Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II)

Kostas Leončikas, www.punskas.pl
2019-08-06 12:00:39
0
Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.

Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.

Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.
Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | K. Leončiko nuotr.

Pirma dalis ČIA.

Kodėl žlugo Jotva ?

Iš vienos pusės, kaimyninės krikščioniškos monarchijos buvo palankios kultūriniams mainams, technologijų perdavimui, ypač karybos srityje, taip pat kitiems tarpusavio ryšiams, o iš kitos pusės – tai viena iš priežasčių, lėmusių jotvingių ir kitų prūsų genčių civilizacijos izoliaciją. Šiaurės kryžių karų, kryžiuočių užkariavimų ir Rusios žygių laikotarpiu izoliacija dar labiau sustiprėjo, kadangi krikščioniški feodaliniai valdovai nebuvo suinteresuoti naujos nepriklausomos monarchijos įsikūrimu šiojeteritorijoje. Pagonybė ir kilmingųjų nuolatinė kova dėl valdžios lėmė, kad prūsų žemės tapo krikščioniškųjų agresorių taikiniu. Labai dažni ginkluoti puolimai sužlugdė ankstyvųjų viduramžių prūsų genčių politines ir ekonomines struktūras. To pasekmė – galutinis Jotvos pralaimėjimas 1283 m. Didelė krašto dalis buvo prijungta prie Kryžiuočių ordino, kita atiteko Lenkijai ir Rusiai, o rytinė – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Įžymiausias jotvingių vadas buvo Skomantas, mėginęs suvienyti jotvingių žemes ir pasipriešinti kryžiuočių galybei. Po pralaimėjimo jis priėmė krikštą ir perėjo į kryžiuočių pusę. Iki mūsų laikų išliko keletas vietovių, kurių pavadinimai turbūt kilę nuo jo vardo. Jotvos krašte galėjo būti tokiu pat pavadinimu gynybinių gyvenviečių centrų, priklausiusių Skomantui arba jo pirmtakams.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad dėl dažnų karų sumažėjo prūsų krašto gyventojų skaičius. Prūsų teritorija ribojosi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Jotva. Tai nebuvo visiškas krašto ištuštėjimas, kaip buvo rašoma ligšiolinėje literatūroje, o tik rimta demografinė krizė, susijusi su migracija ir turtingųjų prūsų perėjimu į feodalinių valdovų tarnystę. Jotva nebuvo visiškai ištuštėjusi. Tai patvirtina kryžiuočių dovanojimai jotvingių kilmingiesiems fiksuojami iki XIV a. pirmosios pusės vidurio.

Didelę įtaką Jotvos žlugimui turėjo taip pat lenkai. 1282 m. lenkų kunigaikštis Lešekas Čarny (Leszek Czarny), keršydamas už siaubingą Liublino krašto užpuolimą, sudavė jotvingiams triuškinantį smūgį prie Narevo upės. Šis mūšis pakirto jotvingių ginkluotąsias pajėgas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios jotvingiai kryžiuočiams pasidavė, nepraėjus nė metams nuo šio įvykio.

Užkariavę vakarinę Jotvą, kryžiuočiai dovanodavo žemę savo valstybės gilumoje tiems jotvingių valdovams, kurie sutiko pereiti į jų pusę. Sutikusieji persikeldavo su savo šeima, komanda ir tarnais. Dėl tokios sumanios Kryžiuočių ordino politikos iškeltieji nutraukdavo ryšį su savo kraštu ir būdavo įtraukiami į kryžiuočių valstybės kūrimą (k 25,26p).

Kryžiuočių riteriai buvo geriau ginkluoti ir apmokyti kariauti už prūsus. Jie buvo taip pat puikūs diplomatai, sumaniai nukreipdavo kryžių žygius į baltų kraštus. Papirkdavo vietinius baltų genčių valdovus ir tuo pritraukdavo jų karius, o priėmus krikščionybę, prūsus įtraukdavo į savo karinę organizaciją.

Kaip buvo laidojami kariai?

XI a. pradžioje Šiurpilio gynybinėje tvirtovėje palaidotas jaunas karys, galbūt vadas. Jo kapą supo vainiku sustatytos akmeninės stelos (stulpai). Lyginant lokalizaciją ir palaidojimo formą, galima manyti, kad jotvingių elitas tuo laiku buvo stipriai veikiamas vikingų. Sudegintų mirusiųjų kūnų liekanos sudėtos keliose mažose duobėse ir uždengtos grindinio akmenimis. Kelionei į kitą pasaulį numirėliui įdėdavo kelis daiktus, kurie atspindėdavo jo poziciją visuomenėje gyvam esant. Į kapavietes dėdavo paslaptingus daiktus – gyvulių kaulus, medžio anglis, netgi atskiras ginklų dalis. Kadangi kapas buvo arti gynybinės tvirtovės (gyvenvietės), galima manyti, kad kario dvasia kartu su gyvais gynėjais turėjo saugoti tvirtovę nuo priešo atakų.

Pasakytina, jog lig šiol archeologai yra aptikę nedaug laidojimo statinių kompleksų (nekropolijų, kapaviečių).

Atrodo, kad jotvingiai nebijojo mirusiųjų. Tai liudija kapaviečių kūrimas arti gyvenamosios vietos.

Kartu su mirusiojo liekanomis buvo dedamos įkapės, turėjusios jam tarnauti po mirties. Daiktų parinkimas nebuvo atsitiktinis. Jie simbolizavo palaidoto asmens statusą ir vaidmenį visuomenėje. Dalį daiktų degino kartu su numirėliu, dalis tikslingai sunaikinta, o į kapą dėdavo tik jų elementus. Atrodo, kad su žmogaus mirtimi turėjo mirti ir jam priklausantys daiktai.

XIII–XIV a. prūsų vėrinys, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys, rastos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.) | Kosto Leončoiko nuotr.
XIII–XIV a. prūsų vėrinys, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys, rastos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.) | K. Leončoiko nuotr.

Kartu su mirusiu aukštu pareigūnu degino ginklus, arklius, tarnus, tarnaites, drabužius, medžioklinius šunis, plėšrius paukščius ir kitus, susijusius su riterio veikla, daiktus. Taip apie prūsų ir jotvingių laidojimo apeigas rašė Petras Dusburgietis. Tai yra vienas iš nedaugelio laidojimo apeigų aprašymų, paminėtų metraščiuose. Iš metraščių nesužinosime, nei kur buvo įkurtos kapavietės, nei kokia buvusi kapų forma. Dar neseniai archeologai nedaug galėjo pasakyti šia tema. Kalbant apie jotvingius, vyravo nuomonė, kad laidojimo apeigos buvo tokios pačios kaip IX–XIII a. ir neliko pėdsakų, kuriuos galėjo aptikti archeologai (k 22–24p).

Pastarųjų laikų tyrinėjimai pateikė daug naujų informacijų. Vikingų laikotarpiu (IX–XI a.) jotvingiai numirėlius degino ant laužo, paskui dėdavo į negilias duobes kartu su įkapėmis. Laidodavo prie gyvenviečių. Tačiau ir toliau nėra išsamių žinių, kaip atrodė jotvingių kapai XII–XIII a. Žinoma, kad mirusiuosius taip pat degindavo ant laužo, o į kapą dėdavo daug bronzinių daiktų, ypač papuošalų. Dauguma jų buvo tikslingai naikinama. Kapų vietą parinkdavo šalia ūkių ir pažymėdavo akmenų vainiku.

Nedaug žinoma ir apie jotvingių laidojimo apeigas. Daugeliu atvejų tai atsitiktiniai atradimai, padaryti žemdirbiams netyčia išarus negilius degintinius kapus. Iš vokiečių tyrinėjimų, pradėtų dar XIX a., pasiliko tik keli iškastų eksponatų paminėjimai bei iliustracijos archeologinėje literatūroje.

Šiurpilio piliakalnyje aptiktame kape rasti daiktai yra susiję su mirusiojo laidojimo apeigomis. Aptikti gyvulių kaulai, ginkluotės elementai, o net pradeginti žmonių kaulai. Daugiausia kiaulių ir gyvulių kaulų rasta akmenų vainikuose. Šis atradimas rodo, kad prie kapo vykdavusios puotos mirusiojo atminimui.

Buvusiose XII–XIII a. kapavietėse, be pradegintų kaulų, aptikta mažų keramikos šukių, ginklų elementų ir kitų kariams reikalingų daiktų, taip pat papuošalų (daugiausia bronzinių) fragmentų – vėrinių, apyrankių, pakabučių, segučių, skambučių ir žiedų.

Ypatingu baltų papročiu buvo žirgo guldymas greta mirusiojo kario.

Jotvingių papuošalai

Būdingiausiu XII–XIII a. jotvingių papuošalu buvę bronziniai pakabučiai, kuriems pirminį pavyzdį davę vikingų laikotarpio skandinavų dirbiniai.

Jotvingiai savo drabužius susegdavo puošniais segučiais. Vienoje nuotraukoje matyti įspūdingas pasagos formos bronzinis, padengtas sidabru, segutis. Šis radinys rodo, kad jotvingiai turėjo ryšių su tuometiniais Sembos, Kuršo ir Gotlando gyventojais.

Pasiturinčios jotvingių moterys dėvėjo ištaigingus rūbus, papuoštus bronziniais (retai sidabriniais) juvelyriniais dirbiniais. Tik neaišku, koks buvo jų statusas militarizuotoje jotvingių bendruomenėje. Galima daryti prielaidą, jog tuomet, kai vyrai vykdavo į karo žygius, joms tekdavo tvarkyti namų ūkius ir vadovauti tarnams.

Neįprastas – apie 1000 bronzinių papuošalų – rinkinys rastas Eglinės piliakalnyje. Ant dalies dirbinių esama tikslingo jų naikinimo žymių. Nežinoma šio lobio paskirtis. Manoma, kad jo savininkas galėjęs būti vietinis jotvingių vadas. Panašūs papuošalų rinkiniai aptikti Šiurpilio centre ir Dybove (Sventaino valsčius, Olecko apskr.).

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I)
  2. V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas
  3. Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė Ožkiniuose (video)
  4. Trakų pilyje atidaroma Prūsų Lietuvos paveldo nuotraukų paroda
  5. Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“
  6. A.Mickevičiaus bibliotekoje atidaroma J.Buožienės tekstilės darbų paroda „Dingę prūsai“
  7. Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
  8. A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
  9. A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  12. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  13. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  14. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  15. A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

2023 03 22
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
P. Motiekaitis prie lėktuvo. 1937 m. Nuotrauką saugo Šiaulių regioninis valstybės archyvas | archyvai.lt nuotr.

Kviečia paroda apie vieną garsiausių aviakonstruktorių P. Motiekaitį

2023 03 11
Velykos Lietuvos liaudies buities muziejuje | LLBM nuotr.

Parodoje „Kelkis, kelkis – jau Velykos!“ – atgimstantys papročiai

2023 03 03
Vyks paroda „Namų pasaulis 2023“ | Rengėjų nuotr.

Vyks paroda „Namų pasaulis 2023“

2023 03 01
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – „Tarptautinių studijų dienos“

2023 02 24
Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Miestas eina per laiką“ | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda „Miestas eina per laiką“

2023 02 23
Mikalojaus Lancicijaus portreto detalė | D. Kuolio nuotrauka

D. Kuolys. Apie parodą „Aš esu vilnietis“. Replika

2023 02 13
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Pratęstas terminas vietoj žemės rinktis mišką

2023 03 28
Elektromobilių krovimo stotelė | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune bus įrengta per 150 įkrovimo stotelių

2023 03 28
Aiste Bružaitė ir Nobutaka Yoshizawa | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kavasakyje skambėjo šiuolaikinė lietuvių muzika

2023 03 28
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas nusprendė, kam skirs Stulginskio žvaigždę

2023 03 28
Sankryža ties Gariūnais | S. Žiūros nuo
Lietuvoje

Įrengiant sankryžą prie Gariūnų – eismo pokyčiai

2023 03 28
Padangos | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tik ar verta skubėti?

2023 03 28
Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“

2023 03 28
Įtektos prof. V. Šikšnio vardo | VU nuotr.
Lietuvoje

Įtektos prof. V. Šikšnio vardo stipendijos

2023 03 28
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • P.Skutas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • stebėtinai naiviai apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pratęstas terminas vietoj žemės rinktis mišką
  • Kaune bus įrengta per 150 įkrovimo stotelių
  • Kavasakyje skambėjo šiuolaikinė lietuvių muzika
  • Seimas nusprendė, kam skirs Stulginskio žvaigždę
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

by Kristina Aleknaitė
2023 03 22
0
Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pokario metais švietimą Lietuvoje imtasi pertvarkyti pagal Sovietų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Nepaisant to, šalies mokytojai...

Skaityti toliau

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 20
0
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atidarė Valstybės pažinimo centro parodą „Žalios ateities herojai“. Pasak šalies vadovo, ši paroda – proga susimąstyti...

Skaityti toliau

Atidaryta paroda apie Ukrainą

by Kristina Aleknaitė
2023 03 13
0
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Kovo 10 d. Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyko parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas, kurioje dalyvavo prof....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • P.Skutas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • stebėtinai naiviai apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Global-Kapitalistas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
Kitas straipsnis
Imunitetą silpnina gyvenimo būdas: kaip jį sustiprinti?

Magnis – mineralas, kurio vasarą netenkame greičiau: kuo tai pavojinga sveikatai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai