Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (IV)

Kostas Leončikas, www.punskas.pl
2019 08 12 01:00
0
Parodoje | muzeum.suwalki.pl nuotr.

Parodoje | muzeum.suwalki.pl nuotr.

Parodoje | muzeum.suwalki.pl nuotr.
Parodoje | muzeum.suwalki.pl nuotr.

Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA.

Jotvingių kariniai veiksmai

Į istorijos puslapius jotvingiai pirmiausiai įsirašė kaip negailestingi raiti kariai. Puldami jie neretai įveikdavo kelis šimtus kilometrų nuo savo krašto, paimdavo grobį – vergus, brangenybes, net visas gyvulių bandas ir arklius. Jų reidai suintensyvėjo XII a. pabaigoje, o XIII a. buvo nukreipti daugiausia į lenkų ir Rusios žemes. Iš istorinių šaltinių žinome, kad jotvingiai niokojo, tarp kitko, Kujavų, Liublino ir Sandomežo kraštą, taip pat Haličo kunigaikštystės žemes. Kryžiuočių ordinui kovojant su prūsais, jotvingiai padėdavo savo giminaičiams, puldami tuo pat metu tolimus kryžiuočių teritorijos užkampius. Jų strategija rėmėsi staigiomis ir netikėtomis raitųjų dalinių atakomis, nukreiptomis į gilų priešo užnugarį. Jotvingiai vengė ilgų apsupčių, todėl sutikę stiprų pasipriešinimą, pasitraukdavo arba keisdavo antpuolio tikslą. Į atvirą mūšį lauke jie stodavo nenoriai. Po greitos ir kruvinos kovos, paėmę grobį ir belaisvius, greitai pasitraukdavo. Ši taktika priešo gretose sukeldavo sumaištį ir žymiai sulėtindavo vijimąsi.

Taip atrodė jotvingių kariai | Kosto Leončiko nuotr.
Taip atrodė jotvingių kariai | K. Leončiko nuotr.

XIII a. jotvingiai dažnai sudarydavo karines sutartis su giminingais lietuviais. Kartu rengdavo žygius į Rusią, Mazoviją, puldavo kryžiuočius. Jotvingiams pralaimėjus, lietuviai užėmė šiaurinę ir rytinę Jotvos dalį, o daugumą gyventojų perkėlė į savo teritorijos gilumą. Tokiu būdu kryžiuočių riteriams susidarė sunkiai įveikiama jotvingių žemės juosta, kurią ordinas pavadino Vildnis.

Šių ginkluotų reidų pasekmė buvo atsakomieji veiksmai, nukreipti prieš Jotvą. Kronikos užrašė kelis didžiulius Rusios ir lenkų valdovų karinius žygius, tarp jų ir bendrus, o vėliau daugelį kryžiuočių puolimų. Iš archeologinių radinių aiškėja, kad Šiurpilio gyvenamąjį kompleksą, ko gero, bus pasiekusi Rusios kunigaikščio Vladimiro Didžiojo, o vėliau jo sūnaus Jaroslavo Išmintingojo kariuomenė. Ginkluotieji žygiai dažniausiai buvo vykdomi žiemos metu, kai ledas sukaustydavo ežerus, balas ir pelkes, kurios sėkmingai saugojo Jotvą nuo priešų kitais metų laikais. Atakuojanti kariuomenė galėjo be sunkumų judėti per užšalusius ežerus ir balas, belapiai medžiai atskleisdavo jotvingių gynybinės sistemos detales. Puikiai apmokyti, sunkiai ginkluoti užpuolikų daliniai ieškojo būdų kuo greičiau susikauti atvirame lauke vos tik įsiveržus į priešo teritoriją. Tačiau jotvingiai vargino priešą nuolatinėmis pasalomis, sėkmingai išnaudodami natūralias gynybos sąlygas bei pačių statytus gynybinius įtvirtinimus (k 18–20p).

Jotvingių ir prūsų ginklai

Vikingų periode jotvingių kariai ginkluote ir kitokiu aprūpinimu iš esmės nesiskyrė nuo kaimyninių baltų genčių, taip pat ir nuo priešų: Rusios ir Mazovijos. Šaltiniuose pateiktą informaciją apie jotvingių raitelius patvirtino ir archeologiniai radiniai – balno kilpos, žąslai ir pentinai.

Iečių antgaliai ir koviniai kirviai | K. Leončiko nuotr.
Iečių antgaliai ir koviniai kirviai | K. Leončiko nuotr.

 Kryžiuočiai vertino prūsų karius kaip lygiaverčius priešus. XIII a. prūsai naudojo plokštelinius šarvus, šarvinius marškinius, turėjo šalmus, kovojo su kalavijais, kirviais, duriamosiomis ietimis. Dengdavosi skydais. Lengvai ginkluoti naudojo lankus.

Gausiausia ir įvairiausia ginkluotės radinių grupė iš Jotvos teritorijos yra strėlių antgaliai.

Paskutiniais metais atlikus Jotvos centrų planigrafinius tyrimus, gauta nepaprastai turtinga informacija apie ankstyvųjų viduramžių kario ginkluotę bei jo aprūpinimą kitais reikmenimis.

X ir XI a. prūsų karių elitas naudojo turtingai papuoštus, padengtus auksu ir sidabru, iškilaus kūgio formos šalmus. Tokius šalmus nešiojo tik įžymiausi kariai, tuo pabrėždami savo turtingumą ir aukštą statusą visuomenėje. Šie radiniai turi panašumų su radiniais, aptiktais Didžiosios Lenkijos ir Rusios teritorijoje. Tai vienas iš įrodymų, kad prūsų ryšiai su variagais buvę gana artimi.

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.
Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Labai plačius baltų rinktinių karių (elito) kontaktus įrodo geležinės strėlės antgalis su viena šerpeta, rastas Netoje (Augustavo apskr.), datuojamas II m. e. amžiumi. Tai unikalus radinys pietrytiniame Baltijos jūros regione. Panašių radinių pasitaiko ir Skandinavijoje, pirmiausia pietinėje Norvegijoje.

Vikingų laikotarpio karių, priklausančių vadovaujančių grupei, apatinių kardų makšties apkaustus puošė sidabrinės arba paauksuotos plėšriųjų paukščių galvos. Panašių  radinių, kaip turtingiausios Latvijos ir Rusios kapų įkapės, pasitaiko labai retai. Jų buvimas jotvingių gynybinėje tvirtovėje gali patvirtinti gynybinės tvirtovės svarbą ir elitų kontaktų kryptį.

Ginkluotei pavaizduoti parodoje eksponuojamos šios nuotraukos:

  1. Senovės mylėtojų „Pera Sudinoi“ (Jotvos sūnūs) draugijos nariai, dėvintys karinę aprangą ir apsiginklavę tos epochos ginklais.
  2. Papuoštas šalmo apkaustas iš Šiurpilio piliakalnio kapavietės.
  3. Šalmas, rastas Gross Friedrichsburge (Semba, dabar Kaliningrado priemiestis).
  4. Šalmo apkaustas, papuoštas sidabru, iš 1 kapo Šiurpilio piliakalnio, užmautas ant iškilaus kūgio formos šalmo kopijos.
  5. Šalmas iš Mokre (Ukraina).
  6. Kardo, rasto Latvijos kapavietėje Krimuldas Liepenes, makšties apatinės dalies sidabrinis apkaustas.
  7. Dviejų kardo makščių apatinės dalies apkaustų fragmentai, rasti Šiurpilio piliakalnio šlaite.

Jotvingių lokalinių elitų ir prūsų materialinė kultūra

Šiurpilio gyvenvietės archeologiniai tyrinėjimai įrodė nepaprastą jotvingių lokalinių elitų materialinės kultūros turtingumą. Rasta keliasdešimt tūkstančių molinių indų šukių, papuošalų, buities reikmenų, o net ginklų ir karių asmeninių daiktų fragmentų.

Sidabriniai daiktai Jotvoje buvo retenybė. Išimtį sudaro du sidabrinių daiktų depozitai, rasti Skomack Vielki (Elko apskr.). Vietovės pavadinimas siejamas su žymiausio jotvingių vado kovose prieš kryžiuočiais Skomanto gimine. Šie unikalūs radiniai, be abejonės, priklausė asmenims, turėjusiems aukštą statusą visuomenėje, galbūt net susijusiems su šia gimine.

Jotvingių krašte dažniau negu prūsų žemėse aptinkami radiniai su krikščioniškais simboliais. Galimas daiktas, kad krikščioniški motyvai prasiskverbdavo į jotvingių elitą. XIII a. vidurio šaltinyje „Descriptiones Terrarum“, galimai rašytame misionieriaus, pateiktas įdomus pranešimas apie jotvingius: „…lengvai priima krikštą, kadangi nuo lopšio buvo maitinami žindyvių krikščionių. Todėl tarp jų galėjome būti saugūs.“

Prūsų materialinei kultūrai buvo būdingos akmeninės antropomorfinės statulos – bobos. Šie atvaizdai dažnai turi ankstyvųjų viduramžių karių atributų, tokių kaip šalmas arba kalavijas. Naujausi atradimai rodo buvus šių skulptūrų kulto. Tai byloja apie išskirtinę karių reikšmę prūsų dvasinėje kultūroje.

Prūsijos kraštų registras ir žemėlapis

Dėl XIII a. Kryžiuočių ordino vykdytų karinių veiksmų, siekiant užgrobti prūsų teritoriją, pasirodė pirmieji šių žemių registrai. Galbūt jie atsirado 1231 m. Danijos karaliaus Valdemaro II (Libert Census Daniae) sąraše, pateiktame Čekijos karaliaus Otokaro II 1267 m. dokumente, taip pat 1336 m. Petro Dusburgiečio kronikoje ,,Chronicon Terrare Prussiae“.

Kasparas Henebergeris (Caspar Henneberger), remdamasis Petro Dusburgiečio kronika, 1576 m. parengė ir išleido didelį Prūsijos žemėlapį, kuriame tarp Prūsijos genčių pažymėjo ir Jotvą (Sūduvą). Jis savo žemėlapyje ištaisė klaidingą Prūsijos kunigaikštystės elitų įsitikinimą, kad Jotva yra į pietus nuo Sembos.

Beveik visi straipsnio tekstai yra prieinami parodos stenduose. Jie čia spausdinami gavus dr. Marcino Engelio (Marcin Engel) sutikimą, kuriam už tai esu labai dėkingas. Taip pat norėčiau padėkoti Suvalkų apygardos muziejaus direktoriui Juzefui Bžozovskiui (Józef Brzozowski) už leidimą spausdinti parodos medžiagą bei šio muziejaus darbuotojams už suteiktą pagalbą.

Paroda labai įdomi ir tikrai verta ją aplankyti.

Paaiškinimai

(k3p), (k6,7p) – taip žymimi tekstų puslapiai kataloge „Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“ („Užmiršti jotvingių kariai“), kuriuo naudojausi rašydamas straipsnį.

Vikingai – jūrininkai, kariai, plėšikai ir pirkliai, kurie nuo 793 iki 1066 m. vykdė karinius bei prekybinius jūrinius žygius. Švedų vikingai buvo vadinami variagais. Jie atliko reikšmingą vaidmenį formuojantis Novgorodo ir Kijevo Rusios valstybėms.

Planigrafija – tikslus žemės paviršiaus tyrimas, ieškant archeologinių paminklų.

 Ibrahim ibn Jakub (gimė apie 912 m., mirė po 966 m.) – sefardų (Ispanijos) žydas, Kordobos kalifo pasiuntinys, metraštininkas, keliautojas, pirklys.

Caspar Hanneberger (gimė 1529 m., mirė 1600 Karaliaučiuje) – vokiečių liuteronų dvasininkas, istorikas, kartografas, susijęs su Prūsijos kunigaikštyste.

Antropomorfizmas – dievybės įsivaizdavimas kaip panašaus į žmogų ir priskyrimas jam žmogui būdingų bruožų.

Ankstyvieji viduramžiai – epocha, Vakarų Europoje prasidėjusi po Romos imperijos žlugimo (476 m.), o Rytų Europoje ir Jotvos krašte – žymiai vėliau, t. y. X–XIII a.

Pabaiga

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (III)
  2. K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II)
  3. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I)
  4. V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas
  5. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  6. Jotvingių krašto ašara
  7. Suvalkų archeologai Raveliuose atrado jotvingių piliakalnį (video)
  8. Seime bus pristatyta paroda „Ar mes išliksim”
  9. Atidaroma Vijos Tarabildienės akvarelės darbų paroda
  10. Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“
  11. D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva?
  12. Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
  13. Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“
  14. R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos
  15. A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
  16. Kaune įvyks dviejų leidinių apie jotvingius sutiktuvės
  17. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  18. Susitikimas su lietuviais gyvenančiais Seinų ir Punsko krašte
  19. A.Mikus. Obuolys ir riešutai. Dar kartą apie senovės baltų dualizmą
  20. Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti
  21. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  22. Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
  23. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  24. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas
  25. Kviečia gyvosios istorijos šventė „Jotvos Vartai“ (dienotvarkė)
  26. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  27. Bus pristatytas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 8 tomas
  28. Pasklido Jorė po baltų kraštą (video)
  29. Baltiško vardyno savitumai Lenkijoje (video)
  30. V. Deniušas. Palemono palikuonys (II)

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05
Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

2021 02 28
S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

2021 02 25
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

2021 02 16
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

2021 02 14
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

2021 02 09
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
LMA Vrublevskių bibliotekos archyvai | eparodos.mab.lt nuotr.

Sukurtas naujas kultūros vertybių portalas

2021 02 03
Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

2021 01 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
A. Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį

2021 03 05
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių
Lietuvoje

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

2021 03 05
tm.lt nuotr.
Lietuvoje

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

2021 03 05
Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“
Etninė kultūra

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“

2021 03 05
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių
Istorija

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo
  • Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • „Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje
  • Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1264; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1172; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 911; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Autonomijos DNR peržiūrėta: 479; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
0
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

Kovo 4 d. (ketvirtadienį) 10 val. prie vartų į „Memelio miestą“ (Danės g. atkarpa, einanti nuo tilto link Senosios perkėlos)...

Skaityti toliau

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

Pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“, kuri nuo spalio 1 d. pusę metų vyks Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai), jau pastatytas Lietuvos paviljonas....

Skaityti toliau

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

by Kristina Aleknaitė
2021 02 25
1
S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

„Jotvingiai neišnyko!“, – norėtųsi šaukti. Jie gyvena mūsų mintyse ir širdyse, nors visam laikui nutilo jų šneka, giesmės ir raudos,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
Kitas straipsnis
Punios šilas | R. Jakaičio nuotr.

Gretimų Puniai kaimų bendruomenių vadovai turi kita nuomonę apie Punios šilo išsaugojimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai