietinis gyventojas žiūrėti Lenkijos TV, jei jo nei su Lenkija, nei su lenkų kultūra niekas nesieja, o ir jis nelabai supranta tos Lenkijos lenkų kalbos?! Nemanau, kad mūsų valdžiažmogiai šito nežinojo. Reiškia, kad buvo kažkokie asmeniški interesai. Kokie? Gauti lenkišką “blėkelę”, “babkių” ar dar kokie nors kiti? Graudu ir tiek…
Rytinėje Lietuvos dalyje gyvena ne lenkai,o baltarusiai,save įvardinantys lenkais.Jie beveik nekalba lenkiškai,nes jos nesupranta.Jei ir kalba,tai tik vietine,iškraipyta lenkų kalba,kuri visiškai nepanaši į tikrą lenkų kalbą.Lenkais save laikantys išvažiavo į Lenkija tuoj po karo ir vėlesniais metais.Baltarusiai nežiūrės lenkiškų televizijų,nes nesupranta kalbos.Jie žiūri ko gero baltarusišką ar rusišką televizijas.Nereikalingas pinigų švaistymas.
Tamstos žodžiai Dievui į ausį!
Per parą – 150 ,,pabėgėlių”
Batenka 02.07.2021 10:47:07
,,As klausima pastatysiu rakom,o kas jei 150 gerai apmokytu diversantu? O jei ant arkliu? O jei su sunim? kas tada? Logiskai mastant per kelias valandas uzimtu Vilniu ,kaip Kabula prie Babrako Karmalio.”
– delfi.lt/news/daily/lithuania/situacija-pasienyje-itempta-per-para-pasienieciai-sulaike-150-neteisetu-migrantu.d?id=87612351&com=1
(įdomu, o kodėl ne link PL sienos veda, iš kur į VFR arčiau būtų?)
Pradžia buvo visai nekaltas įstatymas (Ženevos konvencija įpareigojo?), įsivaizduojant pavienius iš RU bėgančius Sacharovo lygio pabėgelius…
Na, o iš brangiosios strateginės vėl ,,bėga, prieglobsčio prašo” JŲ KALBA.
BY ją irgi įsileidžia? O UA?
gal pasidomės, kodėl lenkų kalba iš gimtosios šalies į pasienio valstybes sprunka, emigruoja? Ar jai savo valstybėje taip bloga? Ar ją PL valdžia skriaudžia, lauk veja? Kodėl ir kas ją, nabagę, svetur prieglobsčio ieškančia bename paverčia?
Straipsnyje yra tiek teisingų tiek ir nelogiškų minčių.
Pvz, mes gi nevadiname Varšuvos Varšava arba Krokuvos Krakuvas. Tai ir lenkai naudoja šimtmečius egzistavusį pavadinimą Wilno. Nieko tame blogo nematau.
Jeigu Lietuva moka už tų lenkiškų kanalų transliaciją tai aišku kvailystė.
Polonizaciją rytiniuose rajonuose vykdo lenkų nacionalistų partija AWPL Reikia nepamiršti, kad polonizacija vykdoma Lietuvos rajonuose, tačiau ne lietuvių, o taip vadinamų “ruisakalbių”, kurie 1991 metais sudarė absoliučią daugumą Šalčininkų ar Vilniaus rajonuose.
Nėra gerai, kad mes taip ir neišvengėme polonizacijos aplamai. Bet vistiek daug geriau, turėti Lenkijai, o ne Lukašenkai ir Putinui lojalius gyventojus. Tuo matyt ir vadovaujasi visos valdžios nuolaidžiaudamos polonizacijai.
O pavardžių keitimas, kurį vėl ir vėl buldozeriu stuma visiški diletantai, nežinantys nei Lietuvos istorijos nei elementarių teisės pagrindų, yra ypatingai idiotiškas, kvailas ir niekam nereikalingas dalykas. Ir ne dėl W ar CZ.
kvailystė???
Tamsta toks atlaidus. Aš tai vadinu plačiai svetingai atidarytais vartais nostalgiškai nusiteikusiam okupantui – paslapčiom, pakuždom už Tautos nugaros pradėta ir Lietuvos, ir Wilnos dalyba.
Kaip tai kitose valstybėse būtų vadinama? Kad ir toje pačioje PL, jei jos premjeras pradėtų PL lyg pyragą draugams dalinti?
Kaip privalėjo į tokį savavališką dalies vyriausybės elgesį privalėjo reaguoti ir prokuratūra, ir Valstybės gynimo taryba ir pats Seimas?
Žinoma, ir MES patys.
Visi likom be žado?
“Kaip tai kitose valstybėse būtų vadinama? Kad ir toje pačioje PL”
Tame ir bėda, kad kitose valstybėse tai yra normalu. Ir kadangi UK tai yra normalu, tai norima, kad ir Lietuvoje pavardės būtų rašomos “kaip Anglijoje”. Išvedamos dargi teorijos ( R. Valatka ), kad pavardė – asmeninė priklausomybė, grynais žmogaus reikalas kaip vadintis. Taigi galima savo pavardę keisti 3 kartus per metus – “asmens laisvė” atseit. Mano pavardė, kaip noriu taip ir rašau.
P.S.
Ir dar reikia pabrėžti, kad savo pavades pagal tuos idiotiškus įstatymus bus galima keisti tik lenkams.
O jeigu mano pavardė tarkim Grybauskas, tai aš negalėsiu persivadinti Grzybowskiu, nes ne lenkas esu.
Diskriminacija. Lietuvoje – lietuvių diskriminacija prisidengus “asmens laisve”. Lenkai – laisvi, mes – ne.
Matai, Tamsta, jie – szlachta, o mes – bydło.
Šį kartą turėjau galvoje teritorijų, kurias kaimynė buvo okupavusi tarpukariu, kolaborantiškai kapituliantišką grąžinimą kaimynei − tolesnei fizinei (vienuolyno) ir dvasinei (švietimo, istorijos mokslo) okupacijai…
Prieš reiškiant pretenzijas dėl įrašų pasuose, būtina žinoti, jog Europoje (ir ne tik) galioja įstatymai bei taisyklės, pagal kurias išduodami tapatybę bei nuosavybę liudijantys dokumentai:
− Įrašai tapatybės (nuosavybės) dokumentuose daromi remiantis DOKUMENTĄ IŠDUODANČIOS* VALSTYBĖS Konstitucija, įstatymais bei taisyklėmis, o taip pat šaltiniais, kuriuos TEISĖTAIS PRIPAŽĮSTA ne tik tapatybės (nuosavybės) dok-tą išduodanti valstybė, bet dar ir TARPTAUTINĖ TEISĖ!
Pasui ir kt. tapatybės bei nuosavybės dokumentams, piliečių asmenvardžiams juose ne visada pakanka taikyti vien juos išduodančios valstybės įstatymus. Jei valstybė ar dalis jos teritorijos buvo okupuota, tada PAPILDOMAI taikomi ir Tarpt. Teisės įstatymai Karų bei okupacijų padarinių klausimais. Jei pavardė savo formą (ar nuosavybė savo savininką) pakeitė okupacijos metais, šie pokyčiai laikomi NETEISĖTU OKUPACIJOS PADARINIU**, ir jokios pretenzijos įteisinti tai negali būti tenkinamos. Valstybė, nepaisanti to, ĮTEISINA OKUPACIJOS PADARINIUS, t. y., ji LAUŽO TARPT. TEISĘ. Tai įteisinę politikai, be to, dar ir LAUŽO PRIESAIKĄ savo VALSTYBĖS KONSTITUCIJAI, IŠDUODA SAVO VALSTYBĘ buv. OKUPANTO NAUDAI!
Dokumento paskirtis tarnauti kuo tiksliau ir greičiau nustatant tapatybę, pilietybę, nuosavybę, atlikti visas valstybei privalomas funkcijas, išaiškinti klastotes, bet kokius kitus nusikaltimus.
Kas dėl pavardžių pavidalo sukomercinimo (komercinė ,,abėcėlė“) – tai siūlyti gali tik tie, kas nežino, jog kiekviena tauta savo rašomas raides SAVAIP taria. T. y., ta pati raidė skirtingose šalyse skirtingai skamba. Todėl sukomercinta pavardės rašyba NUSLEPIA TIKRĄJĮ PAVARDĖS SKAMBESĮ. To rezultatas:
1. SVETIMVARDŽIUS dokumentuose pagal savo/komercinės rašybos taisykles perrašydami, anglai ir taria juos nebe originaliai, o pagal SAVO tarties taisykles, visai nepergyvendami, kad IŠKRAIPO jų SKAMBESIO ORIGINALĄ, kad tu net nesuprasi, jog tai tave ką tik šaukė… : ). Tačiau imigrantai nuo to tik kaifuoja ir nuolankiai tyli, NORS GAUNA PASĄ KUR NEI RAŠYTINIO, NEI SKAMBESIO ORIGINALO NELIEKA? : )
Kas ne kurčias, jau ne viename seriale turėjo išgirsti serialo veikėjų nepasitenkinimą, kad britai ar amerikonai savąja rašyba jų pavardžių SKAMBESĮ IŠKRAIPO! Jau net pop žvaigždutės suprato. Bet „politikai“ − NE?
2. Dabartinio LIETUVIŠKO paso PRIVALUMAS tas, kad, praradę užrašo originalą, paso turėtojai IŠSAUGO pavardės SKAMBESIO ORIGINALĄ (o juk skambesys yra pirminis − juk raštas vėliau atsirado), taigi, net ir dabar jis pranašesnis už daugelio šalių pasus (nes, pagal galiojančias perrašos taisykles originali firma lengvai atstatoma). O LATVIJA su savuoju dvikalbiu pasu ABU ORIGINALUS IŠSAUGO – ir SKAMBESĮ, ir RAŠYTINĮ pavidalą, ir toks pasas puikiai tarnauja visoms šalyje viduje reikalingoms funkcijoms atlikti! O sutuoktinio šalyje reikalų tvarkymą moteriai atpigina ir paspartina įrašas kitame paso lape. (Nors tai ir nėra pasą išduodančios valstybės reikalas. )
Taigi, rašytinio pavardės originalo galima ir neprarasti, nes yra galimybė kitame lape turėti originalaus užrašo kopiją. Vadinasi, latviško pavyzdžio pasas – pasaulyje kokybiškiausias tapatybės dokumentas, nes puikiai tarnauja būtinosioms valstybės funkcijoms (pasas ne jo turėtojo žaisliukas, o VALSTYBĖS nuosavybė, todėl svarbiausia, kad jis NETRUKDYTŲ jos pareigūnams, įstaigoms ir net medicinos įstaigoms ar paslaugų teikėjams atlikti jų funkcijas, o tik paspartintų, padėtų − paties paso turėtojo labui).
3. Visi įrašai pase daromi vadovaujantis įrašais šaltiniuose, kurių TEISĖTUMĄ pripažįsta ne tik pasą išduodančios šalies, bet ir TARPTAUINĖ TEISĖ Pasas išduodamas nurašant asmenvardžius iš Gimties liudijimo, kuriam duomenys imti TEISĖTŲ šaltinių; santuokinė pavardė nurašoma iš teisėtu laikomo santuokos liudijimo. Kiti dokumentai (nuosavybės, išsilavinimo, tarnybiniai ir kt.) – iš paso. Tačiau ne aklai nurašoma. Jei šis DOKUMENTAS BUVO IŠDUOTAS OKUPACIJOS LAIKAIS, teks pateikti teisėtais pripažįstamus ikiokupacinius šaltinius, įrodančius, jog ši pavardė ir iki okupacijos taip pat rašyta, jog nebuvo okupanto pakeista***.
4. Kadangi dauguma okupuoto krašto žmonių buvo mažaraščiai, jie nesuprato, jog kartu su pavardės ,,sukultūrinimu” JIE PRARADO SAVO GIMINĖS ISTORIJĄ – VISĄ, KURI BUVO IKI OKUPACIJOS, IKI PAVARDĖS PAKEITIMO.
5. Jeigu valdžia, politikai padaro žingsnį, įteisinantį okupacijos padarinius, Tauta turi teisę paskelbti tai IŠDAVYSTE (ir tai atitiks Tarpt. Teisę!), o tada ji turi bent 3 išeitis:
‣ padėkoti tokiai valdžiai už darbą ir paleisti ją begalinių neapmokamų atostogų (net ir už šalies ribų − kaip kaime darydavo – bendruomenės vardą teršusį netikėlį, ant vežimo su organinėmis trąšomis pasodinę, išveždavo už kaimo ribų ir ten su visu vežimo turiniu lauk išversdavo be teisės sugrįžti);
‣ gali apskųsti šį sprendimą Tarptautiniam Teismui (o Tautą ir valstybę išdavusiųjų pavardės amžiams purvina dėme įeis į istoriją). Bet
‣ neatmestinas ir visai kitoks žingsnis – dalis gyventojų gali pareikšti, jog, jei jau grąžinti okupaciją, tai jie mieliau ne PL, o Kremliaus okupacijos variantą rinksis…
Tataigi. Nežabotos ,,laisvės” BRAVŪRA gali patiems laisvūnams skaudžiai atsirūgti.
——————————
* T. y., NE kaimyninės, NE tavo užsieniečio sutuoktinio, o tavo, tavo vyro ir judviejų vaiko asm. DOKUMENTUS IŠDUODANČIOS valstybės įstatymus.
** Juk būtent dėl to Kremlius (Putinas su Patruševu) paleido naują šūkį – nesvarbu, kas tavo tėvai, kokia jų tautybė, svarbu, kuo pats nori būti… Jei kas su savo ,,chebra“ gyvena sutelktai, gali skelbti tą teritorija TM teritorija, ir joje savo sugalvotą kalbą skelbti oficialia tos teritorijos kalba. Priminkite – kurioje LT ministerijoje, katrą ministrę panašiai planuojant ir kalbant girdėjau?
*** Tamstai visai teisėtai nebus leidžiama tapti Grzybowskiu, nes iki lenkų okupacijos laikų toje vietovėje neegzistavo jokie giminės dokumentai su tokia pavarde (nebent pateiksite?). Taigi, tokios giminės čia NE−BU−VO… Išvada: toks pavardės perrašymas nutautintuosius pavertė asmenimis ,,bez plemeni i rodą“ (pasak vieno sovietmečio politologo), tartum iš dangaus nukritusius, nes anksčiau nei čia, nei kitur tokių nebuvo, o žmogus juk ne lietumi ant žemės nulyja, jis tik iš ankstesnių kartų gimsta??? Bet tamsta visai teisėtai galėtumėte susigrąžinti trumpą lietuvišką Grybo pavardę. (Kadangi grybai vienas iš seniausių gamtos organizmų, natūralu, kad šį žodį savo kalboje būtinai turėjo viena iš seniausių pasaulio tautų, ir perdavė jį giminingoms kalboms (kaip ir daugybę kitų pamatinių žodžių).
Be to, tamsta galėtumėte tapti VYRIJOS, kuri paskelbia visuotino slaviško dekoro nuo savo pavardžių atsisakymo akciją, VADU ir tuo įeiti į istoriją: sukviesti visus -inskius, -enskius, -ovskius, -auskius, ir kokių dar jų yra su lietuviška šaknimi pavardėje, nusikapoti slaviškus baigmenis nuo savo pavardžių. – Po tokio tamstos žygio gal ir moterijai akyse šviesiau pataps, ir jos liausis savo pavardes darkiusios, amputavusios, beprasmėmis vertusios, nes ne tiek -ienė jų pavardę ilgina, kiek ją ilgina būtent slaviškas įskiepis pavardėje. Bet pirmas žingsnis, VYRAI, JŪSŲ. O tada galėsite vaikščioti išdidžiai, nes JŪS (ne jos 🙂 ) tvarką įvedėte…
Tai, kad kažkas kitose valstybėse, pagal tamsta, yra normalu, labai subjektyvus dalykas. Nes konkretūs mirtingi žmonės, ne pranašai, tose kitose valstybėse kažką subjektyviai (o gal ir objektyviai) nusprendžia. Taip, kaip jiems to reikia. Gali jie neklysti, o gali ir labai suklysti. Politikieriai viską daro tik su jiems naudingu išskaičiavimu. Tad, jei UK kažkas yra „normalu“, tai visiškai nereiškia, kad tas normalumas yra absoliuti tiesa visam likusiam pasauliui. Jiems gali būti normalu, o mums – NE. Skirtingos valstybės, skirtingos istorijos. Yra buvusios (?) imperinės-kolonijinės valstybės (UK), bet yra ir valstybės – buvusios kolonijos (Lietuva). Kas yra tamstos minimas Valatka, nežinau. Kuo ir kur jis dirba? Ar jis tamstai yra autoritetas, kad paminėjote? Minite UK. O kaip JAV, Madagaskare ar Latvijoje?
Nušoko. Buvo skirta RIMIUI.
Sovietmečiu augau Suvalkijoje ir ten puikiai pagaudavo lenkų tv. tai nė kiek nepaveikė mano lietuvybės,buvau ir esu lietuvis, patriotas, Lenkijos dėl to nė kiek.neįsimylėjau. tai išvada:viskas priklauso tautinio stuburo, ir nieko nepakeisi. O nauda tada buvo:1. Sovietmečiu tai bene vienintelis būdas pamatyti kažką vakarietiško (kad ir tie menkaverčiai holivudo filmai,bet jie rodė kitą pasaulį), 2.išmokau lenkų kalbą.
Ir taip, ir ne.
Žiūrėjau, mėgau, kalbą pramokau,
bet yra esminis skirtumas tarp tada ir dabar:
– TADA ATVIRAI niekas nevarė propagandos, nezombino, atseit, tu esi lenkas, lenkas, lenkas… (išsk. kunigus ir pačius ,,tuteišus” bažnyčioje, per pamaldas – ten tikrai šlykštūs dalykai dėjosi.). Tačiau atvirai ir garsiai aiškinta, jog mes – sovietų žmonės;
– dar iki PL TV Lietuvoje atsirandant Lenkija tuteišiams stipriai spjovė į akis: repatriacijos metais PL pripažino lenkais ir įsileido tik tuos, kas nuo senų laikų skaitėsi lenkai, turėjo ten giminių ir nuosavybę. Lenkų įsileistieji nebuvo ,,tuteiši” (nebent profesionaliai suklastojo dokumentus). – Čia užsilikusieji gal anksčiau buvo įsigiję Lietuvoje nuosavybę, ar tarpukariu atvyko į okupuotą Vilniją, todėl karo metais čia įstrigo. (O dalis lenkų po 1939 bėgo į Lietuvą slėptis nuo vokiečių).
Nutautintų vietos kolaborantų PL lenkais nepripažino ir pas save neįsileido. Gal dėl šio patirto pažeminimo jie buvo tokie agresyvūs, liejo savo nuoskaudą ant mūsų: puolė lietuvius net bažnyčioje – laikė ją lenkų nuosavybe? Vėliau, jau TV laikais bent jau jų jaunimas netgi draugiški buvo – gal susitaikė su tuo, kad daugelis jų visgi čia buvo iš BY atvežti, ir kad čia liks. Mokiausi trikalbėje mokykloje, lenkakalbė klasė buvo priešais mūsiškę, bendravome draugiškai, jie tuteiša kalba kalbėjo.
Gi DABAR propaganda varoma įžūliai, spjaunant į Tarpt. Teisę – agresyviai, net neslepiant to, tvarkantis Vilniaus krašte lyg savo nuosavybėje, kaip ir tarpukariu uždarant lietuviškas mokyklas. Taigi, jie vėl atvirai per mokyklas, per papirkimą nutautinami, skatinamas jų ne tik nelojalumas, bet ir priešiškumas Lietuvai (vėl ruošiami būti panaudoti Lenkijos naudai?) , o mes Lenkijai padedame tai daryti, netgi finansuojame krašto nutautinimą…
Tiesus kelias į baudžiavą
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio_respublikoje_skaitykite_tiesus_kelias_i_baudziava/
„Akivaizdu, jog siaura valdančiųjų grupuotė likusius piliečius nori paversti tiesiog beteisiais baudžiauninkais mūsų pačių šalyje”, – sako politologas Dovilas PETKUS, kuriam net nekyla abejonių, kad mūsų politinis elitas, vis daugiau funkcijų perduodamas Europos Sąjungai, tiesiog nemato savarankiškos valstybės perspektyvos.”
Akivaizdu, kad Lietuvos didikų ir bajorų turtai, lietuvių kultūros ir mokslo pasiekimai, dvarų kultūra ar karvedžių žygdarbiai dėl lenkų kalbos vartojimo negalėjo ir dabar negali tapti Lenkijos valstybės paveldu. Tačiau Lenkijos elitas ir lenkų kunigai per ištisus šimtmečius skleisdami krikščionybę siekė asimiliuoti išdidžius lietuvius ir pirmiausiai tai darė per bajorų ir diduomenės sluoksnį. Galų gale XVII a. pabaigoje Lenkija pritarė, jog Seimas pripažintų 1588 m. III Lietuvos statutą (galiojo Lietuvos teritorijoje iki 1840 m.- V. T.) ir pasiekė, kad LDK raštvedyboje vietoj lotynų ir rusėnų kalbų būtų įvesta lenkų kalba.
“Pagaliau tokiai priešpriešai buvo padėtas taškas ir bendrame 1697 m. Seime priimtas „ Coeguatio iurium stanov Wielkiego Księstwa Litewskego z Korona Polska“. Juo buvo sulygintos lenkų ir lietuvių valdininkų teisės, Lenkija pripažino 1588 m. Lietuvos Statuto galiojimą Lietuvos Vyriausiojo tribunolo kompetenciją ir vienybės idėjas pakeitė dviejų valstybių lygybės pripažinimu. Tuo aktu buvo pakeista Liublino sutartis. Abi sutarties šalys tapo lygios. Kartu buvo sutarta, kad visose Lietuvos įstaigose būtų vartojama lenkų kalba. Suprantama, kad kiekvienas Lietuvos didikas privalėjo ją išmokti, jiems ji pasidarė bendravimo kalba, bet tai nereiškė, kad jie tapo lenkais, o tai, kas parašyta lenkiškai, nepasidarė lenkų tautos nuosavybe, kaip ir tai, kas šiandien parašoma angliškai, netampa anglų nuosavybe.” – rašo L. N. Rasimas straipsnyje “Istorija ir istorikai” (Voruta, 2020-01-30).
Akivaizdu, kad svetima lenkų kalba ypač per bažnyčias kurė naują pasaulį, keisdama lietuvių savimonę, formuodama naują mentalitetą.
įtariu, jog ne. Nes dabar
– respublika.lt/lt/apklausa/,filter.5
atsakymai tokie:
Taip ………. 21.83%
Ne ……….. 67.65%
Nežinau … 10.52%
Data: 2021-07-01 22:00:51
Viso dalyvių: 2767
Valykime balso stygas, ruoškimės!
D. Tuskas perėmė didžiausios Lenkijoje opozicinės partijos vairą
–respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/d_tuskas_pereme_didziausios_lenkijoje_opozicines_partijos_vaira/
Savo energingoje kalboje politikas pažadėjo, kad jo vedama opozicinė politinė jėga ryžtingiau kovos su šiuo metu Lenkiją valdančia konservatyviąja nacionalistine „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partija.
„Šiandien Lenkijoje karaliauja blogis“, – kalbėjo D. Tuskas