Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2013 12 01 22:11
36
Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.
Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kaip prieš gerą mėnesį straipsnyje tarsi klausiau „Ar mums reikalinga diktatūra?“ (ir tai buvo toli gražu ne retorinis klausimas), komentatoriai pasidalijo daugmaž po lygiai: pusė jų Lietuvoje pasigedo tvirtos rankos, o kita pusė teigė, kad diktatūrinis režimas tik sunaikintų demokratiją.

Bet artėjančios 1926 m. perversmo metinės dar kartą inspiravo autoritarizmo temą, ypač kai šios diktatūrinio valstybės valdymo formos pasekėjų, pasižyminčių perdėtu politiniu ir administraciniu aktyvumu arba grasinamai iškėlusių parodomąjį pirštą, atsiranda ir šiandien, net nerodant pirštais į kaimynus.

1926-ųjų gruodžio 17 d. perversmas, kuris atkėlė autoritarinio valdymo vartus tautininkui 52-jų sulaukusiam Antanui Smetonai, praėjus dviem dienom Lenkijos lyderio generolo Juzefo Pilsudskio pavyzdžiu pasiskelbusiam Valstybės Vadu, vertinamas labai prieštaringai. Perversmas sunaikino parlamentarizmo daigus: 1920 m. balandžio 14-15 d. iš 112 atstovų buvo išrinktas Steigiamasis Seimas; pirmasis ir antrasis Seimai dirbo neefektyviai ir trumpai. III Seimas iš 92 narių buvo išrinktas 1926 m. gegužės 8-10 d., bet po keturių mėnesių nuo perversmo buvo paleistas ir veiklą atnaujino tik 1936 m., ruošiantis priimti naują konstituciją. Šiame Seime nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos, nors valstiečiai liaudininkai turėjo 22 atstovus. Komunistų partija buvo uždrausta dar 1919 m., bet ją tam tikra prasme pakeitė socialdemokratai, nepanorėję vienytis su krikščionimis demokratais.

Pastarieji nebuvo patenkinti tokia padėtimi. Be to liepą III Seimas buvo priėmęs platų amnestijos įstatymą, pagal kurį iš kalėjimų buvo paleisti įvairaus plauko, daugiausiai komunistinių įsitikinimų politiniai kaliniai, taip pat buvo panaikintas nuo 1919 m. galiojęs ir varžęs piliečių laisves karo stovis, spaudos ir susirinkimų suvaržymai, mirties bausmė, pradėtos prekybos derybos su Vokietija, kuri 1923 m. gražino Klaipėdos kraštą su uostu, ir su Rusija, su kuria pasirašyta nepuolimo sutartis, sutvirtinusi Lietuvos pozicijas lenkų užgrobto Vilniaus krašto atžvilgiu ir ratifikuota 1926-ųjų lapkričio 5 d.

III Seime buvo užregistruoti įstatymų projektai, numatantys nuo 1927 m. nemokėti algų dvasininkams, buvo sumažintos lėšos valdininkams, taip pat ir Prezidentui (nuo 6 iki 4 tūkst.Lt per mėnesį). Buvo svarstoma galimybė keliais šimtais sumažinti karininkų korpusą, kuris buvo išpūstas, prisidengiant uždaviniu iš lenkų išvaduoti Vilnių. Apie tai išsamiai rašęs istorikas Liudas Truska cituoja žinomą lenkų istoriką, daug rašiusį apie sudėtingus Lietuvos ir Lenkijos santykius, Piotrą Lossowskį, išgyrusį valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų valdytą Lietuvą ir pavadinusį ją demokratiškiausia šio Europos regiono šalimi.

