Seime rengiama spaudos konferencija, kurioje bus keliamas klausimas, ar sprendimas dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje gali būti priimtas vien parlamentarų balsais, ar dėl tokio žingsnio turėtų apsispręsti pati Tauta referendumu.
Liepos 23 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seime rengiama spaudos konferencija, kurioje Seimo narys, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) pirmininkas Rimas Jankūnas kartu su Zigmu Vaišvila, Aleksandru Valentu ir Rikantu Jonuška pristatys savo poziciją dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje bei piliečių teisės svarbiausius valstybės klausimus spręsti referendumu.
Spaudos konferencijos rengėjų teigimu, tai nėra vien gynybos politikos klausimas. Jų įsitikinimu, pirmiausia tai – Konstitucijos ir valstybės suvereniteto klausimas.
Primena bado akciją prie Seimo
R. Jankūnas primena, kad birželį ir liepą prie Seimo vyko bado akcija, kurios dalyviai teigė siekiantys atkreipti visuomenės dėmesį į, jų manymu, silpnėjantį Tautos vaidmenį valstybės valdyme.
Akcijos dalyvių nuomone, šiandien Lietuvos valdžios institucijos vis labiau tolsta nuo Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valstybės suverenitetas priklauso Tautai.
Pasak jų, vis daugiau esminių sprendimų priimama neįtraukiant piliečių, nors Konstitucija numato, kad svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai gali būti sprendžiami referendumu.
Pasak spaudos konferencijos rengėjų, bado akcijos dalyviai siekė atkreipti dėmesį ir į tai, kad piliečių teisė inicijuoti referendumus Lietuvoje tapo itin sunkiai įgyvendinama. Jie kritikuoja dabartinę referendumo iniciatyvų tvarką, teigdami, jog praktikoje ji nebeužtikrina Konstitucijoje įtvirtintos Tautos teisės tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybės klausimus.
Remiasi Konstitucijos nuostatomis
Spaudos konferencijos rengėjai primena du Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius.
Konstitucijos 2 straipsnyje nustatyta:
„Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“
Tuo tarpu 9 straipsnyje įtvirtinta:
„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.“
Spaudos konferencijos rengėjai taip pat kritikuoja dabartinę referendumo iniciatyvų teisinę praktiką. Jų teigimu, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), vertindama referendumų iniciatyvas dar iki parašų rinkimo, faktiškai apriboja piliečių galimybes pačiems spręsti dėl Konstitucijos keitimo. Jie taip pat atkreipia dėmesį į sudėtingą 300 tūkst. piliečių parašų reikalavimą ir VRK taikomą referendumo iniciatyvų viešinimo tvarką.
R. Jankūnas kelia klausimą, ar galimas sprendimas atsisakyti Konstitucijoje įtvirtinto draudimo Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus nėra būtent toks klausimas, kurį turėtų spręsti visa Tauta.
Jo nuomone, sprendimo priėmimas vien Seime neatitiktų Konstitucijos dvasios.
Kodėl šis klausimas iškilo dabar?
Diskusijos dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis gerokai pagyvėjo.
Liepos pradžioje Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo vadovybė, Vyriausybės atstovai ir parlamentinių frakcijų vadovai sutarė pradėti Konstitucijos 137 straipsnio keitimą. Šiame straipsnyje šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Netrukus grupė Seimo narių užregistravo atitinkamą Konstitucijos pataisą, o Seimas jau pradėjo jos svarstymo procedūrą. Kad pataisa būtų priimta, jai dar turės pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių dviejuose balsavimuose, tarp kurių turi praeiti ne mažiau kaip trys mėnesiai. Todėl galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Valdžia pabrėžia: sprendimo dislokuoti branduolinį ginklą kol kas nėra
Valstybės vadovai pabrėžia, kad šiuo metu nėra priimtas sprendimas Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Prezidentas G. Nausėda yra pareiškęs, kad siūloma Konstitucijos pataisa pirmiausia siekiama panaikinti teisinį apribojimą, kuris, valdžios vertinimu, nebeatitinka pasikeitusios geopolitinės padėties.
Pasak jo, artimiausiu metu branduolinio ginklo dislokavimo planų nėra, tačiau valstybė neturėtų pati sau užkirsti kelio tokią galimybę svarstyti ateityje, jei saugumo padėtis dar labiau pablogėtų.
Kartu pabrėžiama, kad Lietuva ir toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties bei kitų tarptautinių įsipareigojimų.
Diskusijos vyksta ir NATO lygmeniu
Viešojoje erdvėje taip pat diskutuojama apie galimą didesnį Lietuvos dalyvavimą NATO branduolinio atgrasymo sistemoje.
Lietuvos vadovai yra patvirtinę, kad vyksta sąjungininkų konsultacijos dėl kolektyvinio atgrasymo stiprinimo, tačiau pabrėžia, jog konkrečių sprendimų dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje šiuo metu nėra priimta.
Siūlo rengti patariamąjį referendumą
Spaudos konferencijos dalyviai – Zigmas Vaišvila, Aleksandras Valentas ir Rikantas Jonuška – ketina paraginti visuomenę telktis patariamojo referendumo iniciatyvai. Siūlomas klausimas būtų:
„Ar Jūs pritariate Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimui?“
Rengėjų teigimu, būtent visuomenė turėtų apsispręsti, ar panaikinti Konstitucijoje įtvirtintą draudimą Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus bei užsienio valstybių karines bazes.
Klausimas – ne tik karinis, bet ir konstitucinis
R. Jankūno teigimu, pagrindinis klausimas šiandien yra ne vien karinis ar geopolitinis.
Jo nuomone, pirmiausia reikia atsakyti, kas demokratinėje valstybėje turi teisę priimti sprendimus dėl tokių esminių valstybės ateities klausimų – vien Seimas ar pati Tauta.
Būtent šiam klausimui ir bus skirta liepos 23 dieną Seime 11 val. vyksianti spaudos konferencija.
Kokia gali būt kalba apie konstituciją, jei net Seimo TV ekrane svetimos valstybės vėliava.
Ruskių laikais niekas neprašė leidimo dislokuoti mūsų krašte atomines bombas, prisiminkite Platelių šachtas. Be reikalo kacapams atidavėme tą “paukštelį”, nes jis buvo visasąjunginis turtas, tad priklausė ir mums, todėl nematau logikos, kodėl tik rusai turėjo teisę visą tą metalo laužą susigrobti, atimdami jį iš kitų “broliškų respublikų”. Tą pačią klaidą padarė ir Ukraina, tad pati užsinėrė kilpą ant kaklo. Nepamirškite to, jog ant palinkusio karklo visos ožkos lipa.
Jei tai buvo visasąjunginis turtas, tai teisūs rusai, kad mes ten buvom teisėtai ?
Ką darytum, kaip ir ukrainiečiai, su tuo branduoliniu ginklu, jei jo paleidimo mygtukas visada buvo rusų rankose? O kas prižiūrėtų tą gonklą, jei tai irgi darė rusų specialistai?
Plepi, kad plepėti.
O iš Ukrainos branduolinis ginklas buvo išgabentas ir saugumo užrikeinimas buvo duotas su sąlyga, kad Ukraina išliks nešališka valstybe. Kai jai buvo uždegta žalia šviesa į NATO, nešališkumo sąlyga buvo pažeista, tad nustojo galioti ir saugumo užtikrinimas.
Ne tik naudojimas ( kai kas jį naudojo) , bet ir turėjimas – yra anti žmogiškas, amoralus dalykas. Tai nesuderinama su Homo Sapiens. Nors kiek mąstatys, privalo siekti branduolinio nusiginklavimo, branduolinio ginklo uždraudimo visiems (ne vien Iranui).
Tai būtų irgi neteisinga. Vakarai įprastinės ginkluotės atžvilgiu, žmogiškaisiais ištekliais yra stipriausi. Tik kitų šalių branduolinis ginklas sulaiko juos nuo tiesioginio karo.
Mums lietuviams ir kitiems amoralu ,o jums rusams norma ,ne tik turėti ,bet ir gąsdinti visą pasaulį .Tik per vienus metus iš Maskvos ir Leningrado ,kiek grąsinimų Europai , JAV , pasauliui buvo .
,
Mažeikis: jei prezidento rinkimai vyktų dabar, Zelenskis galbūt nepatektų net į antrą turą:
youtube.com/watch?v=_94cloPuuGM
Kiek išleidžia NATO karo reikalams ir kiek Rasija ? Kiek NATO kariuomenės prie Rasijos sienų, ir kiek Rasijos prie NATO. Kas ko čia turi bijoti ?
Jankūnas ir Vaišvila teisūs- per rinkimus nei valdantieji ,nei užingridai, nei Sebsėda nesakė, kad naikins Lietuvos nebranduolinį statusą. Taigi politikai neturi mandato keisti konstitucijos šiuo klausimu.
Ir apskritai kas su tomis politikierių galvomis nutiko- iš tas noras tapti taikiniu atominei bombai, Lietuva taigi neturės ‘atominio lagaminėlio’ kad savarankiškai galėtų valdyti tokį ginklą ir savarankiškai gintis.
Цифровая саранча. Михаил Чаплыга | Дикий LIVE
youtube.com/watch?v=poovwxm8ihI