Septyniolika Lietuvos etnologų kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, ragindami nepritarti siūlymui iš įstatymo išbraukti Suvalkijos vardą ir vieną iš penkių Lietuvos etnografinių regionų oficialiai vadinti tik Sūduva.
2026 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytame kreipimesi mokslininkai teigia, kad Suvalkija ir Sūduva nėra tapačios ar laisvai sukeičiamos sąvokos: pirmoji žymi etnografinį regioną, o antroji pirmiausia siejama su gerokai senesne istorine baltų gentine teritorija.
Kreipimasis pateiktas Seimo Kultūros komitetui, jo kopijos išsiųstos Seimo Pirmininkui, Švietimo ir mokslo komitetui, Seimo Teisės departamentui, Kultūros ministerijai ir Etninės kultūros globos tarybai (EKGT).
Mokslininkai siūlo palikti „Suvalkija (Sūduva)“
Ginčas kilo dėl Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisos Nr. XVP-1687. Birželio 30 d. Seimas po pateikimo jai pritarė: už balsavo 79 parlamentarai, 10 susilaikė. Projektas perduotas svarstyti pagrindiniam Kultūros komitetui, o prie jo Seimo posėdyje numatyta grįžti rudens sesijoje.
Seimas spręs, ar keisti Suvalkijos pavadinimą
Pagal pataisą dabar įstatyme vartojamas pavadinimas „Suvalkija (Sūduva)“ būtų pakeistas vienu – „Sūduva“.
Kreipimosi autoriai siūlo to nedaryti ir išsaugoti dabartinį dvigubą pavadinimą.
Jų teigimu, jis leidžia išlaikyti abu krašto istorijos sluoksnius: Suvalkiją kaip etnografinio regiono vardą, o Sūduvą – kaip svarbų istorinės ir kultūrinės atminties vardą.
„Todėl nėra pagrindo atsisakyti šio kompromisinio pavadinimo ir įteisinti tik vieną, su kitu istoriniu laikotarpiu bei kita teritorine logika susijusį vardą“, – rašoma etnologų kreipimesi.
Sūduva ir Suvalkija – skirtingos teritorijos?
Etnologai pabrėžia, kad Lietuvos etnografiniai regionai apibrėžiami pagal tradicinės kultūros visumą – tarmes, papročius, tradicinę architektūrą, aprangą, gyvenseną, ūkinę veiklą, kulinarinį paveldą bei kitus požymius.
Kreipimosi autorių teigimu, Suvalkijos etnografinis savitumas ryškėjo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Suvalkijos vardas esą susijęs ir su svarbiu modernios lietuvių tautinės kultūros tarpsniu – lietuvių kalbos, spaudos, švietimo, tautinio sąjūdžio bei modernios lietuvybės formavimusi.
Sūduva, anot jų, žymi daug senesnį sluoksnį – su sūduviais ir jotvingiais siejamą baltų gentinę teritoriją.
Svarbiausia mokslininkų pastaba – istorinės Sūduvos ir dabartinio Suvalkijos etnografinio regiono ribos nesutampa.
Kreipimesi nurodoma, kad istorinė Sūduva apėmė didelę, tačiau ne visą dabartinės Suvalkijos dalį, tęsėsi už dabartinės Lietuvos valstybės sienų ir apėmė teritorijų, kurios dabartinėje etnografinių regionų sistemoje priskiriamos Dzūkijai.
Todėl, etnologų nuomone, Suvalkiją teisės akte paprasčiausiai pervadinus Sūduva būtų sutapatintos dvi skirtingos mokslinės kategorijos – etnografinis regionas ir senoji gentinė teritorija.
Tai, jų manymu, sukeltų ne tik mokslinę, bet ir viešąją painiavą.
Įspėja ir dėl precedento kitiems regionams
Kreipimosi autoriai kelia ir platesnį klausimą: jeigu etnografiniai regionai būtų vadinami pagal senųjų baltų genčių teritorijas, kodėl tokia pati taisyklė neturėtų būti taikoma ir kitoms Lietuvos dalims?
„Pavienis vieno regiono pavadinimo keitimas, neperžiūrint visos etnografinių regionų sistemos, būtų metodologiškai nenuoseklus“, – teigia mokslininkai.
Jų nuomone, jeigu valstybė nuspręstų regionų vardus grįsti ne etnografiniais, o senųjų genčių, istorinės atminties ar šiuolaikinės regioninės savivokos kriterijais, tuomet reikėtų svarstyti ne vieną pavadinimą, o visą Lietuvos etnografinių regionų klasifikavimo sistemą.
Etnologai kartu pabrėžia, kad jų kreipimasis nereiškia Sūduvos vardo reikšmės neigimo. Priešingai – šis vardas esą svarbus Lietuvos istorinei ir kultūrinei atminčiai, todėl gali ir turi būti vartojamas istorijos, kultūros, paveldo, švietimo bei vietos tapatybės aplinkoje.
Tačiau, jų manymu, Sūduvos vardo puoselėjimas neturėtų reikšti Suvalkijos, kaip etnografinio regiono, vardo panaikinimo.
Ar buvo išgirsti visi regiono gyventojai?
Dar viena kreipimesi keliama abejonė – kiek sprendimas įteisinti vien Sūduvos vardą iš tiesų išreiškia visos regiono bendruomenės valią.
Mokslininkai pažymi, kad nėra atlikta nepriklausoma reprezentatyvi viso Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono gyventojų apklausa. Vienos regioninės institucijos ar bendruomeninės iniciatyvos sprendimas, jų nuomone, savaime negali būti laikomas visų krašto gyventojų nuomone.
Panašią abejonę rugpjūčio pradžioje išsakė ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė. Ji siūlė prieš atsisakant vieno iš dviejų oficialiai vartojamų vardų plačiau tartis su pačiais regiono žmonėmis. VLKK vadovė taip pat priminė Lietuvių kalbos instituto dialektologų 2011–2014 m. duomenis, pagal kuriuos dauguma tuomet apklaustų krašto gyventojų save siejo su Suvalkija ir vadino suvalkiečiais.
VLKK pirmininkė apie sumanymą įstatyme panaikinti Suvalkijos pavadinimą
Sūduvos šalininkai remiasi istoriniu vardu
Kita ginčo pusė Sūduvos vardą laiko istorinio teisingumo ir krašto tapatybės atkūrimo klausimu.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, pristatydamas pataisas, pabrėžė, kad Suvalkijos vardas yra vėlyvesnis ir siejamas su XIX a. Suvalkų gubernija, o Sūduva – daug senesnis, baltų genčių paveldą atspindintis vardas. Pasak projekto šalininkų, jo įteisinimo jau daug metų siekia regioninė Etninės kultūros globos taryba (EKGT), kuri šiai krypčiai pritarė 2022 metais.
Ši diskusija nėra nauja. Alkas.lt ją seka jau daugiau kaip dešimtmetį.
Dar 2013 m. tuometė EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė Alkas.lt išsamiai nagrinėjo Sūduvos, Užnemunės ir Suvalkijos vardų raidą. Ji pabrėžė Sūduvos vardo senumą ir nurodė, kad Suvalkijos pavadinimas pradėjo formuotis XIX a., įkūrus Suvalkų guberniją. Tuo metu Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba taip pat jau siekė, kad regionas būtų vadinamas vien Sūduva.
D. Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva?
Tačiau šių metų liepą Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas etnologas dr. Žilvytis Šaknys Alkas.lt išdėstė priešingus argumentus. Jis pabrėžė, kad istorinės Sūduvos ir etnografinės Suvalkijos ribos nesutampa, todėl senojo gentinio vardo perkėlimas dabartiniam etnografiniam regionui, jo vertinimu, būtų metodologiškai problemiškas.
Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
Ž. Šaknys yra ir vienas iš dabar Seimui pateikto etnologų kreipimosi signatarų.
Kreipimąsi pasirašė 17 etnologų
Kreipimąsi pasirašė prof. dr. Laimutė Anglickienė, dr. Giedrė Barkauskaitė, dr. Kristina Blockytė-Naujokė, dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė, dr. Aušra Kairaitytė-Užupė, dr. Petras Kalnius, dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė, prof. dr. Lina Petrošienė, prof. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, dr. Rita Radzevičienė, dr. Vida Savoniakaitė, doc. dr. Dalia Senvaitytė, dr. Žilvytis Šaknys, dr. Irma Šidiškienė, dr. Vytautas Tumėnas, dr. Skaidrė Urbonienė ir doc. dr. Arūnas Vaicekauskas.
Tarp jų – Vilniaus, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos istorijos instituto bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai.
Dabar klausimas persikelia į Seimo Kultūros komitetą. Rudenį parlamentarams teks apsispręsti ne tik dėl dviejų vardų, bet ir dėl principinio klausimo: ar etnografinio regiono vardą pirmiausia turėtų lemti jo tradicinės kultūros susiformavimas, ar daug senesnė istorinė atmintis ir šiandienos regioninės tapatybės siekiai.