Tačiau į opoziciją perėję krikščionys demokratai bei nuo 1926 m. rudens prie jų prisijungę tautininkai, remiami trejus metus veikusios Slaptosios karininkų sąjungos (SKS), įtarė, kad kairieji nuves šalį į bolševizmą, ir reikalavo, kad reikia „gelbėti Lietuvos dvasią“. Tuo metu 10 proc. sumažėjo valstybės iždo įplaukos, o Mykolo Sleževičiaus vyriausybė pridarė daug klaidų, nepripažindama Lietuvos bažnytinės provincijos, mėgindama atskirti valstybę nuo Bažnyčios, įžeidinėdama tautinius ir religinius žmonių jausmus, skatindama „bedievystę“. Švietimo ministras socialdemokratas Vincas Čepinskis sakė „bedieviškas“ kalbas, leido įsikurti ir veikti naujoms 75 lenkų mokykloms. Opozicionieriai ruošėsi pakeisti padėtį šalyje.

„Gelbėti Lietuvą“ pasiryžo grupė Kauno įgulos karininkų. Vienas iš SKS įkūrėjų, prieš lenkus aktyviai kovojęs pulkininkas Antanas Mačiuika į talką pasikvietė tuo metu daboklėje sėdėjusį generolą Povilą Plechavičių. Gruodžio 17-ąją, kai šalis ruošėsi paminėti prezidento Kazio Griniaus 60-metį, o jis pats šventė prezidentūroje, A. Mačiuika su keliasdešimt karininkų įsiveržė į naktį susirinkusio Seimo posėdį ir įsakė jam išsiskirstyti.

Po to įvykiai klostėsi pagal diktatūrinį scenarijų. M. Sleževičiaus vyriausybė buvo areštuota, laikinasis diktatorius P. Plechavičius kariuomenės vardu pasiūlė tautininkui Antanui Smetonai „pasiaukoti Tėvynės labui“ ir užimti valstybės vado postą, gruodžio 19 d. Seimas tai patvirtino (liaudininkai ir socialdemokratai posėdyje nedalyvavo), bet jau gruodžio 30 d. paties parlamento veikla buvo sustabdyta. Kitų metų balandžio 12 d. III Seimas nustojo egzistavęs ir nesirinko beveik 10 metų. Anot L. Truskos, garsus lietuvių teisėtyrininkas, konstitucinės teisės žinovas Mykolas Romeris balandžio 12-ąją laiko antruoju perversmu arba gruodžio 17-osios valstybinio perversmo tąsa.

Taigi, A. Smetona beveik 14-kai metų tapo vienvaldžiu diktatoriumi. Apie tai daug rašyta, nagrinėta jo prieštaringa asmenybė – nuo intriganto, garbėtroškos iki sumanaus ir ryžtingo ūkininko, kurio karjera baigėsi gėdingu pabėgimu iš Lietuvos. Žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, tyręs valstybės perversmo aplinkybes ir padarinius, daro išvadą, kad, atmetus autoritarines A. Smetonos savybes, iki šiol žmonėse įsišakniję teigiami diktatoriaus nuopelnai, formuluojami garsiu posakiu „kaip prie Smetonos“.

Iš tiesų, per 14 metų, netgi atplėšus Vilniaus kraštą ir pasaulyje pradėjus siausti Didžiajai ekonominei depresijai, tautinė valstybė sparčiai kilo ir klestėjo. Publicistas Anatolijus Lapinskas surinko daugybę faktų, kaip tarpukariu suklestėjo Lietuva. Jau ir iš mano turimo 1928 m. žurnalo „Ūkininko patarėjo“ rinkinio akivaizdu, kad per dvejus metus ėmė atsigauti žemės ūkis. 1924 m. įsikūręs Žemės bankas per aštuonis 1927 m. mėnesius ūkininkams buvo išdavęs 22 mln. litų paskolų, o tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai. Rugpjūčio mėnesio numeryje Lietuvos padėtis lyginama su po lietingos vasaros vargstančiu Latvijos žemės ūkiu.

A. Lapinskas be kita ko atkreipia dėmesį, kad ėmė taisytis Lietuvos gimstamumo reikalai, o tai svarbus rodiklis, daug bylojantis apie gerą ekonominę padėtį. Štai 1936-1939 m. Lietuvoje gimstamumas 1000 gyv. per metus sudarė 9,7 vaiko (palyginimui, deja, 2011 m. – tik 2,2), Latvijoje – vos 4,2, o Estijoje – tik 1,2. Pagal šį rodiklį 1938 m. Lietuva visoje Europoje užėmė devintą vietą.

