Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I)

Kostas Leončikas, www.punskas.pl
2019-07-29 08:37:23
2
Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.
Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Nuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“), kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau, tai yra 2000–2001 m., galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25, 26 nr.).

Paroda surengta pagal Lenkijos ir Norvegijos inicijuotą bendrą projektą „Jotvos archeologija“ apie šiuolaikinius konservavimo būdus archeologijoje. Projektas įgyvendinamas remiantis programa „Europos kultūros paveldas. Kultūrinio ir meninio įvairumo populiarinimas“. Parodoje eksponuojami archeologinių kasinėjimų radiniai priklauso šiems muziejams: Varšuvos valstybiniam archeologijos, Suvalkų apygardos, taip pat Varmijos ir Mozūrijos Olštine.

Parodą ruošė Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus kuratoriai. Jiems talkino menininkai ir konsultantai. Išleistas parodos katalogas „Užmiršti jotvingių kariai“. Tekstų autoriai: Ana Bitner-Vrublevska  (Anna Bitner-Wróblewska), Marcinas Engelis (Marcin Engel), Cezarijus Sobčakas (Cezary Sobczak).

Vitrinos su archeologiniais radiniais | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.
Vitrinos su archeologiniais radiniais | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.

Remiantis archeologų atradimais, parodoje pristatoma galingiausios prūsų genties – jotvingių – trumpa istorijos apžvalga. Ankstyvaisiais viduramžiais jotvingių raiteliai kėlė siaubą savo kaimynams. Apie tai byloja metraščių ir kitų dokumentų puslapiai. Jotvingiams pralaimėjus lemtingas kovas, gyventojams išsisklaidžius, o jų teritorijas pasidalijus, ilgainiui užmiršta ir ši karinga gentis. Paskutiniai archeologų atradimai Šiurpilyje, Skomack Vielki ir kituose svarbiuose ankstyvųjų viduramžių Jotvos centruose patvirtino jotvingių genties karingumą, atgaivino jos atminimą.

Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas, rastas Šiurpilio kapavietėje. To paties laikotarpio šarvinių marškinių dalis iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.) | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.
Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas, rastas Šiurpilio kapavietėje. To paties laikotarpio šarvinių marškinių dalis iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.) | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.

Seniausi, gerai datuoti radiniai siekia ankstyvuosius viduramžius – IX a. Tačiau jotvingių kraštas buvo apgyvendintas žymiai anksčiau. Baltų gentys čia gyveno nuo maždaug VII–VI a. prieš mūsų erą.

Nuostabiai besivystanti tuometinių gyventojų kultūra žlugo VII ir VIII a. sandūroje. Tuo metu ištiko aiški apgyvendinimo krizė, galimai susieta su klimato kaita, nors tikriausiai gyvenvietės visiškai neištuštėjo. Archeologų duomenimis, žmonių apgyvendinimo aktyvumas atgijo jotvingių laikais.

III–IV a. baltų genčių bendruomenėse formuojasi vietinis elitas, kurio buvimą patvirtina, tarp kitko, gausios įkapės. Tokiu pavyzdžiu laikytinas pilkapis Šveicarijos kapavietėje.

Projekto tikslas yra dviejų svarbių ankstyvųjų viduramžių Jotvos apgyvendinimo centrų – Šiurpilio (Jeleniavo valsčius, Suvalkų apskr.) ir Skomack Vielki (netoli Ostruv, Stare Juchy valsčius, Elko apskr.) – rekonstrukcija.

Tai įgyvendinti padeda plataus masto tyrinėjimai su įvairių sričių specialistais, taikant neinvazinius metodus – geofiziką, geomorfologiją, lazerinį skenavimą, planigrafiją; taip pat archeologinius kasinėjimus, gamtos analizę. Abu gyvenviečių centrai buvo naudojami daugelį šimtmečių. Projekto užduotis yra parengti tokių gyvenviečių ir radinių archeologinio konservavimo modernų modelį (pavyzdį).

Projekte dalyvavo Senovės mylėtojų draugija (k3p).

Ką joje galima pamatyti?

Pradžioje televizoriaus ekrane galima apžiūrėti Huberto Stojanovskio (Hubert Stojanowski) paruoštą filmuotą medžiagą apie Skomack Vielki, Dybovo, Poseinele, Šiurpilio, Rudaminos, Kaukų piliakalnius. Parodyta Šiurpilio gynybinės tvirtovės vizualinė rekonstrukcija.

Trijuose stendų komplektuose pateikta apie 30 spalvotų nuotraukų ir daug tekstų lenkų ir anglų kalbomis. Čia galima pamatyti: Jotvos gynybinių tvirtovių žemėlapį, Šiurpilio kapavietės radinius, bronzinius (žalvarinius) papuošalus, rastus Eglinės piliakalnyje, Eglinės piliakalnį, Šiurpilio ankstyvųjų viduramžių gynybinės tvirtovės rekonstrukciją.

Keturiose vitrinose sudėti tokie archeologiniai eksponatai: X–XI a. kalavijai ir jų fragmentai, kardo makšties žemutinis apkaustas, rasti Prūsijos teritorijoje, Cechanove, Šiurpilio piliakalnyje, Noviny Barglovskie (Augustavo apskr.); X–XII a. balno kilpos, pentinai, batų nagai, plokštelinio šarvo plokštelės, diržų sagtys, rasti Skomack Vielki (Elko apskr.), Šiurpilio piliakalnio kapavietėje ir gyvenvietėje, Eglinės piliakalnyje;     X–III a. iečių antgaliai, koviniai kirviai, strėlių antgaliai, kirvukas, rasti Šiurpilio piliakalnyje, Plocične (Suvalkų apskr.), Jalovo (Suvalkų apskr.), Kšyve (Suvalkų apskr.), Eglinės piliakalnyje; ankstyvųjų viduramžių vėrinys, grandinėlės, apyrankės, sąsagos, pakabučiai, kryželiai, skambučiai, rasti Seinuose, Eglinės piliakalnyje, Sapackinėje (Baltarusijoje), Šiurpilio, Eglinės piliakalniuose, Gavrych Ruda (Suvalkų apskr.), Skomack Vielki (Elko apskr.), Ščeberki (Augustavo apskr.).

Po stikliniu gaubtu pristatomi dar du eksponatai:

1. Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas, kūgio formos, viršuje su įvore ir plunksna arba karčių kuokštu. Šalmo rozetės apskritos, išsiskleidusios rožės formos (XI a.). Rastas Šiurpilio kapavietėje. Ankstyvųjų viduramžių šarvinių marškinių dalis yra iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.).

2. XIII–XIV a. prūsų vėrinys, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys, aptiktos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.).

Pateikta medžiaga susijusi ne tik su jotvingiais, bet ir su prūsais.

Kaip baltai pateko į rašytinius šaltinius

Į istorijos puslapius baltai pateko per gintarą, kurio telkiniai baltų krašte buvo didžiausi Europoje. Apie gintaro krašto gyventojus, vadinamus aisčiais (lot. Aesti), rašė I mūsų eros amžiuje Romos imperijos istorikas Tacitas. „Šiaurės aukso“ parsivežti į baltų kraštą išvyko Romos imperatoriaus Nerono dvaro tarnautojas. Jo išvyką aprašė kitas senovės rašytojas Gajus Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus) savo darbe „Naturalis Historia“. Romietis parvežė tiek gintaro, kad užteko visai cirko aikštelei dekoruoti, o didžiausias luitas svėrė per 4 kg. Gintaras buvo viena iš svarbiausių baltų genčių eksportuojamų prekių. Už gintarą gaudavo įvairius Romos imperijoje gaminamus dirbinius, kaip antai: stiklinius karoliukus, sagučius, tarp jų emaliuotus, kitus papuošalus ir drabužių dalis, monetas (daugiausia bronzines), rečiau ginklus, stiklinius indus. Šiurpilio gynybinės gyvenvietės šlaite buvo rasta unikali Romos imperijos moneta Sesterec Maximusa, kalta 235–236 m. e. metais (k 6,7p).

Kaip buvo gaivinama atmintis apie jotvingius

Jotvingių atminimą XIX a. antrojoje pusėje pradėjo gaivinti lenkų ir vokiečių istorikai, taip pat archeologai mėgėjai. Labai dažnai jų darbuose mitai, fantazijos ir legendos persipina su istoriniais faktais ir sąžiningais archeologiniais stebėjimais. Profesionalūs jotvingių kultūros paveldo tyrinėjimai, dalyvaujant įvairių mokslo sričių specialistams, pradėti tik XX a. viduryje. Paskutiniais dešimtmečiais taikomi modernūs laiko nustatymo metodai leidžia geriau nušviesti turtingą materialinę ir dvasinę jotvingių kultūrą, taip pat priešistorės ir naujųjų amžių regiono kultūrą (k 28p). Jotvingiai nepažinojo rašto ir todėl nepaliko jokių rašytinių šaltinių. Daugiausia apie juos sužinome iš archeologų tyrinėjimų.

Jotvos tyrinėjimo pradininkai

Vieni iš pirmųjų jotvingių kraštą pradėjo tyrinėti Aleksanderis Polujanskis (Aleksander Połujański), Aleksanderis Osipovičius (Aleksander Osipowicz) ir Alfonsas Budzinski (Alfons Budziński). Jie XIX a. viduryje rinko žinias apie piliakalnius (gynybines tvirtoves) ir kapavietes Suvalkijos krašte. Išliko jų įdomūs aprašymai ir piešiniai.

Svarbiausias prūsų piliakalnių tyrinėtojas tarpukariu buvo vokietis Carl Engel. Be archeologinių kasinėjimų, jis detaliai stebėjo teritoriją, registravo gynybinius objektus, fotografavo, atliko piešinius ir aprašinėjo.

Vieni pirmųjų jotvingių kultūrinio paveldo tyrinėtojai po Antrojo pasaulinio karo buvo Ježis Okulič-Kozaryn (Jerzy Okulicz-Kozaryn) ir Marianas Kačynskis (Marian Kaczyński). Tirti šiuolaikiškais metodais, dalyvaujant įvairių sričių specialistams, jotvingių kraštą skatino žymus Švedijos lingvistas Knutas Olofas-Falkas (Knut Olof-Falk) ir archeologas Ježis Antonevičius (Jerzy Antoniewicz).

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė Ožkiniuose (video)
  2. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  3. Suvalkų archeologai Raveliuose atrado jotvingių piliakalnį (video)
  4. Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  5. Prezidentūros atvirose erdvėse pristatyta retų archeologinių radinių paroda
  6. Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  7. Seime pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“
  8. Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“
  9. Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas
  10. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  11. Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. -.-.- says:
    4 metai ago

    gal tik ne “Sesterec Maxsimusa”, o “Sestertius Maximinus”… 🙂 Ir ne jotvingiai nepažinojo rašto (jie, kaip ir lietuviai, prūsai, kuršiai, greičiausiai ir latviai, dalis slavų naudojo tą pačią rašto sistemą), bet tyrėjai jo nepažįsta ir dar nemoka perskaityti.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    4 metai ago

    Ar žino PL lietuviai, jog Arabų pusiasalyje bei Rytų šalys (japonai ir kt.) domisi PL turimais archyvais apie lietuvius, baltus, LDK, studijuoja juos?
    Mažai ko belikę Lietuvoje, tik tai dar nereiškia, jog nėra ir Vakaruose, abiejose Amerikose, RU, UA, BY, PL? O ir Vatikanas, kiek girdėjau, dar ne visą medžiagą apie LT atvėrė? Visai netikėtose vietose, ir visai kitko ieškant, gali netyčia aptikti ir medžiagą apie mus. Jei turi būtinų žinių, kad atpažintum.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Vilniaus panorama. Juozas Čechavičius, 1873 m | mokslolietuva.lt nuotr.

VU bibliotekoje pristatomi 3 Gedimino laiškai

2023 06 01
Savanorių batalionų vora | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (III)

2023 05 29
Bitės ir kiti vabzdžiai apdulkintojai yra būtini mūsų ekosistemoms ir biologinei įvairovei | europa.eu nuotr.

Apie bitę, bitininką, bičiulystę ir grėsmę. Paroda „Iš avilio“ Vinco Kudirkos muziejuje

2023 05 27
Paroda A. Lukšos 100-osioms gimimo metinėms | LGGRTC nuotr.

Paroda A. Lukšos 100-osioms gimimo metinėms

2023 05 27
Krokuvos Nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“ | M. Lasyk nuotr.

Krokuvos Nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“

2023 05 26
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas pristatė parodą „Amžinai jaunas“

2023 05 26
Ukrainos menininkų paroda „Naujieji senieji meistrai“ | Panevėžio miesto dailės galerijos nuotr.

Ukrainos menininkų paroda „Naujieji senieji meistrai“

2023 05 20
Tiesiami bendrystės tiltai su Moldovos istorikais | LGGRTC darbuotojų nuotr.

Tiesiami bendrystės tiltai su Moldovos istorikais

2023 05 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila.  Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Klaipėdos paplūdimys | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje prasidėjo vasaros sezonas

2023 06 05
Cigaretės | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Myliu Lietuva apie Europa Vengrijai parodė duris

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
  • „Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės
  • Z. Vaišvila.  Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos yra archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, kurį sumanė Prancūzija. Prie...

Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

by Kristina Aleknaitė
2023 06 03
0
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Iki rugsėjo 16 d., Panevėžio kraštotyros muziejuje, Vasario 16-osios g. 23, Panevėžyje, Parodų salėje veikia paroda „Aukštaičių vestuvės“. Senoji matute,...

Skaityti toliau

VU bibliotekoje pristatomi 3 Gedimino laiškai

by Kristina Aleknaitė
2023 06 01
2
Vilniaus panorama. Juozas Čechavičius, 1873 m | mokslolietuva.lt nuotr.

Nuo gegužės 31 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje duris atvėrė paroda Curriculum Vilnae, skirta paminėti ypatingą Vilniaus 700 metų pirmojo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Myliu Lietuva apie Europa Vengrijai parodė duris
  • >natalui apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Astana | organizatorių nuotr.

„Nur Alem“ tapo naujuoju tarptautiniu Kazachstano traukos centru (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai