Tuo tarpu kai Punios šilo ateitimi susirūpinę visuomenininkai ragina pasirašyti liepos 30 d. paskelbtą internetinę peticiją dėl jo išsaugojimo, o daugiau kaip 100 žinomų visuomenės veikėjų dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, netoli Punios esančių Praniūnų, Panemuninkų ir dvejų Genių kaimų bendruomenių bei pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkai ir Alytaus forumo atstovai to daryti neskuba. Jų nuomone, palikus Punios šilą „ramybėje“, jį sunaikinsiančios kinivarpos (tipografai).
„Palikus žievėgraužių tipografų (kinivarpų) masiškai užpultą mišką ramybėje, kaip siūlo Peticijos autoriai, šilo eglėms ir pušims po keliolikos metų galėsime pasakyti amen. Visame šilo plote, o ypatingai 457 ha gamtiniame rezervate pastaraisiais metais matome labai sparčiai didėjančias pavojingas grėsmes. Matėme kinivarpų jau visiškai nusiaubtą Belovežo girios rezervatą Lenkijoje. Žmonės viliojami gamtinio rezervato idėja, rodomi padailinti sengirių vaizdai, kalbama tik apie medžiokles, uogavimą ar grybavimą. Tačiau nuo visuomenės slepiami miškų gamtiniuose rezervatuose išryškėję dideli pavojai. Kol ministrai, politikai ir specialistai ginčijasi, kinivarpoms yra rojus ir šilas kasdien žūsta“, – rašoma Alkas.lt redakcijai atsiųstame minėtų visuomeninių organizacijų pirmininkų laiške.
Norėdami Lietuvos žmonėms parodyti, kas vyksta, kai miškas paliekamas ilsėtis „ramybėje“, be tinkamos sanitarinės priežiūros laiško autoriai Punios šile surengė akciją „Kinivarpa“ siekdami pažymėti ir nufotografuoti kinivarpų nugraužtų pilkų eglių ir pušų kamienus bei naujai kinivarpų užpultų medžių židinius. Taip pat pranešė ketinantys paskelbti kinivarpų graužiamų Punios šilo medžių nuotraukas nuotraukas ir medžių koordinates, „kad visi, kam iš tiesų rūpi šilas, galėtų surasti kinivarpų židinius, pamatyti kokiais mastais žūsta unikalaus šilo spygliuočiai medžiai“.
Susiję straipsniai:
- Po peticija išsaugoti Punios šilą pasirašė beveik 8 tūkstančiai. Aplinkos ministras tyli
- A. Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!
- Punios šile – daugiau kaip 100 Raudonosios knygos rūšių
- M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę
- Dvi savaites šalies miškai buvo tarsi po padidinamuoju stiklu
- Miškui reikia ramybės – laikas į šoną padėti kirvį
- Seimas svarstys siūlymą griežtinti atsakomybę už neteisėtą miško žemės naudojimą
- Kirtimai Kuršių nerijoje – gamtos ir kraštovaizdžio labui
- Tekinti sulą leidžiama ne iš kiekvieno klevo ar beržo
- Nederinus su visuomene iškirsta 5 ha Pilaitės miško
- A. Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti
- Kuršių Nerijos nacionaliniame parke – kertamas miškas
- Artėja laikas privačių miškų savininkams apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti privalomuosius atskaitymus
- V. Vingrienė. Naujas sostinės meras tęsia pirmtako pradėtus darbus
- A. Juozaitis. Labanoras. Pradžia
- A. Gaidamavičius. Atrodo, kad Įstatymus rašo Lietuvos nekenčiantys žmonės
- Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (nuotraukos)
- A. Gaidamavičius. Miškui ir Vydūnui
Kinivarpos pradėjo graužti, kai visuomenė sušneko. Gal kas žinote , kiek kainavo bendruomenių ir pilietinių draugijų kinivarpota nuomonė? Keletą pūslių alaus, ar rimčiau?
kaip rodo praktika, daug bendruomenių yra tikrai labai pilietiškos ir puikios, bet jokia paslaptis, kad nemažai jų yra pristeigta ir pagal iš viršaus nuleistas direktyvas ir jos naudojamos, kaip ,,visuomenės nuomonė“. Tokių ,,bendruomenių“ pareigūnai 🙂 patvirtins ir paliudys bet ką, kai tik bus iš viršaus duota komanda ,,Fas“. Manyčiau, kad ir šiuo atveju mes susiduriame su tokia brigada, nes, jei būtų kitaip, tie žmonės nebijotų viešai pasiskelbti savo pavardžių po nuosava? nuomone:).
Kaip girios be žmogaus „gydomojo” įsikišimo, be rūpintojėlės ministerijos tūkstantmečius ne tik išsilaikė, bet tikru gamtos stebuklu tapo? Juk prieš kenkėjiškus vabalus kovoja ir natūraliai susiderinusi paklotė (kol žmogus jos nesudarko!), joje gyvenantys vabalai, miško bei pievų paukščiai. Vieni rūpintojėliai uogas ne rankomis, o grobtuvais renka, kiti stipriau užsimoja – „pažangia” technika medžius bei girias „taiso”.
Kai miestų pievomis pradėjo „rūpintis” merai, pasikinkę kone KAMAZus žolės skutimui, nuo tada išnyko iš kiemų ir drugiai, ir žiogai. Už lango nebent spec. transporto sirena, ar pagėrusių studentų plyšavimas. Baigėsi rugpjūtis, o žiogų nė vienos smuikelės… Kol patys savo kiemų žole rūpinomės (dalgiu pjovėme), turėjome juos visus – drugiai savo grožiu širdį džiugino, žiogai kas vakarą muzikuodavo. Išeini į balkoną vakare – ir gėrėsi jo palaima. Mero dėka drugių bei tokių atsilikėliškų vakarų nusikratėme