Lapkričio 11 d., pirmadienį, 14.37 val. prasidės gana retas reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską. Būdamas arčiau Saulės nei mūsų planeta Merkurijus tą dieną atsidurs tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės ir kaip juodas taškas praslinks per Saulės diską.
Per nedidelį teleskopą ar žiūronus apsaugotus specialiais filtrais, bus galima pamatyti palaipsniui Saulės paviršiumi slenkantį juodą tašką.
Merkurijaus tranzitas truks net penkias su puse valandos (nuo 14:35 iki 20:04 val.). Jis bus matomas Afrikoje, Antarktidoje, Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikose. Lietuvoje Saulės disko kraštą Merkurijus palies 14:35 val. 14:37 val. – jis jau bus matomas kaip juodas taškas Saulės disko paviršiuje. Iki saulėlydžio Merkurijus nuslinks Saulės disku šiek tiek daugiau nei ketvirtį kelio. Vilniuje Saulė leisis 16.24 val., Klaipėdoje 16.36 val.
Jau po saulėlydžio 17:20 val. Merkurijus bus atsidūręs arčiausiai Saulės disko centro, o nuo Saulės nuslinks 20.04 val.
Visas Merkurijaus tranzitas atrodys taip:
Tik arčiau Saulės nei Žemė esančios planetos Merkurijus ir Venera gali užslinkti ant Saulės disko.
Prieš tai Merkurijaus tranzitas buvo stebimas 2016 m. gegužės 9 d.:
Kitas Merkurijaus tranzitas Saulės disku Lietuvoje bus matomas tik 2032 m. lapkričio 13 d.
Veneros paskutinis tranzitas buvo stebimas 2012 m., kitas įvyks tik 2117 m.
Jei apsiniaukęs dangus trukdys stebėti šį įspūdingą reiškinį, tai verta bus prisėsti prie kompiuterio ir pažiūrėti tiesioginę šio įvykio transliaciją iš įvairių observatorijų.
Transliacija iš Kanarų Tenerifės saloje (Ispanija) įrengto Saulės teleskopo:
Transliacija iš Grifito observatorijos Los Andžele, Kalifornijoje, JAV:
Transliacija iš NASA kosmose skriejančios Saulės dinamikos observatorijos:
https://youtu.be/GD6KSaCkHSc
Griežtai draudžiama stebėti Saulę pro žiūronus ar teleskopą per akinius nuo saulės ar atsitiktinius filtrus. Labai pavojinga žiūrėti į Saulę tiesiogiai. Patariama Saulės vaizdą suprojektuoti ant popieriaus lapo arba pasitelkti specialius filtrus, sulaikančius didžiąją dalį net tik matomų, bet ir nematomų spindulių.
Apie šio įvykio stebėjimo ypatumus galite sužinoti čia:
Vilniečius stebėti šio reto ir gražaus astronominio reiškinio lapkričio 11 d. nuo 14.30 iki 16.30 val., jei bus giedra, kvies Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (Žirmūnų g. 1B.) 1003 kabinete 10-tame aukšte.
„Merkurijus yra mažiausia Saulės sistemos planeta. Merkurijus skersmuo tik 1,4 karto didesnis už Mėnulio. Atmosferos Merkurijus neturi, o jo paviršius panašus į Mėnulio – nuklotas gausybe kraterių. Merkurijaus metai trunka tik 88 žemės paras – per tiek laiko jis apsisuka apie Saulę. Tik 13 kartų per šimtmetį Merkurijus atsiduria vienoje linijoje tarp Saulės ir Žemės, tada ir matome jo slinktį Saulės disku.“ – apie būsimą astronominį įvykį sakė etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.
Merkurijus apie Saulę apsisuka per 88 Žemės paras ,o tiesioginėje transliacijoje (ypač tai gerai matyti iš Kanarų Tenerifės salos transliacijos) tik per devynias valandas Merkurijus praslinko aštuntą dalį Saulės disko.Kur tiesa?
Tai, kad iš viso per visą saulės diską praslinko per 5.5 val. Iš kur 9 val?
Jūs teisus,nes Kalifornijos variante 5.5 val. o Ispanijos variante per 9 val.šešėlis praslinko aštuntą dalį ,jei skaičiuosim visą Saulės apskritimo trajektoriją.Taigi,pagal jų vaizdelį per 88 paras šešėlis apie Saulę turi apskrieti 29 kartus (+ -),bet ne vieną kartą.Kažkam turi būti didelė bėda ir gėda,
malonu matyti gražius merkurijaus keliavimo klystkelius…kaip kas nori taip ir rodo…..tam, kad realiai paskaičiuoti per kiek laiko jis turėjo keliauti per saulę ir gauti teisingą atsakymą, reikia 1) pagal sumažintą modelį išmatuoti saulės geometrinį kampą žiūrint iš žemės 2) ir pagal turimą merkurijau greitį ir apsisukimo laiką iš matuoti jo judėjimo laiką per tą saulės kampą ir gausite 3) teisingą atsakymą 4) ir tesinga Saulės ir Žemės supratimą…
O aš tuo metu piketavau. Aš prieš tai, kad kas kada nori, tas tada mums Saulę užtemdo.
Kada gi baigsis ta poliarinė naktis?…
Nežinau, ar pavyks čia atvaizduoti, koks debesis buvo užklojęs teritoriją virš Parodų rūmų ir Lazdynų praeito savaitgalio pavakarę. Atrodė tartum tobulas brėžinys – didžiulis tamsus debesies masyvas, kurio viršutinis kraštas iškarpytas štai tokiomis taisyklingomis skiautėmis:
_\¯\_\¯\_\¯\_\¯\___/¯/_/¯/_/¯/_/¯/_
O antradienio naktį danguje virš mūsų namo kabojo tirštas pilkas debesis, o jame greta dvi didžiulės keptuvės skersmens juodos skylės, o jose – nieko, nė viena žvaigždutė nespingsėjo.