Rugsėjo 23 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje atidarys tarptautinę parodą „Viduramžių komiksai“. Joje vėlyvųjų viduramžių pasaulį bus galima pažinti ne iš kronikų ar rankraščių, o iš XV amžiaus krosnių koklių.
Riteriai ir šventieji, herbai ir fantastinės būtybės, medžioklės, turnyrai, muzikuojantys žmonės, biblinės istorijos ir net ano meto pašaipos – visa tai buvo įspaudžiama molinėse koklių plokštėse. Šiandien jos tampa savotiškais langais į prieš penkis šimtus metų gyvenusio žmogaus pasaulį.
Krosnis pasakodavo apie namų šeimininką
Šiandien į krosnį pirmiausia žvelgiame kaip į šildymo įrenginį. XV amžiuje puošni koklinė krosnis galėjo byloti ir apie šeimininko turtą, kilmę, pomėgius bei vietą visuomenėje.
Tokios krosnys buvo brangios. Jų kokliuose galėjo būti vaizduojami herbai, šventieji, gyvūnai, fantastinės būtybės, muzikantai ir šokėjai, medžioklės ar riterių turnyrai. Žmogus šiuos siužetus galėjo „skaityti“ žiūrėdamas į vaizdus – panašiai, kaip šiandien skaitome pieštines istorijas.
Todėl parodos rengėjai gotikinių koklių pasaulį ir pavadino „Viduramžių komiksais“.
„Man atrodo įdomu į šiuos koklius žiūrėti kaip į tolimos epochos liudininkus, bet dar įdomiau juose pamatyti pasakojimus, kurie yra labai artimi ir bendražmogiški. Įsižiūrėję į siužetus, matome viduramžių žmogaus norą parodyti savo vietą pasaulyje, papasakoti apie tai, kuo jis tiki, kuo domisi, kas jam svarbu. Šiandien tai darome naujomis formomis, bet poreikis dalintis istorijomis ir palikti jas ateities kartoms išlieka tas pats“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Radiniai sujungė Lietuvą ir Lenkiją
Parodos ištakos siekia maždaug dvidešimties metų senumo archeologinius tyrimus Vilniuje.
Gotikiniai kokliai Lietuvoje reti. Didžiausias jų rinkinys aptiktas tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Žemutinėje pilyje. Tyrėjams pradėjus gilintis į kokliuose įspaustus vaizdus paaiškėjo, kad kai kurie jų turi labai artimų ar net visiškai tapačių atitikmenų Lenkijoje.
„Tiriant koklių fragmentus paaiškėjo, kad dalis jų turi labai panašių ar visiškai tapačių atitikmenų Lenkijoje. Tai leido atsekti meistrų ir dirbtuvių ryšius: panašios krosnys buvo statomos Gniezne, Lenkijos vyskupų ir didikų rezidencijose, Vilniuje ir Trakų pusiasalio pilyje. Šiandien galime kalbėti apie bendrą kultūrinę erdvę, kurioje judėjo idėjos, estetiniai pasirinkimai. Ir tai galime pamatyti konkrečiuose išlikusiuose radiniuose“, – sako parodos kuratorė dr. Eglė Zaveckienė.
Parodoje sutelkti penkių muziejų rinkiniai: Kelcų nacionalinio muziejaus, Lenkijos valstybės ištakų muziejaus Gniezne, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Trakų istorijos muziejaus.
Vytis ir dvigubas kryžius – XV amžiaus molyje
Tarp įdomiausių parodos eksponatų – iš Lenkijos atvežti kokliai su Vyčiu ir dvigubu kryžiumi.
Dvigubą kryžių Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila pradėjo naudoti po krikšto. Kai kurie parodoje pristatomi kokliai datuojami XV amžiaus antruoju ketvirčiu – taigi buvo pagaminti dar Jogailai gyvenant.
Tokie ankstyvi heraldikos pavyzdžiai reti, todėl molio plokštėse išlikę Lietuvos valstybės bei valdovų ženklai leidžia pamatyti juos ne vėlesniuose piešiniuose ar atkurtuose atvaizduose, o to meto žmonių naudotuose daiktuose.
Drakonai, sirenos ir pasaulis aukštyn kojomis
Kokliuose atsiveria ne vien tikrasis XV amžiaus gyvenimas. Viduramžių žmogaus vaizduotėje greta pažįstamų gyvūnų gyveno drakonai, sirenos, vienaragiai ir mantikoros.
Dar viena vaizdų grupė – vadinamasis „atvirkščias pasaulis“ (mundus inversus). Čia įprasta tvarka apverčiama aukštyn kojomis: lapė gali pamokslauti žąsims, o gyvūnai – groti muzikos instrumentais.
Tai buvo ne vien linksmas žaidimas. Tokiais vaizdais buvo galima pasišaipyti iš žmonių puikybės, godumo ar kvailybės ir pasakyti tai, ko kartais nebuvo patogu išreikšti tiesiai.
Todėl prieš penkis šimtus metų pagamintas koklis šiandien pasakoja kur kas daugiau negu vien krosnies istoriją. Jame galima perskaityti to meto žmogaus tikėjimą, baimes, humorą, politinius ženklus, jo matytus ir įsivaizduotus pasaulius.
Paroda veiks beveik metus
Tarptautinė paroda „Viduramžių komiksai“ bus atidaryta rugsėjo 23 d. 18 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Bokšto g. 20, Vilniuje. Atidarymas nemokamas. Parodą bus galima lankyti iki 2027 m. rugpjūčio 29 d.
Parodą rengia Lietuvos nacionalinis muziejus. Partneriai – Kelcų nacionalinis muziejus, Lenkijos valstybės ištakų muziejus Gniezne, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Trakų istorijos muziejus ir Vilniaus puodžių cechas.