V. Valiušaitis prieš 8 metus, pažymint 80-ąsias perversmo metines, vis dėl to pažymėjo, kad keldamas ekonomiką A. Smetonos režimas pridarė ir politinių nuostolių. Paleidęs Seimą ir nepaskelbęs žadėtų naujų rinkimų, kaip įpareigojo 1922 m. konstitucija, jis atbaidė svarbiausius savo bendražygius. Savo postų neteko, o dažnai ir ant kalėjimo gultų teko pabūti ne tik kairiųjų pažiūrų veikėjams Antanui Sniečkui, Mečiui Gedvilui, Alpui Liepsnoniui ir kt. (jau nekalbant apie sušaudytus „keturis komunarus“), bet ir jo bendražygiams Augustinui Voldemarui, A. Mačiuikai, P. Plechavičiui, Pranui Dovydaičiui ir daugeliui kitų. Ne šiaip sau ir prieš jį buvo surengta keletas nepavykusių perversmų, pavyzdžiui, „voldemarininkai“ sukilo 1934 m. birželį, 1935 m. sustreikavo A. Smetonos taip dažnai lankyti ūkininkai Suvalkijoje ir Dzūkijoje.

Ar galima teigti, kad vėliau A. Smetonos režimas tapo demokratiškesnis? 1938 m. priimtoje Konstitucijoje buvo dar kartą įtvirtinta prezidento institucija. Numatyta, kad prezidentas renkamas 7 metams. Jis niekam neprivalėjo atsiskaityti už savo galios veiksmus. Joje buvo įteisintas 1926 m. perversmas, kaip vienintelis kelias išsaugoti tautinę Lietuvą. Tačiau tautininkų puoselėtam patriotizmui didelį smūgį sudavė 1935-1938 m. vestos slaptos derybos su Lenkija dėl Vilniaus krašto ir sienos, kol pagaliau jos nutrūko, ir ši paskelbė Lietuvai ultimatumą. Ultimatumą Kaunas priėmė.

Šiaip ar taip sunkią padėtį išsprendė 1939 m. spalio 10 d. pasirašyta Lietuvos ir SSRS sutartis, kuri Vilnių grąžino Lietuvai, bet Lietuvos – Lenkijos ir lietuvių – lenkų santykių problemų neišsprendė. Tuometinė Lenkijos vyriausybė Vilniaus grąžinimą Lietuvai oficialiai užprotestavo ir Lietuvos suvereniteto Vilnijoje nepripažino, prieš dvejus metus straipsnyje „Dvi tautos istorijos ir emocijų nelaisvėje. Lietuvos-Lenkijos santykiai tarpukaryje“ rašė istorikas Algimantas Kasparavičius. Įvykiai Europoje smarkiai pakeitė ir buvusių perversmininkų įkarštį: jie ėmė rūpintis savo ir savo artimųjų kailiu…

1926-ųjų gruodžio perversmas, kaip jį bepavadinsi – kariniu ar fašistiniu, galėjo būti modeliu, kaip jėga galima atkurti tautinę Lietuvą. Kitiems ir šiandien jis gali būti pavyzdys, kad valstybei laikas nuo laiko būtinas „tvirtos rankos“ valdymas, kai paaukojamos kai kurios politinės ir ideologinės atramos, bet išsaugomos tautinės dvasinės vertybės, o tai dažnai stimuliuoja ekonominį optimizmą. Dažnas ir dabar pagalvoja, kad Lietuvoje „palaida bala“, ir ją susemti reikia tokio tipo diktatoriaus kaip, sakykime, A. Smetona, dabartinis A. Lukašenka ar anuometiniai J. Stalinas, B. Mussolinis ar net A. Hitleris… Atsirastų ir tokių, kurie jau turi kandidatų į tokius diktatorius. O dingstį rasti juk nesunku…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  2. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  3. Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena
  4. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  5. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  6. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  7. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  8. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  9. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  10. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  11. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  12. Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)
  13. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  14. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  15. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  16. Prezidento Antano Smetonos 139-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kaune
  17. Č. Iškauskas. Kaip smukdomas patriotizmas (pirmadienio mintys)
  18. Č. Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys)
  19. Č. Iškauskas. Žydra – nenatūrali spalva (pirmadienio mintys)
  20. Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 36

  1. Diktatoriams says:
    8 m. ago

    vieta istorijos šiukšlyne! To nusipelno ir Smetona!

    Atsakyti
  2. Šalin diktatorius! says:
    8 m. ago

    Manau, kad reiktų atlikti kai kurių valstybinių įstaigų reviziją. Kai kuriose jų bet šias laikais galima rasti šio diktatoriaus portretą! Privatūs asmenys lai kabina, jei jiems jis patinka. Bet demokratiškos šalies valstybinėse įtaigose šio diktatriaus-persvermininko portreto likti neturėtų!

    Atsakyti
    • Jotvingis says:
      8 m. ago

      Pagal “didžiųjų demokratų” mąstymo logiką gaunasi, kad negalima kabinti ne tik A. Smetonos portreto, bet ir visų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretų. Juk jie visi buvo diktatoriai, ypač didieji kunigaikščiai buvo visagaliai valdovai.

      Atsakyti
  3. G.P. says:
    8 m. ago

    Dieve, laimink Smetoną. Jei ne Lietuvos karininkai su Mačiuika ir Plechavičiumi priešakyje, jau 1927-aisiais Lietuva būtų buvusi bolševikinė. O dar po metų kitų – “lygiateisė” sovietų socialistinė respublika TSRS sudėtyje.

    Atsakyti
  4. bartas says:
    8 m. ago

    oi. oi demokratai tik ne apsikakokit. Smetona buvo diktatoriukas, palyginus su tuo laikų Europos “tautų tėvais” Hitleriu ,Leninu ,Stalinu , Hortčiu ar Musoliniu.
    Kas tuomet buvo Lietuva. Iš niekur atsiradusi valstybė. Nutautinta, beraštė, vyžuota, utelėta, be istorinės atminties valstybė. Kam ji grasino? Niekam. O mūsų šaliai visi , išskyrus Latvija. Man atrodo, kad jei būtų tokia “demokratinė” betvarkė ir toliau. Tai Lietuva “savanoriškai “, su Kapsuko chebra ,tikrai būtų įstojus į “sssr tautų šeimą”.
    O Iškauskas tik dar kartą priminė, kad perversmą organizavo karininkija, o ne Smetona. Jo vietoje galėjo būti pakviestas ir kitas žmogus. Tai buvo karininkų valia. Čia kita tema.

    Atsakyti
    • Ričardas says:
      8 m. ago

      Taikliai – “Demokratinė betvarkė”.:)

      Atsakyti
  5. Kandidatas į Lietuvos prezidentus Mindaugas Filipavičius says:
    8 m. ago

    Aš Mindaugas Filipavičius esu būtent toks kandidatas kuris tai gali padaryt.

    Atsakyti
  6. tampax'as says:
    8 m. ago

    aš už tokius straipsnius, pagal kuriuos galima pasiginčyti, diskutuoti, žinoma, ne piktai, kaip kad daro kai kurie čia… Smetona buvo diktatorius, bet ar tokių nereiktų šiandien. Skaitau straipsnio pradžią ir tarsi matau dvi pones…

    Atsakyti
  7. Klodas says:
    8 m. ago

    Dėl prof. Augustino Voldemaro geopolitinės gairės tautos atžvilgiu nėra abejonių, jis 1918 metais būdamas ministru pirmininku su karininku Antanu Juozapavičium sukūrė Lietuvos kariuomenę, kuri pajėgė apginti Lietuvą nuo bolševikų ir lenkų agresijos. 1934 m. Voldemaro šalininkų karinis pučas pagal istorikės V. Sruogienės duomenis, „demoralizavusios“ institucijos, siekė išsiaiškinti „opozicinius elementus“ armijoje. Todėl neaišku kiek karininkų rizikinga ir pavojinga politinė akcija buvo nulemta pačių karininkų politinių interesų, ar P. Kubiliūnas nebuvo tik provokatorius. Juk jis buvo artimas prezidento bičiulis, jo pasijodinėjimų partneris“. Faktas, jog po pučo susidorojus su voldemarininkais Smetonos ir svainio Tūbelio valdžia tris kartus kapituliavo.

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    8 m. ago

    Manau, kad pirmiausiai rašant apie Smetoną kaip “diktatorių” yra būtina išaanalizuoti iki 1926-ųjų perversmo Lietuvos dešiniųjų krikščioniškų politinių jėgų su Lenkija vestas derybas dėl Žespospolitos atkūrimo. Taip pat svarbu žinoti apie Mačiukos, Plechavičiaus, kitų aukštų karininkų kaip asmenybių galimą prolenkiškumą ar tik jų panaudojimą perversmui, kaip karininkų Lietuvos prolenkistinių jėgų. Šių aplinkybių neišsiaiškinus 1926 m. perversmas bei istoriniai laikotarpiai buvę iki ir po jo ir toliau išliks mistika.
    Akivaizdu, kad esant padėčiai, kai Lenkija užgrobtą Vilnių buvo prisijungusi prie Lenkijos kaip vaivadiją, vesti derybas dėl Vilniaus grąžinmo ir dėl Žespospolitos atkūrimo nebuvo prasmės, nes tai jai nebuvo naudinga.
    Mat, akivaizdu, kad Lenkijai užgrobus Vilnių su Pietryčių Lietuvos teritorija ir prijungus ją prie Lenkijos kaip Vilniaus vaivadiją Žespospolitos santykių atkūrimas būtų reiškęs, kad Vilniaus kraštas vėl tampa Lietuvos teritorija.
    Taigi, nėra durnių tokiu atveju vesti minėtas derybas, juolab, kad liekant Vilniui prarytam darėsi rytina ir likusi Lietuvos dalis. Tik reikėjo kantrybės tam. Ir jos buvo sulaukta – 1938 m. Lenkijos ultimatumu Lietuvai buvo parklupdyta ir likusi Lietuvos dalis. Taip nuo perversmo laikų buvusi slapta Lietuvos vasalystė Lenkijai, tapo vieša.
    Taigi vesdama minėtas derybas Lenkija tik mulkino Lietuvą, kad ši nesiryžtų bandyti atsiimti Vilniau jėga. Tačiau padėtis Vilniaus klausimu Lenkijos ėmė netenkinti, kai Lietuvoje buvo išrinktas III Seimas. Tam, kad šią padėtį pašalinti ir buvo sugalvotas ir skleistas baiminimąsis, kad Lietuva gali būti nuvesta “į bolševizmą”, kaip yra įprasta aiškinti padėtį šiuo atveju Smetonos apologetų. Tačiau manytina, kad iš tikrųjų Lenkijai ir jos pakalikams Lietuvos valdžioje atsirado baimė dėl kitko, būtent, kad Lietuva gali ryžtis bandyti Vilnių atsiimti. Juolab, kad prokrėviškieji tautininkai vis dar be Vilniaus nerimo ir galėjo su liaudininkais imtis jį vaduoti jėga.
    Taip suprantant įvykius tampa aišku ir kodėl Smetonos šūkis buvo ne “Mes be Vilniaus nenurimsim”, o už “lietuvišką Lietuvą”, kas nediplomatine kalba reiškė, jog Smetona buvo už Lietuvą be “nelietuviškų” Vilniaus ir Klaipėdos.
    Štai kas lietuvybei, jaunimui yra svarbu ir įdomu, o ne kažkokios “komunistų”, “istorikų prolenkistų” vis keliamos valkiotos nuvalkiotos “Smetonos diktatūros”…

    Atsakyti
  9. R says:
    8 m. ago

    „pradėtos prekybos derybos su Vokietija, kuri 1923 m. gražino Klaipėdos kraštą su uostu“. Kaip Vokietija galėjo grąžinti Lietuvai Klaipėdos kraštą, jei ji Klaipėdos nevaldė? Lietuvai niekas to krašto negrąžino, ji pati Klaipėdą „susigrąžino“ ir ne iš vokiečių, o iš prancūzų.

    Atsakyti
  10. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    8 m. ago

    Cia as matau, kad ponas iskauskas niekaip negali atsikratyti kgbistines mastysenos pastatydamas i viena eile A.Smetona, Stalina ir Hitleri:”. Dažnas ir dabar pagalvoja, kad Lietuvoje „palaida bala“, ir ją susemti reikia tokio tipo diktatoriaus kaip, sakykime, A. Smetona, dabartinis A. Lukašenka ar anuometiniai J. Stalinas, B. Mussolinis ar net A. Hitleris…” Ar negaletu sitas istizelis uzsiciauti? Mandagiau jau neimanoma issireiksti. Kiek laiko Alkas.lt laikys si zurnalista? Slykstyne yra ponas iskauskas su tokiomis skleidziamomis paziuromis ir propaganda.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      8 m. ago

      daktare, valdykitės, sveikatą pagadinsite. Juk jis taip ir rašo: “Dažnas ir dabar pagalvoja, kad Lietuvoje „palaida bala”…..” Tai nereiškia, kad autorius pats taip galvoja, o gal Jūs? Dažnai Smetona sutapatinamas su visokiais diktatoriais, bet čia ne autoriaus kaltė. Bent aš taip manau, atleiskit, kad aš ne Dr., nemoku taip keiktis…

      Atsakyti
    • Tautinis tam "dr" says:
      8 m. ago

      Dar vienas “Docentas iš Vilniaus Universiteto”. Ką, manot, kad jūsų dr. doc. VU suteiks jums reikšmingumo? Jųsų laipsniai yra niekas prieš Tautą, prieš Lietuvos patriotų kilnius siekius! Deja, suliberalėjusios jūsų smegenys nepritaikytos sovokti tautines vertybes…

      Atsakyti
    • Deja deja says:
      8 m. ago

      Atsibodo daktarai – docentai. Gal galima be laipsnių?
      Ką jūs Lietuvai gero padarėt? Didžiuojatės laipsniais, medaliais apsikarstę. O studentams puimpuojant liberoidinį požiūrį!

      Atsakyti
    • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
      8 m. ago

      Man patiko kgbistine reakcija i mano komentara. Pataikiau kgbistinems isperoms i kaula. Kitaip kaip kgbistinemis isperomis pavadinti tokiu, kurie sulygina A.Smetona su Stalinu ar Hitleriu…. NEGALIMA, nes ju protelis gali buti sulyginamas su bolseviku ir gebelso propaganda. Suprantu ju isiutima, nes nepavyko atvesti bolseviku i valdzia anksciau ir sunaikinti Lietuvos valstybes.

      Atsakyti
  11. Ričardas says:
    8 m. ago

    Iškauskas remiasi tendencingu žurnalistu Valiušaičiu, o ne istoriku Eidintu, todėl daugelyje vietų klaidina skaitytoją, kai sovietinis propagandistas.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      8 m. ago

      O Eidintas – tau jau “geras” istorikas? Tiesa, su macų kvapeliu… Beje, irgi Dr.

      Atsakyti
  12. Kažin says:
    8 m. ago

    Smetona yra pliektinas už vasališką politiką Lenkijai, ypač už vasališkus Lietuvos veiksmus jos atžvilgiu 1938- 1939 metų laikotarpiu, konkrečiai už 1938 metų Lenkijos ultimatumo priėmimą ir 1939 m. mainus, taikliai pavadintus: “Vilnius mūsų, o mes rusų”, su Sovietų sąjunga.
    Taigi ne kokios tariamos “Smetonos diktatūros” lėmė Lietuvos Nepriklausomybės praradimą, o, būtent, šie Smetonos vasališki Lenkijai sprendimai.
    Lenkijos 1938 m. ultimatumo priėmimas ir Vilniaus nepasiėmimas pasiuntus kariuomenę 1939 metų rugsėjo pradžioje sveiku valstybiniu protu niekaip negali būti pateisinti.
    Pasipriešinus Lenkijai ir patiems pasiėmus Vilnių, vargubau, kad būtų susidarę aplinkybės Lietuvos inkorporavimui į Sovietų sąjungą, o iš to aišku, kad po karo Lietuva būtų gavusi vadinamą Liaudies demokratinių valstybių statusą, t.y. būtų buvusi, kaip Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija ir t.t. Taigi Lietuva nebūtų patyrusi ir tų pergyventų pokarinių lietuvybę naikinusių pasekmių.
    Tad, akivaizdu, kad minėtas Smetonos padlaižiavimas Lenkijai – paskiausias istorijoje padarė Lietuvai nepataisomą žalą.
    Tačiau, Iškausko vis dar tokie lietuviški dalykai nejaudina, o pasimokyti Lietuvai iš šios savo istorijos būtų pravartu ir šiandien…

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 m. ago

      Kaime seniokai, po trečio puslitrio, tokias kalbas varinėja. Kaip įsivaizduoji, kas Lietuvoje mokinsis?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        8 m. ago

        Džiugu, kad kaimo seniokai dar išlaikė sveiką lietuvišką protą, tik liūdniau, kad jį rodo tik prie puslitrių…, kur, suprantama, anūkai tokių jų kalbų girdėti negali, be to. ir į išgėrusių kalbas numotų.
        Mokintis Lietuvoje yra kam, tik va – lietuviškos Lietuvos istorijos “daraktorių” galima sakyti nėra, viskas tik prolenkiška, paseniška. Na pasitaiko ir vienas kitas paties tipo “pasaulėžiūrinis “prieštariekas” …

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          8 m. ago

          Aš tau parodžiau tavo silpną pusę, o tu nepatenkintas… Tu visai nesuvoki visuomenės. Valstybinės pareigos pačios neištaisys praeities klaidų, o asmenys pareigose kinta. Ar teko girdėti, kad valstybinėje visuomenėje aukštesnes pareigas užimantis asmuo, dėl bendro tikslo, atsisakytų pareigų savo protingesnio pavaldinio naudai? Visuomenės valdymas panašus į, pvz., lėktuvo valdymą – viskas priklauso nuo valdymo, tik pasekmės pasireiškia vėliau.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            8 m. ago

            Atskirų protingų minčių kartais pareiški, tačiau iš jų daromos apibendrintos išvados labai šlubuoja…
            Taip yra ir šiuo atveju su paties išvada dėl mano visuomenės nesuvokimo.
            Suvokiu ją ne tik dabartinę, bet ir einančią nuo mitinių laikų.
            Bėda čia greičiau ta, kad paties jos suvokimas (žinios) yra nenuoseklus arba yra su nesueinančiais galais…

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Parašyk genties, tautos, valstybės ir šeimos apibrėžimus, tai patikėsiu, kad suvoki. Tik pasirūpink juos suderinti tarpusavyje. Tu bijai, nes suvoki, kad paaiškėtų tavo, kaip ‘istoriko; niekinė vertė. Kas per istorikas, kuris nesuvokia, pvz., valstybės? 🙂

          • savanore says:
            8 m. ago

            na,istorike,destyk) laukiam)
            ne istorike

          • Kažin says:
            8 m. ago

            Tai, kad paties “patikėjimai” yra niekiniai – dar sovietinių laikų “pasaulėžiūra” – licencija ne tsrs negalioja…
            Ir Leninas su tais paties “valstybės apibrėžimais” yra nuėjęs jau visiems laikams…
            Atsilieki, oi, kaip atsilieki…

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Tai parašyk šiuolaikiškus apibrėžimus, kad žinočiau kiek mokslas pažengė į priekį nuo mano to lenininio suvokimo, būk geras. Šviesk mums neišmanėliams!

          • savanore says:
            8 m. ago

            neissidirbinek,o destyk)

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Pvz., šiuo metu pasaulyje yra tokie sutuoktinių santykiai Šeimoje: 1vyras+1moteris; 1m+2(3)v; 1v+ (iki)4m; moteris gyvena su broliu, bet ne lytinį gyvenimą, ūkinį; visi lytinį gyvenimą gyvena kas su kuo nori, o meilėje gimusius vaikus mielai augina seneliai; vyrai gyvena su vyrais, o moterys gyvena su moterimis ir vaikais, nors kiekvienas vyras turi tvirtą porą su savo moterimi, jiems taip patogiau ūkininkauti.
            Mano Šeimos apibrėžimas apima visas minėtas Gamtai neprieštaraujančias santuokas ir iš esmės skiriasi nuo buitinio šeimos suvokimo. Apibrėžimas galimai neteisingas, tad nenoriu nukreipti jūsų mąstymą neteisinga kryptimi. Galėčiau varžytis (tik viešai, bet be pavardžių) su žmonėmis, kurie yra mąstę apie šią (ir kitas) sąvoką – jie turėtų savo išankstinę nuomonę, tad mes būtume lygiaverčiai.

          • savanore says:
            8 m. ago

            o jerguteliau)) na ,jei jau jusu Seimos apibrezimas apima visas minetas,tai gal jau toliau ir nebeteskit )

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Netęsiu, bet paklausiu. Jei, pvz., sutuoktiniai neturi vaikų ir, tarkime, įsivaikina skirtingų tėvų 9 vaikus, bet nelaimė ir įtėviai žūsta, o tie paauginti vaikai lieka kartu gyventi, vyresni rūpinasi, augina jaunesnius – jie Šeima ar ne? Mano apibrėžimas apimtų ir juos, nors nėra ilgas 🙂

          • Kažin says:
            8 m. ago

            Įsitaisęs šešylyje ir nori būti apšviestas!…
            Pirmiausia, tai šiuolaikiškumui apibrėžiminė dogmatika nepriimtina apskritai.

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Čia tavo nuomonė.

          • Kažin says:
            8 m. ago

            Manau, kad 80% žmonių.

          • savanore says:
            8 m. ago

            panasiau i globos istaiga negu i seima.

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Kodėl,jei jie augina vienas kitą – jie daugiau neturi artimųjų?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
Vyks knygos ,,Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ pristatymas

Vyks knygos ,,Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ pristatymas

2022 05 19
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

2022 05 13
Rodyti daugiau

Naujienos

| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24
Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje
Lietuvoje

Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje

2022 05 24
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų
Lietuvoje

Pritarta pakeistai vaikų išlaikymo tvarkai

2022 05 24
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Siūloma lanksčiau taikyti vadovybės apsaugą

2022 05 24
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
Istorija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.
Sveikata

„Surgical Neurology International” apie skiepus nuo COVID-19: mirtinas melas tęsiasi

2022 05 24
Lėktuvas | eezzee.co nuotr.
Lietuvoje

Aviacija – sritis, kuri tampa ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdu

2022 05 24
Dėl LKT klaidos buvo atšauktas finansavimas jau išleisto „Poezijos pavasario“: leidėjai prašo pagalbos
Kultūra

Dėl LKT klaidos buvo atšauktas finansavimas jau išleisto „Poezijos pavasario“: leidėjai prašo pagalbos

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
  • Romas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Nuomonės apie Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą
  • Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje
  • Pritarta pakeistai vaikų išlaikymo tvarkai
  • Siūloma lanksčiau taikyti vadovybės apsaugą

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 678; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 626; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 608; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 543; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 472; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 374; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 23
3
Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lenkijos prezidentas A. Duda Kijeve pareiškė tvirtą paramą Ukrainai ir padėkojo ukrainiečiams už tai, kad jie gina...

Skaityti toliau

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Mokytojai ir 14–18 metų mokiniai kviečiami dalyvauti išskirtiniame projekte, sukurtame taikant naujovišką būdą, sujungiantį atminties vietų lankymą, istorijos mokslą ir...

Skaityti toliau

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
  • Romas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Nuomonės apie Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Išsiaiškino apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

Kitas straipsnis
Revoliucija Ukrainoje tęsiasi. Gruodžio 1 d. įvykių kronika (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)

Revoliucija Ukrainoje tęsiasi. Gruodžio 1 d. įvykių kronika (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai