Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II)

Kostas Leončikas, www.punskas.pl
2019 08 06 12:00
0
Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.

Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.

Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.
Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | K. Leončiko nuotr.

Pirma dalis ČIA.

Kodėl žlugo Jotva ?

Iš vienos pusės, kaimyninės krikščioniškos monarchijos buvo palankios kultūriniams mainams, technologijų perdavimui, ypač karybos srityje, taip pat kitiems tarpusavio ryšiams, o iš kitos pusės – tai viena iš priežasčių, lėmusių jotvingių ir kitų prūsų genčių civilizacijos izoliaciją. Šiaurės kryžių karų, kryžiuočių užkariavimų ir Rusios žygių laikotarpiu izoliacija dar labiau sustiprėjo, kadangi krikščioniški feodaliniai valdovai nebuvo suinteresuoti naujos nepriklausomos monarchijos įsikūrimu šiojeteritorijoje. Pagonybė ir kilmingųjų nuolatinė kova dėl valdžios lėmė, kad prūsų žemės tapo krikščioniškųjų agresorių taikiniu. Labai dažni ginkluoti puolimai sužlugdė ankstyvųjų viduramžių prūsų genčių politines ir ekonomines struktūras. To pasekmė – galutinis Jotvos pralaimėjimas 1283 m. Didelė krašto dalis buvo prijungta prie Kryžiuočių ordino, kita atiteko Lenkijai ir Rusiai, o rytinė – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Įžymiausias jotvingių vadas buvo Skomantas, mėginęs suvienyti jotvingių žemes ir pasipriešinti kryžiuočių galybei. Po pralaimėjimo jis priėmė krikštą ir perėjo į kryžiuočių pusę. Iki mūsų laikų išliko keletas vietovių, kurių pavadinimai turbūt kilę nuo jo vardo. Jotvos krašte galėjo būti tokiu pat pavadinimu gynybinių gyvenviečių centrų, priklausiusių Skomantui arba jo pirmtakams.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad dėl dažnų karų sumažėjo prūsų krašto gyventojų skaičius. Prūsų teritorija ribojosi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Jotva. Tai nebuvo visiškas krašto ištuštėjimas, kaip buvo rašoma ligšiolinėje literatūroje, o tik rimta demografinė krizė, susijusi su migracija ir turtingųjų prūsų perėjimu į feodalinių valdovų tarnystę. Jotva nebuvo visiškai ištuštėjusi. Tai patvirtina kryžiuočių dovanojimai jotvingių kilmingiesiems fiksuojami iki XIV a. pirmosios pusės vidurio.

Didelę įtaką Jotvos žlugimui turėjo taip pat lenkai. 1282 m. lenkų kunigaikštis Lešekas Čarny (Leszek Czarny), keršydamas už siaubingą Liublino krašto užpuolimą, sudavė jotvingiams triuškinantį smūgį prie Narevo upės. Šis mūšis pakirto jotvingių ginkluotąsias pajėgas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios jotvingiai kryžiuočiams pasidavė, nepraėjus nė metams nuo šio įvykio.

Užkariavę vakarinę Jotvą, kryžiuočiai dovanodavo žemę savo valstybės gilumoje tiems jotvingių valdovams, kurie sutiko pereiti į jų pusę. Sutikusieji persikeldavo su savo šeima, komanda ir tarnais. Dėl tokios sumanios Kryžiuočių ordino politikos iškeltieji nutraukdavo ryšį su savo kraštu ir būdavo įtraukiami į kryžiuočių valstybės kūrimą (k 25,26p).

Kryžiuočių riteriai buvo geriau ginkluoti ir apmokyti kariauti už prūsus. Jie buvo taip pat puikūs diplomatai, sumaniai nukreipdavo kryžių žygius į baltų kraštus. Papirkdavo vietinius baltų genčių valdovus ir tuo pritraukdavo jų karius, o priėmus krikščionybę, prūsus įtraukdavo į savo karinę organizaciją.

Kaip buvo laidojami kariai?

XI a. pradžioje Šiurpilio gynybinėje tvirtovėje palaidotas jaunas karys, galbūt vadas. Jo kapą supo vainiku sustatytos akmeninės stelos (stulpai). Lyginant lokalizaciją ir palaidojimo formą, galima manyti, kad jotvingių elitas tuo laiku buvo stipriai veikiamas vikingų. Sudegintų mirusiųjų kūnų liekanos sudėtos keliose mažose duobėse ir uždengtos grindinio akmenimis. Kelionei į kitą pasaulį numirėliui įdėdavo kelis daiktus, kurie atspindėdavo jo poziciją visuomenėje gyvam esant. Į kapavietes dėdavo paslaptingus daiktus – gyvulių kaulus, medžio anglis, netgi atskiras ginklų dalis. Kadangi kapas buvo arti gynybinės tvirtovės (gyvenvietės), galima manyti, kad kario dvasia kartu su gyvais gynėjais turėjo saugoti tvirtovę nuo priešo atakų.

Pasakytina, jog lig šiol archeologai yra aptikę nedaug laidojimo statinių kompleksų (nekropolijų, kapaviečių).

Atrodo, kad jotvingiai nebijojo mirusiųjų. Tai liudija kapaviečių kūrimas arti gyvenamosios vietos.

Kartu su mirusiojo liekanomis buvo dedamos įkapės, turėjusios jam tarnauti po mirties. Daiktų parinkimas nebuvo atsitiktinis. Jie simbolizavo palaidoto asmens statusą ir vaidmenį visuomenėje. Dalį daiktų degino kartu su numirėliu, dalis tikslingai sunaikinta, o į kapą dėdavo tik jų elementus. Atrodo, kad su žmogaus mirtimi turėjo mirti ir jam priklausantys daiktai.

XIII–XIV a. prūsų vėrinys, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys, rastos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.) | Kosto Leončoiko nuotr.
XIII–XIV a. prūsų vėrinys, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys, rastos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.) | K. Leončoiko nuotr.

Kartu su mirusiu aukštu pareigūnu degino ginklus, arklius, tarnus, tarnaites, drabužius, medžioklinius šunis, plėšrius paukščius ir kitus, susijusius su riterio veikla, daiktus. Taip apie prūsų ir jotvingių laidojimo apeigas rašė Petras Dusburgietis. Tai yra vienas iš nedaugelio laidojimo apeigų aprašymų, paminėtų metraščiuose. Iš metraščių nesužinosime, nei kur buvo įkurtos kapavietės, nei kokia buvusi kapų forma. Dar neseniai archeologai nedaug galėjo pasakyti šia tema. Kalbant apie jotvingius, vyravo nuomonė, kad laidojimo apeigos buvo tokios pačios kaip IX–XIII a. ir neliko pėdsakų, kuriuos galėjo aptikti archeologai (k 22–24p).

Pastarųjų laikų tyrinėjimai pateikė daug naujų informacijų. Vikingų laikotarpiu (IX–XI a.) jotvingiai numirėlius degino ant laužo, paskui dėdavo į negilias duobes kartu su įkapėmis. Laidodavo prie gyvenviečių. Tačiau ir toliau nėra išsamių žinių, kaip atrodė jotvingių kapai XII–XIII a. Žinoma, kad mirusiuosius taip pat degindavo ant laužo, o į kapą dėdavo daug bronzinių daiktų, ypač papuošalų. Dauguma jų buvo tikslingai naikinama. Kapų vietą parinkdavo šalia ūkių ir pažymėdavo akmenų vainiku.

Nedaug žinoma ir apie jotvingių laidojimo apeigas. Daugeliu atvejų tai atsitiktiniai atradimai, padaryti žemdirbiams netyčia išarus negilius degintinius kapus. Iš vokiečių tyrinėjimų, pradėtų dar XIX a., pasiliko tik keli iškastų eksponatų paminėjimai bei iliustracijos archeologinėje literatūroje.

Šiurpilio piliakalnyje aptiktame kape rasti daiktai yra susiję su mirusiojo laidojimo apeigomis. Aptikti gyvulių kaulai, ginkluotės elementai, o net pradeginti žmonių kaulai. Daugiausia kiaulių ir gyvulių kaulų rasta akmenų vainikuose. Šis atradimas rodo, kad prie kapo vykdavusios puotos mirusiojo atminimui.

Buvusiose XII–XIII a. kapavietėse, be pradegintų kaulų, aptikta mažų keramikos šukių, ginklų elementų ir kitų kariams reikalingų daiktų, taip pat papuošalų (daugiausia bronzinių) fragmentų – vėrinių, apyrankių, pakabučių, segučių, skambučių ir žiedų.

Ypatingu baltų papročiu buvo žirgo guldymas greta mirusiojo kario.

Jotvingių papuošalai

Būdingiausiu XII–XIII a. jotvingių papuošalu buvę bronziniai pakabučiai, kuriems pirminį pavyzdį davę vikingų laikotarpio skandinavų dirbiniai.

Jotvingiai savo drabužius susegdavo puošniais segučiais. Vienoje nuotraukoje matyti įspūdingas pasagos formos bronzinis, padengtas sidabru, segutis. Šis radinys rodo, kad jotvingiai turėjo ryšių su tuometiniais Sembos, Kuršo ir Gotlando gyventojais.

Pasiturinčios jotvingių moterys dėvėjo ištaigingus rūbus, papuoštus bronziniais (retai sidabriniais) juvelyriniais dirbiniais. Tik neaišku, koks buvo jų statusas militarizuotoje jotvingių bendruomenėje. Galima daryti prielaidą, jog tuomet, kai vyrai vykdavo į karo žygius, joms tekdavo tvarkyti namų ūkius ir vadovauti tarnams.

Neįprastas – apie 1000 bronzinių papuošalų – rinkinys rastas Eglinės piliakalnyje. Ant dalies dirbinių esama tikslingo jų naikinimo žymių. Nežinoma šio lobio paskirtis. Manoma, kad jo savininkas galėjęs būti vietinis jotvingių vadas. Panašūs papuošalų rinkiniai aptikti Šiurpilio centre ir Dybove (Sventaino valsčius, Olecko apskr.).

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I)
  2. V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas
  3. Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė Ožkiniuose (video)
  4. Trakų pilyje atidaroma Prūsų Lietuvos paveldo nuotraukų paroda
  5. Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“
  6. A.Mickevičiaus bibliotekoje atidaroma J.Buožienės tekstilės darbų paroda „Dingę prūsai“
  7. Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
  8. A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
  9. A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  12. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  13. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  14. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  15. A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
  16. Pasklido Jorė po baltų kraštą (video)

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

2021 04 17
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

2021 03 26
Klaipėdoje – Astos Grušelionienės margučių paroda (nuotraukos)

Klaipėdoje – Astos Grušelionienės margučių paroda (nuotraukos)

2021 03 13
Kovo 11-ąją Vilnius pasitiko surengdamas parodą „Žmonės, kuriantys Lietuvą“

Kovo 11-ąją Vilnius pasitiko surengdamas parodą „Žmonės, kuriantys Lietuvą“

2021 03 11
Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?

Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?

2021 03 06
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05
Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

2021 02 28
S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

2021 02 25
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

2021 02 16
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 430; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 424; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

by Kristina Aleknaitė
2021 04 17
0
Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

Literatūros ir meno archyvas pristatė virtualią parodą, skirtą garsiam aktoriui Broniui Babkauskui. Bronius Babkauskas gimė 1921 m. balandžio 9 d....

Skaityti toliau

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 26
4
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nors pastarosiomis dienomis bendra pandeminė situacija negerėja, atsivėrę muziejai per kelias savaites įrodė, kad juose lankytis saugu: čia kol kas...

Skaityti toliau

Klaipėdoje – Astos Grušelionienės margučių paroda (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 13
1
Klaipėdoje – Astos Grušelionienės margučių paroda (nuotraukos)

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia miestiečius bei miesto svečius nepraleisti progos išvysti pirmąją Astos Grušelionienės margučių parodą. Margučius galima pamatyti Meno...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Imunitetą silpnina gyvenimo būdas: kaip jį sustiprinti?

Magnis – mineralas, kurio vasarą netenkame greičiau: kuo tai pavojinga sveikatai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai