Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video)

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys.

Posėdžio pradžioje svarstant Seimo posėdžio darbotvarkę konservatorius-krikščionis J. Razma TS-LKD frakcijos vardu pasiūlė klausimo nesvarstyti – išimti iš darbotvarkės. Tačiau Seimo nariai kelių balsų persvara nepalaikė šio siūlymo. Už J. Razmos siūlymą balsavo 52, prieš 43 ir susilaikė 11 seimo narių (užsiregistravo 107 seimo nariai).

Svarstant „už“ nutarimo projektą Nr. XIIIP-2016(2) balsuoti ragino LVŽS nariai Robertas Šarknickas ir Valerijus Simulikas pabrėžę „Romuvos“ vaidmenį saugant etnokultūrines vertybes, žmonių laisvę išpažinti savo tikėjimą ir tai, kad „Romuva“ atitinka pripažinimo teisę šiai religinei bendrijai garantuojančių įstatymų reikalavimus.

„Aš kiečiu balsuoti už laisvę. Mes dažnai kalbame šioje salėje apie laisvę, bet patys kai kuriais atvejais elgiamės kitaip. Palikite žmonėms laisvę patiems spręsti, juolab, kad bendrija „Romuva“ visuomenei per beveik 30 metų įrodė, kad ji visiškai nekenksminga, o priešingai – puoselėja etnines tradicijas“, – sakė „valstietis“ Robertas Šarknickas.

Kalbėjusieji „prieš“ aiškino, kad „Romuva“ esą nėra iš viso tikėjimas, kad, neva Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybė gali pripažinti tik tokią religinę bendriją, kuri turi ilgalaikę atramą visuomenėje ir kuri turėtų veikti mažiausiai 100 metų.

Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys kalbėjęs „prieš“ „Romuvą“ iš katalikiškų pozicijų, citavo iš konteksto išplėštas „Romuvos“ bendraminčio ir bendražygio, mirusio Seimo nario Algirdo Patacko raštus, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad „Romuva“ nepripažįsta vienintelio tikrojo Dievo Jėzaus Kristaus…

O iš TS-LKD besitraukiantis „krikščionis“ R. Dagys, tarstelėjęs, kad gerbia „Romuvą“ ir jos įsitikinimus, toliau tiesiog šaipydamasis iš romuvių tikėjimo, kreivai šypsodamasis, beveik ties religinio nepakantumo riba, samprotavo: „klausti ar jie [romuviai – Alkas.lt pastaba] tiki Perkūną ir jo galias tiesiog būtų ganėtinai keistas klausimas, pomirtinį pasaulį kaip įsivaizduoja ar neįsivaizduoja, kokias dvasias tiki… <…> daugumas mūsų yra katalikai, todėl aš manau, kad šis klausimas neturi būti svarstomas iš principo… <…> gal būt atsiras kokia religinė pasaulėžiūra akcentuota, tada mes prie to klausimo grįšime…“

S. Tumėnas, nors ir pareiškė neginčijantis Teisingumo ministerijos išvadų dėl Romuvos teisės į valstybės pripažinimą, tačiau kaip tik tą, ne itin sėkmingai, ir bandė daryti, prieš tai paaiškinęs, kad jis esąs katalikas nežadantis keisti savo tikėjimo.

Seimas svarstyti  Romuvos valstybinio pripažinimo klausimą  ėmėsi prieš metus, tačiau paskutinę praėjusių metų pavasario sesijos dieną projektas buvo išimtas iš darbotvarkės ir Seime nebuvo toliau svarstomas visus metus.

Pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą valstybės pripažinimą religinėms bendrijoms  suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą. Pagal šį įstatymą valstybė netradicinę religinę bendruomenę gali pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, praėjus 25-eriems metams nuo jos pirminės teisinės registracijos, jeigu šią bendruomenę ar bendriją palaiko visuomenė, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuvos“ religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis ir pateikė Seimui teigiamą išvadą dėl jos valstybinio pripažinimo. Teigiamas išvadas po svarstymų yra pateikę Seimo žmogaus teisių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Seimo Kultūros komitetai. Teigiamas išvadas yra pateikusi Vyriausybė bei Seimo teisės departamentas. 

Jeigu Romuvai bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos dvasininkai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų skirti laiką transliuoti religines apeigas. Taip pat Romuvos vestuvių  apeigomis įtvirtintos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, bet jos tikrą pradžią reikėtų laikyti 1967 m. Tais metais nedidelė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų grupelė sumanė Kernavėje paminėti senąją vasaros saulėgrąžos šventę, kurioje buvo užkurtas apeiginis aukuras.

Žiūrėkite visą klausimo svarstymo transliaciją:

Kaip balsavo Seimo nariai:

Nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi 2017 metų gegužės 17 d. Pagal RBB įstatymą Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl pripažinimo paprašė išvados iš Lietuvos teisingumo ministerijos.

2017 m. gruodžio 29 d. Seimui pateiktoje Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad Romuva pastaruoju metu buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija Lietuvos Respublikoje. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų. „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Apie plačius tarptautinius ryšius turinčių senosios lietuvių religijos tęsėjų rūpesčius, siekiant valstybinio pripažinimo savo protėvių žemėje, žiniai pasklidus po pasaulį, savo paramą ir palaikymą Romuvai pirmieji išreiškė graikai.

Senojo graikų tikėjimo atstovus vienijanti Aukščiausioji Etninių Helenų Taryba (Ύπατο Συμβούλιο των Ελλήνων Εθνικών) 2017 m. gegužės 20 d. išsiuntė laišką Lietuvos Seimui ir Teisingumo ministerijai, ragindama neatidėlioti Romuvos valstybinio pripažinimo.

Tuo pačiu savo laiške graikai atkreipė aukščiausių Lietuvos institucijų dėmesį į tai, kad Romuvos, kaip ir Helenų etninės religijos, negalima laikyti taip vadinamu „neo-pagonišku“ arba „naujuoju religiniu judėjimu“.

Ji, pasak kreipimosi autorių, priskirtina tai religijų kategorijai, kurią religijotyrininkai jau 150 metų vadina „etnine“ (ethnic) arba „prigimtine“ (indigenous) religija, nes savo tradicijas grindžia senųjų baltų ir lietuvių istoriniais šaltiniais bei gyvojo prigimtinio religingumo tradicijomis ir simboliais perduotais iš kartos į kartą – papročių, dainų, tautosakos ir unikalių apeiginių polifoninių sutartinių giesmių pavidalu.

Palaikymą Romuvai išreiškė ir broliai latviai. Nuo 1926 m. Latvijoje oficialiai veikianti Senojo baltų tikėjimo bendrija „Latvijos Dievturių Sandrauga“ (LDS) 2017 m. spalio 1 d. Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetui atsiųstame laiške rašė: LDS remia ROMUVOS norą, pastangas ir teisėtą siekį tapti valstybės pripažinta religine bendrija. Taip bus ištaisyta istorijos bėgyje atsiradusi neteisybė, pašalinta baltų tautų dvasinę savigarbą slegianti priespauda, todėl prašome Lietuvos Seimo deputatus mūsų tautų savasties ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo vardan teisiškai įtvirtinti lietuvių tautos nacionalinę religiją, kad ji taptų gerbiama bei vertinama ir savoje žemėje, ir pasaulyje kaip lygiavertė kitoms religijoms.

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė Krivulės dalyviams taip pat perskaitė garsaus JAV tarptautinės teisės specialisto, Pasaulio teisininkų asociacijos (World Jurist Association) garbės prezidento, Denverio Universiteto Tarptautinės teisės centro (The Ved Nanda Center for International Law) profesoriaus Vedo P. Nandos (Ved P. Nanda) atsiųstą laišką Lietuvos Teisingumo ministrei Mildai Vainiūtei, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulikui.

Prof. V.P. Nanda rašo: Šis laiškas yra skirtas visomis dvasios pajėgomis paremti Romuvos, vietinių Lietuvos žmonių, prigimtinės lietuvių religinės bendruomenės, prašymą gauti pripažinimą iš Žmogaus teisių komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Teisingumo departamento.

Kaip Denverio Sturmo teisės koledžo žmogaus teisės profesorius ir Amerikos advokatų asociacijos žmogaus teisių centro valdybos narys, esu susipažinęs su Romuva, kaip su viena seniausių iki šiol gyvuojančių vietinių-prigimtinių  kultūrų Lietuvoje ir Europoje. Susipažinau su jų vadovais per Tarptautinio kultūros studijų centro konferenciją Indijoje ir jų kultūra, grindžiama darnos ir žmogaus orumo, taip pat didelės meilės ir pagarbos gamtai principais,  man padarė didelį įspūdį.

Su dideliu susidomėjimu sekiau vietinių žmonių Jungtinėse Valstijose  ir kitose šalyse, kartu ir Europoje, taip pat Jungtinėse Tautose raidą.

Esu parašęs knygų ir straipsnių, susijusių su tarptautine žmogaus teisių problema ir jos sprendimu, ta tema esu kalbėjęs nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose ir, kaip buvęs Pasaulio teisininkų asociacijos  prezidentas, o dabar jų garbės prezidentas, esu surengęs nacionalinėms ir tarptautinėms vietinių žmonių  teisėms skirtas konferencijas.

Vadovaudamasis pokalbiais su Romuvos vadovais, taip pat savo paties stebėjimo išvadomis, esu neabejotinai įsitikinęs, kad Romuvos pripažinimas jūsų Žmogaus teisių komitete prie jūsų gerbiamos vyriausybės yra labai uždelstas. Todėl nuoširdžiai prašau ilgai neatidėliojant šiems kilniems ir taiką mylintiems žmonėms suteikti pripažinimą, kurio jie tikrai yra nusipelnę.

2014 m. VšĮ „Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras“ užsakymu „Vilmorus“ atliktas kiekybinis visuomenės požiūrio į religines mažumas tyrimas „Religinės bendruomenės Lietuvoje ir jų teisės“ atskleidė, kad Senovės baltų religinė bendrija Romuva turi Lietuvos visuomenės palaikymą.

Tyrimas parodė, kad vienintelė Romuva yra vertinama greičiau teigiamai (17 proc.) negu neigiamai (10 proc.), o visi kiti religinių mažumų judėjimai vertinami negatyviai.

Be to, tyrėjai atkreipė dėmesį, kad gyventojai, turintys žinių apie vieną ar kitą judėjimą, paprastai jį vertina daug neigiamiau, tačiau Romuvos atžvilgiu yra priešingai: žinantys šį judėjimą vertina žymiai palankiau (38 proc. palankių vertinimų) nei nežinantys (4 proc. palankių vertinimų).

Lietuvos gyventojų požiūris į romuviečių teises taip pat yra žymiai palankesnis lyginant su požiūriu į kitas religines mažumas.