Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2012 10 22 11:16
1
Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
Steigiamojo Seimo rūmai Kaune | wikipedia nuotr.
Steigiamojo Seimo rūmai Kaune | wikipedia nuotr.

Per amžių glūdumas sunku nutiesti bent kokias istorines paraleles ir palyginti labai jau skirtingus laikmečius, jų tendencijas, reiškinius, įvykius. Netgi padėtis, o juo labiau geopolitinė, prieš du dešimtmečius ir dabar smarkiai skiriasi, o ką jau kalbėti apie 1922-uosius…

Nuo LDK iki Steigiamojo Seimo

Taip jau Lietuvos parlamentarizmo istorijoje susiklostė, kad rinkimai į įstatymo leidybos institucijas dažniausiai vyksta rudenį, taip sakant, kai nuimamas derlius. Nors žinynuose nepatikslinama, bet reikia manyti, kad ir LDK Seimas – pirmasis Lietuvos valstybės parlamentas, kaip aukščiausias luominis kunigaikštystės valstybinės valdžios organas, pradėjo veikti 1445 m. rudenį. Seimą tuomet šaukė Didysis kunigaikštis, jis rinkdavosi Vilniuje arba Brastoje. Iki 1569 m. sudarytos Liublino unijos, kai LDK su Lenkija susivienijo į konfederaciją (ATR), ir buvo šaukiamas bendras ATR Seimas, įvyko 40 LDK Seimo susirinkimų. Aktyviausias Seimas buvo valdant Žygimantui Senajam (1506-1548), kai jis susirinko 19 kartų.

Reikia pridurti, kad ir ATR nebuvo uždrausta rinktis atskiram Lietuvos Seimui, tik jis buvo kitaip vadinamas ir spręsdavo LDK vidaus klausimus, išskyrus tuos ypatingus atvejus, kai susirinkime dalyvaudavo karalius. Iš viso iki trečiojo ATR padalinimo tokių susirinkimų (konvokacijų) buvo 37.

Bet peršokime kelis šimtmečius į priekį. Istorikas Liudas Truska, analizavęs parlamentarizmo Lietuvoje ištakas ir vyksmą, rašo, kad dar nuo XIX a. pabaigos lietuvių šviesuoliai kėlė dvi idėjas – Lietuvos valstybės etninėse žemėse su sostine Vilniumi ir parlamentinės santvarkos. Viena be kitos šių idėjų tinkamai įgyvendinti nebuvo įmanoma, tad 1905 12 04-05 Vilniuje vykusiame lietuvių suvažiavime įkurtas Didysis Vilniaus Seimas tebuvo trokštamo parlamentarizmo ištaka Vakarų pavyzdžiu, bet ne realus valstybės politinio savarankiškumo faktas.

Efektyvi parlamentinė veikla buvo įmanoma tik atkūrus Lietuvos valstybingumą. Taip 1920 04 14-15 iš 112 atstovų išrinktas Steigiamasis Seimas išsiskyrė didžiuliu aktyvumu. Jau tada ne naujiena buvo naktiniai posėdžiai. Antai, kai kurių jų stenogramose būdavo rašoma, kad Seimas išsiskirstė pusę keturių ryto, o iš naujo rinkosi 9 val. ryto. Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario jis buvo išsiskirstęs, nes dauguma Seimo narių gynė Lietuvą nuo Lenkijos legionų. Tuomet beveik 3 mėnesius dirbo Mažasis Seimas, sudarytas vos iš 7 asmenų ir posėdžiavęs kas antrą dieną – surengė 45 posėdžius.

Iš tiesų, Lietuvai tai buvo nelengvas metas. 1920 10 09 Vilnių ir Vilniaus kraštą okupavusi L.Zeligowskio kariuomenė po trijų dienų paskelbė „Vidurio Lietuvos“ valstybę. 1922 01 08 įvyko rinkimai į šios okupacinės „valstybės“ Seimą, kurį ne tik dauguma lietuvių, bet ir žydų bei baltarusių boikotavo. Jis patvirtino įkuriąs fiktyvią valstybę, kurią 1922 03 22 Lenkijos Seimas oficialiai prijungė prie Lenkijos. Tautų Sąjunga pripažino Vilnių Lenkijai.

Vidiniai nesutarimai I Seime

Tokiomis nelengvomis sąlygomis Steigiamasis Seimas parengė sąlygas išrinkti vadinamąjį Paprastąjį (Pirmąjį) Seimą. Pagal 1922 07 19 priimtą Seimo rinkimų įstatymą tų metų spalio 10-11 d. visuotiniuose ir laisvuose rinkimuose išrinko I Seimą iš 90 žmonių, nors po varginančių procedūrų jų teliko 78. Netrukus, gruodžio 21 d., jis antruoju Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį, paskui pakartojusį šią kadenciją, vadovavusį Steigiamajam ir Mažajam Seimams, vieną iš valdančiosios Krikščionių demokratų partijos steigėjų, Žemės ūkio ministrą, Nepriklausomybės akto signatarą, 15 metų išbuvusį sovietinėje tremtyje.

Katalikų bažnyčia tuo metu buvo ypač aktyvi politikoje, dėl to visuomenėje vyko aštrūs ginčai, mat, kairiųjų įtaka vis dar buvo didžiulė. Tad valdančiajai KDP šiuose rinkimuose su 38 mandatais nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos Seime. Kairiosios partijos (Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija, Lietuvos valstiečių sąjunga ir LSDP) išsaugojo Steigiamajame Seime turėtas pozicijas.

Šio Seimo staigmena – LKP, dalyvavusios rinkimuose Darbininkų kuopos vardu, sėkmė (šis Seimas buvo vienintelis, kuriame komunistai sudarė 5 savo atstovų frakciją) ir neįstengusių susijungti bei atskirais sąrašais rinkimuose dalyvavusių tautines mažumas atstovavusių partijų nesėkmė. Istorikas Mindaugas Maksimaitis savo tyrime „Seimai tarpukario Lietuvoje“ rašo, kad žydų, vokiečių ir lenkų politinių jėgų susiskaldymas nepadėjo joms užsitikrinti daugiau vietų I Seime. Alyvos į ugnį įpylė ir Vyriausioji rinkimų komisija, ypač jos išaiškinimai dėl Seimo narių „likučių“ apskaitos ir vietų paskirstymo. Tad į šį Seimą buvo išrinkti tik 3 žydai ir du lenkai.

Principiniai nesutarimai dėl Bažnyčios vaidmens politikoje išardė KDP ir valstiečių liaudininkų koaliciją ir privertė atsistatydinti K.Griniaus vyriausybę, o ministrų kabinetui pradėjęs vadovauti E.Galvanauskas taip pat teišbuvo keletą mėnesių. Opozicijai užginčijus vienų krikščionių demokratų balsais išrinkto prezidento A.Stulginskio legitimumą, 1923 03 12 prezidentas buvo priverstas paleisti vos 4 mėnesius dirbusį I Seimą ir paskirti gegužės 12-13 d. numatytus rinkimus į II Seimą.

Šiame Seime KDP jau mobilizavo visas savo jėgas, atstūmė kairiąsias partijas ir kartu su sustiprėjusiomis tautinėmis mažumomis išbuvo valdžioje iki III Seimo rinkimų 1926 05 8-11, tai yra visą trejų metų kadenciją. Tik tuomet sustiprėjusios Tautos pažangos partija ir Lietuvos tautininkų sąjunga (A.Smetona, A.Voldemaras, kun.V.Mironas ir kt.) perlaužė padėtį savo naudai ir gruodį perversmo keliu į valdžią atėjęs A.Smetona paskelbė tautininkų eros pradžią (1927 m. kovą jis paleido ir III Seimą).

Trumpa veikla – dideli darbai

Taigi, Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas, tedirbęs 120 dienų, nors ir buvo trumpalaikis, bet, nepaisant vidinių partinių ir rinkiminių rietenų, nuveikė keletą didelių darbų. Pirmiausia jis paskyrė antrąjį nepriklausomos Lietuvos prezidentą A.Stulginskį – vieną ryškiausių asmenybių valstybės istorijoje. Kita vertus, šio Seimo metu buvo prijungtas Klaipėdos kraštas, kuris buvo tikra rakštimi Lietuvos santykiuose su Vokietija, ypač turint galvoje jų perspektyvą.

Priminsime, kad Klaipėdos kraštas sukurtas 1919 m. birželio 28 d., Versalio taikos sutarties 28 ir 99 straipsniais atskyrus šiaurinę Rytų Prūsijos dalį nuo Vokietijos. Antantės vardu jį valdė Prancūzija. Tačiau netrukus, 1920–1923 m., dėl politinės krašto ateities susikirto Lenkijos, Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyventojų interesai. Užbaigti šiuos ginčus nusprendė E.Galvanausko vyriausybė, slaptame 1922 11 20 ministrų kabineto posėdyje aptarusi vadinamojo Klaipėdos sukilimo strategiją.

Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15-osios rytą, ir netrukus prancūzų karinė įgula pasidavė Mažosios Lietuvos savanoriams (MLS). Taigi, nuo 1923 m. vasario 19 d. iki 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais, kuriuos reglamentavo Paryžiuje 1924 m. gegužės 8 d. pasirašyta Klaipėdos konvencija, priklausė Lietuvos Respublikai. 1939 m. kovo 23 d., Europoje jau įsisiautėjusiam A.Hitleriui pareikalavus, Klaipėdos kraštas buvo perduotas Trečiajam reichui.

Žinoma, apie Klaipėdos krašto gražinimą Lietuvai puikiai žinojo ir I Seimas. Jame dominuojantys krikdemai kiekvieną žingsnį derino su vyriausybe. Klaipėdos krašto sugražinimas, nors šis regionas jaunai valstybei ir sukėlė begalę vėlesnių problemų, tapo išskirtiniu ir labai svarbiu ne tik politiniu, bet ir ekonominiu laimėjimu.

Kitas ne toks sėkmingas Lietuvos parlamentarų rūpestis – Vilniaus krašto deokupacija. I Seimas buvo išrinktas prabėgus dvejiems metams po lenkų intervencijos į Vilnių ir po sausio 8 d. vadinamųjų rinkimų į „Vidurio Lietuvos“ seimą. Vilniaus krašto prijungimas prie Lenkijos ir naujų vaivadijų suformavimas vertė tuometinius Lietuvos politikus forsuoti diplomatinius veiksmus tiek su kaimynais, tiek Tautų Sąjungoje. Reikėjo keisti visą Lietuvos saugumo ir užsienio politiką, kiek tuomet tai buvo įmanoma. Tiesa, I Seime išrinkti du lenkai B.Lausas ir K.Wolkowickis didelės įtakos neturėjo ir pagalių į ratus nekaišiojo, tačiau ir pats parlamentas, kaip pripažįsta istorikai, patyrė nemažai pralaimėjimų dėl neapgalvotų pareiškimų bei nuolaidžiavimo didžiosioms valstybėms. Vidiniai nesutarimai, menka KDP diplomatinė patirtis, trumpas I Seimo darbo laikotarpis vertė svarbiausius derybų su Lenkija veiksmus atidėti kitiems parlamentams, kurie be Steigiamojo iki vadinamojo Liaudies seimo 1940 m. buvo renkami keturiskart.

Grėsmės niekur nepasitraukė

Bet viena aišku: prieš 90 metų išrinktas pirmasis nepriklausomos Lietuvos parlamentas buvo ženklas visam pasauliui, kad ši maža, iš visų pusių apkarpyta valstybė drąsiai stoja į parlamentarizmo kelią. Ši ambicinga paraiška pasitvirtino negreitai – beveik po septynių dešimtmečių, kai Sąjūdžio išjudinta tauta įsiūbavo istorijos laivą ir nusimetė okupacijų grandines. 1990 02 24 po penkių papildomų balsavimų išrinkta Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas perjungė valstybės bėgius į naują nepriklausomybės kelią. Ar jis buvo lengvesnis negu 1922 m.? Vargu. Vidinės grėsmės liko kone tokios pačios, išorinės iš esmės pakeitė savo pobūdį ir tapo labiau užmaskuotos.

Visi trylika (13-ka!) įvairiaspalvių Lietuvos valstybės parlamentų, įskaitant ir marionetinį vos 35 dienas dirbusį sovietinį Liaudies Seimą, ir dabar, šį spalį baigiamą rinkti parlamentą, dirbo ypatingomis sąlygomis, sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, veikiami įvairialypės politinės ir ekonominės aplinkos.

Ar dabar kas nors pasikeitė? Pamatysime. Sulyginimai – kiekvieno skaitytojo valia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  2. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  3. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  4. Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo
  5. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  6. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  7. Č.Iškauskas. Latvija praranda suverenitetą, o mes?
  8. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  9. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  10. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  11. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  12. A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
  13. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  14. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  15. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  16. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  17. V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
  18. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  19. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  20. Š. Navickis. Priešpriešos (I)
  21. Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne
  22. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  23. Š. Navickis. Žvėries agonija
  24. I. Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša?
  25. Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“
  26. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  27. Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių
  28. T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
  29. V.Astas. Ar Vilnius dar mūsų?
  30. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. linas says:
    8 m. ago

    Dabar visiems apkartusios savokos “seimas”, parlamentas ir t.t., tad ir dėmesio tokiam geram straipsniui mažoka. O juk jis parodo, kad seimūnai gali dirbti mylėdami Tėvynę kaip 1922 m….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

technologijos.lt nuotr.

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Gitans Nausėda ir Ingrida Šimonytė | Alkas.lt nuotr.

LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus

2021 04 08
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje

2021 04 07
Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius

Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius

2021 04 07
Baku | Alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

F. Šafijevas: atėjo laikas žvelgti į ateitį (video)

2021 04 06
Vilniuje kuriamas naujas traukos centras

Vilniuje kuriamas naujas traukos centras

2021 04 05
Vilniuje šunų lauks naujos aikštelės

Vilniuje šunų lauks naujos aikštelės

2021 04 04
A. Jakubauskas. Su Šv. Velykom!

A. Jakubauskas. Su Šv. Velykom!

2021 04 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 494; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
technologijos.lt nuotr.

Ruošiantis sugrįžti prie svarstymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija domėjosi ir susipažino su dviejų tyrimų, atliktų...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
1
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

Nuo bijūnų krūmo po langu iki ąžuolų alėjos skvere – Vilnius kviečia gyventojus drąsiai kurti žaliąsias miesto erdves, rinktis ir...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
7
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Prezidentė apdovanojo V. Landsbergį Vyčio kryžiaus ordinu

Prezidentė apdovanojo V. Landsbergį Vyčio kryžiaus ordinu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai