Valstybės kontrolės auditas atskleidė reikšmingas gynybos pirkimų valdymo spragas. Auditoriai nustatė, kad beveik pusė pagal įstatymo išimtis vykdytų ginkluotės pirkimų nėra stebimi, o kitų ginkluotės pirkimų efektyvumas nėra vertinamas atskirai. 2023–2025 m. neskelbiamų derybų būdu buvo sudaryta 46 proc. viešųjų ginkluotės pirkimų sutarčių, kurios sudarė 77 proc. jų vertės. Auditas taip pat nustatė nepakankamai atliekamus ir dokumentuojamus rinkos tyrimus bei kitus vidaus kontrolės trūkumus.
Problemų matyti ir valdant didžiuosius ginkluotės projektus: ne visais atvejais iš anksto nustatoma visa projekto vertė, apimanti ne tik pačią ginkluotę, bet ir infrastruktūrą, eksploataciją bei kitus gyvavimo ciklo kaštus. Dėl to sprendimų priėmėjams sudėtinga matyti tikrąją valstybės prisiimamų įsipareigojimų kainą.
„Kai gynybai skiriame vis daugiau valstybės lėšų ir kartu siekiame pirkimus vykdyti greičiau, kontrolės kartelė turi kilti, o ne leistis. JAV ir Ukrainos patirtis rodo, kad didėjant gynybos išlaidoms, pirkimų skubai ir nekonkurencinių procedūrų naudojimui korupcijos bei sukčiavimo rizika neišnyksta – priešingai, jai reikia stipresnių kontrolės mechanizmų. Todėl pirkimų spartinimas neturėtų reikšti kontrolės silpninimo“, – teigia Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas.
Audito komitetas, išnagrinėjęs Valstybės kontrolės audito rezultatus ir iškėlęs papildomus klausimus dėl gynybos pirkimų organizavimo, didžiųjų projektų valdymo, kainų pagrįstumo, tiekėjų pasirinkimo ir atsakomybės, tolesnius klausymus planuoja tęsti uždaruose posėdžiuose. Įvertinęs papildomai gautą informaciją, komitetas pateiks savo išvadas ir rekomendacijas dėl gynybos pirkimų kontrolės ir valdymo stiprinimo.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
