Seimo Audito komitetas trečiadienį svarstė Vilniaus regiono atliekų krizę. Posėdyje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Vilniaus miesto savivaldybės, VAATC, Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ), „Ignitis grupės“, atliekų tvarkymo įmonių ir kitų institucijų atstovai.
Posėdžio metu paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios kelia rimtų klausimų dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos planavimo ir jos efektyvumo.
Aplinkos ministerijos atstovai patvirtino, kad 2016–2021 m., Vilniaus MBA jau pradėjus veikti, tačiau vėluojant Vilniaus kogeneracinės jėgainės atliekų deginimo pajėgumų paleidimui, po MBA likusių degintinų atliekų nebuvo kur deginti. Jos buvo kaupiamos, o vėliau pašalintos Kazokiškių sąvartyne. Tokių atliekų kiekis galėjo viršyti 400 tūkst. tonų.
Tai kelia esminį klausimą, ar Vilniaus atliekų tvarkymo problemos nėra sisteminės ir atsiradusios gerokai anksčiau nei dabartinė krizė. Vilniaus MBA pradėjo veikti dar 2016 m., o VKJ Vilniaus MBA atliekas pradėjo deginti tik 2021 m.
Posėdyje taip pat buvo patvirtinta, kad VKJ ir Kauno kogeneracinė jėgainė degina ne tik po komunalinių atliekų rūšiavimo likusias atliekas, bet ir komercinius bei kitus atliekų srautus. Todėl komitetas kėlė klausimą, ar krizės metu dalis šių pajėgumų negalėtų būti skiriama Vilniaus regiono MBA sukauptoms ir deginti tinkamoms komunalinėms atliekoms. Komiteto vertinimu, pirmiausia turi būti maksimaliai išnaudojama jau sukurta Lietuvos atliekų tvarkymo infrastruktūra ir tik tada perkamos papildomos, gyventojams brangesnės paslaugos.
Kyla nemažai klausimų
Rimtų klausimų posėdyje kilo ir dėl Vilniaus mieste paskelbtos ekstremaliosios padėties pagrįstumo bei teisėtumo. Abejonių dėl susidariusios situacijos teisinio vertinimo išsakė ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai. Departamentas informavo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso gynimo.
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat pranešė apie nustatytus pažeidimus Naujojoje Vilnioje esančioje aikštelėje, į kurią krizės metu nukreipiamos atliekos. Komitetui kyla klausimų, ar statybinėms atliekoms skirtoje infrastruktūroje teisėtai vykdomas komunalinių atliekų rūšiavimas ir ar toks laikinas sprendimas atitinka aplinkosauginius reikalavimus. Anksčiau departamento patikrinimuose šioje teritorijoje jau buvo nustatyti atliekų laikymo už leidime apibrėžtų ribų atvejai ir kiti aplinkosauginiai pažeidimai.
Komitetas pabrėžė, kad jo tikslas nėra spręsti atskirų įmonių komercinius ginčus. Pagrindinis klausimas – ar Vilniaus regiono atliekų sistema organizuojama efektyviausiai, ar valstybės ir savivaldybių valdoma infrastruktūra pirmiausia naudojama viešajam interesui ir ar dabartiniai krizės sprendimai nepabrangins atliekų tvarkymo vilniečiams.
Komitetas nusprendė tęsti parlamentinę kontrolę, iš atsakingų institucijų ir įmonių pareikalauti papildomų duomenų apie atliekų srautus, deginimo pajėgumų panaudojimą, faktines atliekų tvarkymo kainas ir priimtų sprendimų teisinį pagrindą.
Gavęs šią informaciją, Audito komitetas įvardys sistemines Vilniaus atliekų krizės priežastis ir pateiks konkrečias rekomendacijas dėl galimų jos sprendimo būdų. Esminis kriterijus turi būti aiškus – viešasis interesas, efektyviausias turimų pajėgumų panaudojimas ir mažiausia pagrįsta atliekų tvarkymo kaina gyventojams.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
