Šeštadienis, 16 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2021-03-31 15:34:58
2
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Demokratinė valstybės santvarka kildinama iš antikinės Graikijos. Antikinė demokratija stipriai skyrėsi nuo moderniosios. Demokratinio polio – miesto valstybės – piliečiai galėjo spręsti savo bendruomenės reikalus dėka to, kad buities darbus už juos dirbdavo vergai. Pastarieji neturėjo nei piliečio teisių, nei žmogaus teisių, kaip jos suprantamos modernioje demokratijoje. Už antikinės demokratijos ribų liko ir moterys, ir svetimšaliai.

Graikiškoji demokratija, kaip masės valdžia, nuosekliai priėjo prie ostrakizmo – principo, pagal kurį žmogus būdavo ištremiamas, išstumiamas iš visuomenės vien tuo pagrindu, kad miniai jis kuo nors nepatikdavo. Pagoniškoji demokratija buvo barbariška: joje tai, kas atrodydavo gera genčiai, atstodavo objektyvųjį gėrį. Žinoma istorija, kaip atėniečiai pasmerkė tremčiai dorąjį politiką Aristidą, šalia kurio ydingi piliečiai jausdavosi nepatogiai, o lyderiu išsirinko sukčių Temistoklį. Demokratai pasmerkė myriop ir didžiausią iš filosofų – Sokratą.

Modernioji demokratija iš antikinės perėmė sprendimą pagal balsų daugumą, bet joje užkoduotas ir kitas principas, atėjęs iš visai kito istorinio šaltinio. Tas principas – tai išskirtinė pagarba žmogaus asmeniui, o jo šaltinis – krikščionybė. Ikikrikščioniškos demokratijos turėjo gentį, miestą, valstybę, tačiau asmens vertė čia galiojo tik politiniams ir kultūriniams lyderiams. Eilinis pilietis buvo tiesiog statistas bendroje masėje.

Asmens išskyrimą iš bendruomenės galima rasti jau judėjiškuosiuose Biblijos raštuose, ypač aiškiai jis išreikštas Ezekielio knygoje, kur kritikuojama tuomet populiari patarlė „Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys“. Praktiškai visas 18-asis šios knygos skyrius kalba apie tai, kad kiekvienas asmuo asmeniškai atsakys už savo darbus – gerus arba blogus. Vis dėlto judaizme vis dar vyrauja grupinis požiūris į žmogiškumą. Judėjų vadai, pasmerkdami Jėzų Kristų, savo pažiūromis išsiskyrusį iš tautos, tobulai įgyvendino savo pasaulėžiūrinius kanonus.

Krikščionybėje pats Dievas kenčia ir miršta ne šiaip už abstrakčią žmoniją ar tautą, bet už konkretų asmenį, kuris tiktai priima šią auką. Apaštalas Paulius laiške korintiečiams ragina saugoti savo brolį, nes būtent už jį mirė Kristus (1 Kor 8:11). Iš dviejų šalia Kristaus nukryžiuotų pasmerktųjų išgelbėtas tik vienas – tas, kuris atgailavo (Lk 23:39–43). O laiške galatams dar pabrėžiama, kad žmogaus ryšys su dvasiniu ir moraliniu Absoliutu peržengia tautines, luomines, socialines ribas (Gal 3:28).

Romos imperatorius Teodosijus, supolitinęs krikščionybę, nubloškė ir ją, ir visuomenės raidą daugeliui amžių atgal, į judėjiškąjį ir pagoniškąjį pasaulėvaizdį, kur polis – bendruomenė – diktavo asmeniui visą jo būtį ir buitį. Nepaklususiems grėsė ostrakizmas. Kad ir laužo liepsnose.

Nors jau Aurelijus Augustinas išvedė Dievo buvimą iš žmogaus asmens proto ir sąžinės, taip iškeldamas asmenį, krikščioniškasis pasaulis dar ilgai gyveno kolektyvistinėmis sampratomis. Tik sulig Reformacija vėl atsigręžta į asmenį ir būtent protestantiškos šalys pirmiausiai tapo modernios demokratijos lopšiais. Ilgai brandintas filosofinis personalizmo principas atėjo į politiką.

Žmogaus asmens autonomija krikščioniškojoje demokratijoje išplaukia iš dieviško prado kiekviename žmoguje ir paties Dievo aukos už jį. Jei pats Dievas sutiko kentėti ir mirti už žmogų, vadinasi, pastarasis išties yra svarbus. Šia logika grindžiama žmogaus asmens vertė. Kiekvienas žmogus turi teisę visiškai laisvai spręsti savo gyvenimą tiek, kiek neperžengia bendrojo gėrio ribų.

Antras dvasinis moderniosios demokratijos pagrindas šalia asmens vertės ir autonomijos yra tautiškumas. Antikinis polis rėmėsi vieno, kartais – kelių miestų bendruomene. Vienoje tautoje galėjo būti aibė tokių bendruomenių. Modernioji demokratija savo pagrindu klojo platesnę bendruomenę – tautą, pagrįstą bendra kilme, kultūra, kalba ir savimone. Istorinis faktas, jog modernioji demokratija kilo drauge su moderniuoju nacionalizmu ir tai – daugiau, nei sutapimas. Tai – dėsnis, nes iš tautos teisės turėti savo valstybę kilo ir jos teisė pačiai šią valstybę valdyti.

Veiksminga demokratija galima tik ten, kur politinės bendruomenės nariai susikalba – tiesiogine ir perkeltine reikšme. Susikalbėjimas perkeltine reikšme – tai sutarimas dėl bendrų prasmių, vertybių, tikslų, kitaip tariant – kultūra. Kultūrinė bendruomenė tapo pagrindu politinei. Net ir daugiatautėse demokratijose, kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Šveicarija, paprastai pagrindą sudaro viena tautinė grupė, o kitos lipdosi aplink ją. Na, o ten, kur varžosi dvi ar daugiau tautinių tapatybių, kaip Belgijoje ar Kanadoje, demokratija stringa.

Moderniosios demokratijos apogėjus buvo XX a. II-oji pusė, kai šią santvarką priėmusios šalys visuotinai pripažino žmogiškąsias, pilietines, politines ir socialines teises kiekvienam savo nariui. Užtikrinta teisė į gyvybę, asmens orumą ir privatų gyvenimą, tikėjimo, kūrybos, žodžio, draugijų, susirinkimų laisvės, rinkimų ir orių darbo sąlygų teisės. Šios teisės ir laisvės tapo lygiai taikomos be kilmės, rasės, lyties, luomo, pažiūrų skirtumų. Deja, pergalė prieš totalitarinius režimus sutapo su pabaigos pradžia. XX–XXI a. sandūroje prasidėjo moderniosios demokratijos kriošėjimas.

Europos vienybės kūrėjas Roberas Šumanas (Robert Schuman) kalbėjo, jog demokratija arba bus krikščioniška, arba jos nebus išvis. Beliktų pridurti: krikščioniška ir tautinė. Šiandien abu šie moderniosios demokratijos pagrindai daugelyje valstybių jau pakirsti, o kitur dar tiktai kapstomi.

Krikščioniška demokratija nėra tai, kad kiekvienas jos dalyvis – krikščionis. Demokratijos krikščioniškumas glūdi moraliniuose idealuose, nuo Dekalogo iki Kalno pamokslo. Tautinė demokratija, savo ruožtu, nėra tai, kad visi politikai ar piliečiai yra vienos tautinės kilmės. Tai tik reiškia, kad konkreti tauta yra valstybės kūrėja, o kitos tautinės bendrijos – jos padėjėjos, kaip gražiai ir taikliai suformulavo Lietuvos valstybės kūrėjas Antanas Smetona.

Šiandien krikščioniškąją moralę keičia medžiaginės naudos, pramogų ir malonumų kultas. Tautinį prigimtinės erdvės principą keičia kosmopolitinė koncepcija: tėvynė ten, kur gera. Taip žmogus atskiriamas nuo bendruomenės, nuo krašto, nuo valstybės. Santykis tarp asmens laisvės ir bendrojo gėrio apverčiamas aukštyn kojomis: bendruoju gėriu tampa visos bendruomenės pareiga priimti asmens savanaudiškumą. Bendros prasmės išnyksta, lieka plyna arena, kur kovoja daugybė susipriešinusių asmenų ir jų grupių. Kol viena ar kelios jų iškyla ir įveda savo diktatą.

Taip demokratija miršta. Kurį laiką gali išlikti atskiri demokratiniai mechanizmai, kaip valdžių rinkimai, bet tuose rinkimuose dalyvauja vis mažiau žmonių, o tie, kurie dalyvauja, užuot sąmoningai gilinęsi į politines idėjas ir principus, atsiduoda smegenų plovikams. Viešąją nuomonę formuoja siauros interesų grupės, o dauguma piliečių tampa tiesiog abejingi savo tautai ir tėvynei. Galiausiai visi išsimaišo tarp skirtingų valstybių, šalių, žemynų, bendruomenių ir kultūrų. Dingsta ribos, bet kartu žūsta ir tarpusavio ryšiai. Lieka tik individų sankaupa, valdoma tironijos.

Čia dingsta tikėjimo ir pažiūrų laisvė. Ja naudojasi tik tironijos atstovai. Dingsta galimybė kurti gerovę sau ir savo artimiesiems, jei nesi lojalus sistemos tarnas. Ilgainiui beprasmiais tampa ir rinkimai, nes valstybės lieka tiktai globalaus, niekieno nerinkto elito policijos nuovadomis tramdyti savo piliečiams. Demokratija lieka tiktai iškaba, teatro butaforija, šalia tautinių ir valstybinių herbų, himnų, vėliavų.

Nesinorėtų laikyti to istorijos pabaiga. Reakcija atskirose valstybėse liudija, kad vis daugiau žmonių suvokia, jog tautinių principų ir krikščioniškųjų idealų praradimas žudo demokratiją. Ir vis daugiau kyla į kovą už demokratijos susigrąžinimą ir įtvirtinimą.

Duok, Dieve, sėkmės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas
  2. K. Stoškus. Tiesioginės demokratijos egzaminas, kurį privalu išlaikyti…
  3. P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“
  4. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  5. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  6. M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas
  7. M. Kundrotas. Du nacionalizmai: sveikas ir liguistas
  8. M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena
  9. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  10. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  11. M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  13. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  14. M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva?
  15. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Dainius Razauskas says:
    2 metai ago

    Mariau, Tu – vienas įžvalgiausių, rimčiausių „Alko“ autorių, bet vos pradėjęs garbinti savo stabą, iškart nusišneki. Galima pateikti begalę pavyzdžių, kad būtent „pagonys“ iškėlė asmenį, o krikščionys ir senovės žydai pabrėžė bendruomenę, „kolektyvą“. Žydų net pats religingumas buvo kolektyvinis – tautinis ir tuo gerokai išsiskyrė iš helėniškajame kontekste, kuriame vyravo misterijos – asmeniškos iniciacijos. Iš misterijų, beje, krikščionybė labai daug perėmė – matyt, ir visą „pagarbą asmeniui“. O kad ją būtų prisiminusi laukinė krikščionių minia, filosofei neoplatonikei Hipatijai gyvai akmenimis nugramdžiusi odą!
    Kaip malonu visa ką gera prisiskirti „kolektyviniam sau“! Tada taip žiūri į visus atlaidžiai, iš aukšto, toks visas „išrinktasis“…

    Atsakyti
  2. Apie demokratiją be lašo aristokratiškumo says:
    2 metai ago

    čia:
    „Vargdieniai? O gal niekšai!” – Viktoras Gerulaitis* preparuoja dabartį: „Šis laikas – blogiausias”
    – youtube.com/watch?v=qHAe3LpKBcg
    arba – pozicija.org/79103-2/
    „Kodėl Dobrovolska tyli, kai laužoma Konstitucija? Kodėl ponas Simonko rengia paradus, bet nesigėri Oskaru Vaildu? Kodėl Lietuva įstrigo 19 amžiuje? Kodėl jis lygina politiką su saviveikliniu performansu ir nesižavi Pakrantės arka?”
    —————-
    * Sezono viduryje išprašytas iš LRT, kai į savo pokalbių laidą pakvietė a.a. R. Ozolą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Litvinistų mitingas Minske 1991m. | wikipedija.org, J. Stepanovič nuotr.

V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

2023 09 14
V. Balkus ir M. Kundrotas | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas: Rusijos ir Baltarusijos opozicija Lietuvoje. Draugai ar gyvatės užantyje?

2023 09 06
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

2023 09 03
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Šalin rankas nuo Nacionalinio susivienijimo

2023 08 27
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

D. Kuolys. „Gaila jo“, arba „tarp laisvės ir tautiškumo“

2023 08 17
Alkas.lt koliažas

E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (III)

2023 08 16
Edvardas Vidmantas | mokslasplius.lt nuotr.

E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (II)

2023 08 15
Alkas.lt koliažas

E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (I)

2023 08 13
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Lietuvių kalba

2023 08 10
Poetas J. Marcinkevičius, jo žmona Genovaitė ir mano močiutė M. Dovydaitienė su dukra D. A. Earle Alksniakiemyje, kai buvo sutarta rengti jo poezijos skaitymus, 2010 08 03 | autoriaus asmen. nuotr.

M. Puidokas. Vienykimės vardan mūsų širdžių poeto Justino Marcinkevičiaus atminimo

2023 08 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Naršymas internete vietoj miego: ką labiausiai nuskriaudžiame?
Gamta ir žmogus

Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę

2023 09 16
Vaikai prie kompiuterio | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka

2023 09 16
Žuvys, įžuvinimas | žuv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų

2023 09 16
„TikTok“ | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16
Fotokoliažo kairėje – Dalia Švambarytė, dešinėje – Kamilas Pecela | B. Kociumbo-Kos nuotr.
Kalba

Šv. Jeronimo premijos – vertėjams Kamilui Pecelai ir Daliai Švambarytei

2023 09 16
Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis | Asmeninio albumo nuotr.
Istorija

Jo mintyse buvo tik laisva Lietuva: Artūras Flikaitis – 85 metinės

2023 09 16
Dariaus ir Girėno medaliai | vilniustech.lt nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos mokslininkui B. Merkiui įteiktas išskirtinis apdovanojimas

2023 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Įtakingų sąrašai apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
  • apie prancūzų k. apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Modestas apie 11 įdomiausių dalykų apie lietuvių kalbą
  • ... :( apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę
  • Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka
  • Razinų galima pasigaminti ir namuose
  • Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

by daiva
2023 09 14
34
Litvinistų mitingas Minske 1991m. | wikipedija.org, J. Stepanovič nuotr.

Lietuvon plūstelėjo Rusijos bei Gudijos kraštutinių pažiūrų importas. Reiškinio mąstas tapo toks didelis, jog vienas asmuo, neigęs Lietuvos okupaciją, net...

Skaityti toliau

M. Kundrotas: Rusijos ir Baltarusijos opozicija Lietuvoje. Draugai ar gyvatės užantyje?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 06
1
V. Balkus ir M. Kundrotas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Paskutiniu metu akivaizdžiai ima keistis oficialus požiūris tiek į Rusijos tiek į Baltarusijos opoziciją. Ypač daug klausimų kyla dėl jų...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 03
2
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

Vienas žymus praeityje buvęs politikas iškėlė tikėjimo ir netikėjimo Rusijos demokratija klausimą. Esą, netikintys Rusijos demokratija, yra Kremliaus režimo propagandos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Įtakingų sąrašai apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
  • apie prancūzų k. apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Modestas apie 11 įdomiausių dalykų apie lietuvių kalbą
  • ... :( apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
Kitas straipsnis
Padangos | vrm.lrv.lt nuotr.

VRM: nepasikeitusių žieminių padangų policija nebaus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai