Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija

Linas Kontrimas, www.delfi.lt
2015 08 31 23:24
1
L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija
Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr
Linas Kontrimas | Delfi.lt, .K.Čachovskio nuotr.

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro.

Viena tokių yra jau kuris laikas nepasiduodanti ir nenumarinama keistenybė – noras išlaikyti autentiškumą, stiprinti lietuviškos (baltiškos, aistiškos) tapatybės namus. Ta keistenybė tokia stipri, jog nejučiomis užvaldo sąmonę ir tų, kurie paviršiniame galvojime teigia nesuprantantys, ką reiškia būti autentišku globaliame pasaulyje.

Geriausias pavyzdys – patriotiškai ir nuoširdžiai nusiteikusių žmonių banga, tapusi Šalių sąjungos nariais. Tie žmonės tikrai neverčiami, o širdimi supranta, kad ginti valstybės sienas, kalbą yra būsena a priori. Šauliais vardan lengvos savireklamos tapę žmonės irgi anksčiau ar vėliau į minėtą būseną ateis. Yra mažiausiai pora atributų, kurie iliustruoja sveiką autentiką. Ji, ta visaip koneveikama autentika, jau seniai yra tapusi fundamentu didžiosioms tautoms. Joms, manykime, Lietuvos mėginimai susigrąžinti savitumą gali būti suprantami, bet, dėl tam tikrų priežasčių – ne visada pageidaujami. Vienas iš tokių atributų yra gebėjimas suprasti savo istorinę patirtį (ir faktus, ir emocijas) išskleistą per šimtmečius, net tūkstantmečius. Geras pavyzdys – prancūzai, savo istoriją išguldę ne tik grožinėje literatūroje, bet, permąstydami ją, sukūrę ne vieną istorinės filosofijos mokyklą.

Save į gylį ir plotį matyti ir analizuoti moka ir dėl to neatsiprašinėja armėnai, žydai, lenkai. Moka šitaip į savo istoriją žvelgti vokiečiai, rusai. Amerikiečiai tą suprato ir dabar yra viena jauniausių patriotizmo cementu valstybę lipdanti šalis.

Yra ir jaunesnių: Baltarusija. Taip, mes matome, kad jos valstybės mūre labai daug lietuviškų plytų. Bet supraskime kaimynus: jie vaikščiojo apleistoje statybų aikštelėje, pamatė niekam nereikalingas, be šeimininko paliktas statybines medžiagas. Tipišku sovietiniu stiliumi jas susirinko, nes kas yra niekieno, gali būti mano…

Na, o mūsų praeities supratimo laukas, deja, yra tik aplink nosį. Gal todėl mes taip irzliai reaguojame į kritiką, nemalonias temas (skulptūros, žydai, raidės)? Mes juk saugome savo nosį…

O jei jau mokėtume savo dabartį matyti net ne tūkstantmečio kontekste, bet, tarkime, atsigręžtume į M.Gimbutienės, R.Rimantienės tiriamus laikus ir nuo ten mėgintume suprasti savo kilmės vingius? Kaip keistų toks kontekstas požiūrį į save, į kaimynus, į gimines? Ar dar pajėgtume save atrasti tokioje perspektyvoje?

Tokia plati erdvė mažų mažiausiai apsaugotų nosį nuo nemalonių šiuolaikiškų temų smūgių.

Antras atributas, nė kiek neprieštaraujantis moderniam būviui, tačiau itin stiprinantis tapatumą, yra kalba.

Mes turėjome ilgą ir nelengvą literatūrinės kalbos išsaugojimo kelią. Polonizacija, rusifikacija talžė kaulėjantį lietuvių kalbos stuburą, kritikai vis aiškino, kad jokio stuburo mes neturime, tik kažkokią neaiškią kalbinę kremzlę. Hm, pyk nepykęs, bet tie, kas puola ir jaučiasi stipresni, naudojasi visais įmanomais ginklais.

Nuostabiausiai, kad kritiškame mūsų tapatybei XIX amžiuje atsilaikėme ir net sustiprėjome. Vėliau, praeito amžiaus pradžioje, tai leido J.Jablonskiui nuveikti kolosalų darbą ir sukūrti lietuvišką raidyną. Taip, kai kurios raidės pasiskolintos. Tačiau net ir ne kalbos mokslų atstovui aišku, kad lietuvių kalba rašomos raidės ir mūsų tariami garsai šiandien sustatyti lyg sąnariai į vietas. Ir juda, juda, rupužyte rugienoje, visų neprietelių pykčiui!

Todėl net pikčiausi Lietuvos nemylėtojai pripažįsta išsaugotos lietuvių kalbos unikalumą. Aišku, yra čia tokių aplinkui, kuriems toks unikalumas yra it rakštis sėdimojoje. Todėl jie nesėdi, o vis braižosi aplink mūsų tapatybę ir klibina įvairiais išbandymais ir pagundomis. Vienus suvilioja atvirumo pasauliui tema, kitus – globalumo, modernumo burtažodžiais.

Naujausias mėginimas – vadinamoji trijų raidžių kombinacija. Pateikiama, kad trijų raidžių įsileidimas į beveik šimtmetį išsilaikiusį mūsų raidyną yra niekis. Aš manau, kad tai ne niekis, o tiesmuka ataka griauti stiprėjantį, bet draugišką pasauliui mūsų tapatumo jausmą.

Dar daugiau – toks raidyno keitimas yra tik pirmas žingsnis. Ar, manote, esame šiandien pajėgūs atsispirti lenkiškai, rusiškai, angliškai kalbinei lavinai? Kol kas, bet sunkiai.

Ši vadinamoji trijų raidžių kombinacijos diskusija daro dar vieną prastą darbą – ji bloškia mus atgal į XIX amžių. Tai, ką tuomet gyvenusios Lietuvos šviesios galvos sugebėjo išsaugoti, sustiprinti, išpuoselėti, dabar siūloma peržiūrėti.

Ar mes turime laiko vėl grįžti šimtmečiu atgal? Ir kam to reikia, jei mūsų laukia dabarties ir ateities kūryba?

Labai tvirtai tikiu, kad šiuolaikiškai tapatybei nėra laiko blokštis atgal į praeitį. Šiuolaikiškai tapatybei reikia stiprinti gebėjimą apmąstyti ir aktualizuoti praeitį, bet ne ją iš naujo pakartoti. Ryškus tokio veiksmo pavyzdys – mūsų kalba. Išravėta ir nuprausta, ji pajėgi žengti pirmyn. Suvienodinti, sulyginti, nupešioti ir netekę unikalumo mes nebūsime niekam įdomūs. Niekas mūsų negerbs.

Tad klausimas: kam gaišti laiką kalboms, kurios mus ištirpdo masėje? Gal geriau pakalbėkime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Tokioms temoms reikia savos kalbos, reikia gebėjimo autentiškai mąstyti, matyti istorinius pločius ir gylius. Reikia nebijoti išsiskirti. Sutikite, tam visai netinka numelioruota mintis ir kalba. O kol kas – wiskas, jūsų Quontrimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija?
  2. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  3. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  4. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  5. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  6. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  7. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  8. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  9. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  10. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  11. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  12. D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
  13. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  14. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  15. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  16. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  17. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  18. L.V. Medelis. Versijos: kas stovi V.Tomaševskiui už nugaros
  19. L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems
  20. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  21. P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose
  22. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  23. R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos
  24. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  25. P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
  26. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  27. L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai…
  28. A. Zolubas. Galimas interesų konfliktas
  29. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  30. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Atgalinis pranešimas: V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal kas bandėte? apie Paprastai ir aiškiai: kaip pasirinkti elektros energijos tiekėją
  • Skiepai apie Trečioji skiepų nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę
  • Kur jūs - TVANKSTAI, ZUBINAI ir kiti vyrai bei moterys? apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1150; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 970; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 840; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 807; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 749; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 562; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
11
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Gal kas bandėte? apie Paprastai ir aiškiai: kaip pasirinkti elektros energijos tiekėją
  • Skiepai apie Trečioji skiepų nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę
  • Kur jūs - TVANKSTAI, ZUBINAI ir kiti vyrai bei moterys? apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Ar tikrai taip? apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
Kitas straipsnis
Atvirieji priebučiai, 4 nuotr. | A. Stabrausko nuotr.

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai