Antradienis, 5 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija

Linas Kontrimas, www.delfi.lt
2015 08 31 23:24
1
L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę.

Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro.

Viena tokių yra jau kuris laikas nepasiduodanti ir nenumarinama keistenybė – noras išlaikyti autentiškumą, stiprinti lietuviškos (baltiškos, aistiškos) tapatybės namus. Ta keistenybė tokia stipri, jog nejučiomis užvaldo sąmonę ir tų, kurie paviršiniame galvojime teigia nesuprantantys, ką reiškia būti autentišku globaliame pasaulyje.

Geriausias pavyzdys – patriotiškai ir nuoširdžiai nusiteikusių žmonių banga, tapusi Šalių sąjungos nariais. Tie žmonės tikrai neverčiami, o širdimi supranta, kad ginti valstybės sienas, kalbą yra būsena a priori. Šauliais vardan lengvos savireklamos tapę žmonės irgi anksčiau ar vėliau į minėtą būseną ateis.

Yra mažiausiai pora atributų, kurie iliustruoja sveiką autentiką. Ji, ta visaip koneveikama autentika, jau seniai yra tapusi fundamentu didžiosioms tautoms. Joms, manykime, Lietuvos mėginimai susigrąžinti savitumą gali būti suprantami, bet, dėl tam tikrų priežasčių – ne visada pageidaujami. Vienas iš tokių atributų yra gebėjimas suprasti savo istorinę patirtį (ir faktus, ir emocijas) išskleistą per šimtmečius, net tūkstantmečius. Geras pavyzdys – prancūzai, savo istoriją išguldę ne tik grožinėje literatūroje, bet, permąstydami ją, sukūrę ne vieną istorinės filosofijos mokyklą.

Save į gylį ir plotį matyti ir analizuoti moka ir dėl to neatsiprašinėja armėnai, žydai, lenkai. Moka šitaip į savo istoriją žvelgti vokiečiai, rusai. Amerikiečiai tą suprato ir dabar yra viena jauniausių patriotizmo cementu valstybę lipdanti šalis.

Yra ir jaunesnių: Baltarusija. Taip, mes matome, kad jos valstybės mūre labai daug lietuviškų plytų. Bet supraskime kaimynus: jie vaikščiojo apleistoje statybų aikštelėje, pamatė niekam nereikalingas, be šeimininko paliktas statybines medžiagas. Tipišku sovietiniu stiliumi jas susirinko, nes kas yra niekieno, gali būti mano…

Na, o mūsų praeities supratimo laukas, deja, yra tik aplink nosį. Gal todėl mes taip irzliai reaguojame į kritiką, nemalonias temas (skulptūros, žydai, raidės)? Mes juk saugome savo nosį…

O jei jau mokėtume savo dabartį matyti net ne tūkstantmečio kontekste, bet, tarkime, atsigręžtume į Marijos Gimbutienės, Rimutės Rimantienės tiriamus laikus ir nuo ten mėgintume suprasti savo kilmės vingius? Kaip keistų toks kontekstas požiūrį į save, į kaimynus, į gimines? Ar dar pajėgtume save atrasti tokioje perspektyvoje?

Tokia plati erdvė mažų mažiausiai apsaugotų nosį nuo nemalonių šiuolaikiškų temų smūgių.

Antras atributas, nė kiek neprieštaraujantis moderniam būviui, tačiau itin stiprinantis tapatumą, yra kalba.

Mes turėjome ilgą ir nelengvą literatūrinės kalbos išsaugojimo kelią. Polonizacija, rusifikacija talžė kaulėjantį lietuvių kalbos stuburą, kritikai vis aiškino, kad jokio stuburo mes neturime, tik kažkokią neaiškią kalbinę kremzlę. Hm, pyk nepykęs, bet tie, kas puola ir jaučiasi stipresni, naudojasi visais įmanomais ginklais.

Nuostabiausiai, kad kritiškame mūsų tapatybei XIX amžiuje atsilaikėme ir net sustiprėjome. Vėliau, praeito amžiaus pradžioje, tai leido J.Jablonskiui nuveikti kolosalų darbą ir sukūrti lietuvišką raidyną. Taip, kai kurios raidės pasiskolintos. Tačiau net ir ne kalbos mokslų atstovui aišku, kad lietuvių kalba rašomos raidės ir mūsų tariami garsai šiandien sustatyti lyg sąnariai į vietas. Ir juda, juda, rupužyte rugienoje, visų neprietelių pykčiui!

Todėl net pikčiausi Lietuvos nemylėtojai pripažįsta išsaugotos lietuvių kalbos unikalumą. Aišku, yra čia tokių aplinkui, kuriems toks unikalumas yra it rakštis sėdimojoje. Todėl jie nesėdi, o vis braižosi aplink mūsų tapatybę ir klibina įvairiais išbandymais ir pagundomis. Vienus suvilioja atvirumo pasauliui tema, kitus – globalumo, modernumo burtažodžiais.

Naujausias mėginimas – vadinamoji trijų raidžių kombinacija. Pateikiama, kad trijų raidžių įsileidimas į beveik šimtmetį išsilaikiusį mūsų raidyną yra niekis. Aš manau, kad tai ne niekis, o tiesmuka ataka griauti stiprėjantį, bet draugišką pasauliui mūsų tapatumo jausmą.

Dar daugiau – toks raidyno keitimas yra tik pirmas žingsnis. Ar, manote, esame šiandien pajėgūs atsispirti lenkiškai, rusiškai, angliškai kalbinei lavinai? Kol kas, bet sunkiai.

Ši vadinamoji trijų raidžių kombinacijos diskusija daro dar vieną prastą darbą – ji bloškia mus atgal į XIX amžių. Tai, ką tuomet gyvenusios Lietuvos šviesios galvos sugebėjo išsaugoti, sustiprinti, išpuoselėti, dabar siūloma peržiūrėti.

Ar mes turime laiko vėl grįžti šimtmečiu atgal? Ir kam to reikia, jei mūsų laukia dabarties ir ateities kūryba?

Labai tvirtai tikiu, kad šiuolaikiškai tapatybei nėra laiko blokštis atgal į praeitį. Šiuolaikiškai tapatybei reikia stiprinti gebėjimą apmąstyti ir aktualizuoti praeitį, bet ne ją iš naujo pakartoti. Ryškus tokio veiksmo pavyzdys – mūsų kalba. Išravėta ir nuprausta, ji pajėgi žengti pirmyn. Suvienodinti, sulyginti, nupešioti ir netekę unikalumo mes nebūsime niekam įdomūs. Niekas mūsų negerbs.

Tad klausimas: kam gaišti laiką kalboms, kurios mus ištirpdo masėje? Gal geriau pakalbėkime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Tokioms temoms reikia savos kalbos, reikia gebėjimo autentiškai mąstyti, matyti istorinius pločius ir gylius. Reikia nebijoti išsiskirti. Sutikite, tam visai netinka numelioruota mintis ir kalba. O kol kas – wiskas, jūsų Quontrimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija?
  2. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  3. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  4. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  5. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  6. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  7. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  8. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  9. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  10. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  11. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  12. D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
  13. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  14. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  15. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  16. L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems
  17. R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos
  18. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  19. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  20. L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Atgalinis pranešimas: V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą | Pexels nuotr.

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą

2022 07 04
Lietuviai apsiperka ilgiausiai, estai – pažangiausiai

Apsipirkti lietuviai vėl suka į Lenkiją

2022 07 03
Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

2022 07 03
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

2022 07 02
Okupuotasis Karaliaučiaus kraštas| Alkas.lt nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

2022 07 01
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą | lrv.lt nuotr.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą

2022 07 01
Suprasti Rusiją

M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

2022 06 30
Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

2022 06 30
„Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

„Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

2022 06 30
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

2022 06 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės
Lietuvoje

Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės

2022 07 04
putinas ir lukašenka | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

2022 07 04
Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą

2022 07 04
Policijos automobilis | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Kur Lietuvoje gyventi saugiausia?

2022 07 04
Gyvenamųjų namų atnaujinimui – dar 10 mln. parama
Lietuvoje

Gyvenamųjų namų atnaujinimui – dar 10 mln. parama

2022 07 04
Keičiamas Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvoje

Pensijų fondai džiugių žinių neturi

2022 07 04
Nelegalus darbas | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Bedarbiai piktnaudžiauti negalės

2022 07 04
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Atšaukiami skrydžiai didesnės įtakos nedaro

2022 07 04


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Ligonių gelbėjimas - jų pačių reikalas apie Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą
  • T0mas J. apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Be civilizacijos tuštybių apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?
  • Ką žada garantinis elektros tiekimas?
  • Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2108; komentarų: 51
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 666; komentarų: 29
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 651; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 603; komentarų: 1
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais peržiūrėta: 512; komentarų: 6
  • „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai peržiūrėta: 499; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą

by Kristina Aleknaitė
2022 07 04
1
3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą | Pexels nuotr.

Artėjantis laisvadienis Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės proga ne vieną tautietį paskatins susimąstyti ką įdomaus nuveikti Lietuvoje. Kokios programėlės leis...

Skaityti toliau

Apsipirkti lietuviai vėl suka į Lenkiją

by Ditė Česėkaitė
2022 07 03
0
Lietuviai apsiperka ilgiausiai, estai – pažangiausiai

Maisto prekės ir paslaugos Lietuvoje brango bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra...

Skaityti toliau

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

by daiva
2022 07 03
2
Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

Slinktis link Tautos ir Valstybės pražūties Įvadas A capite Praėjęs 2022 m. valstybės atkūrimo ir gamtos atgimimo šventinio minėjimo laikotarpis,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Ligonių gelbėjimas - jų pačių reikalas apie Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą
  • T0mas J. apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Be civilizacijos tuštybių apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Žemyna apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

Kitas straipsnis
Atvirieji priebučiai, 4 nuotr. | A. Stabrausko nuotr.

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai