Trečiadienis, 6 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai

Daiva Vaitkevičienė, www.vykintokeliai.lt
2019 02 26 08:00
8
Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)
Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas.

Tai tūkstantmečius gyvuojantis archetipinis vaizdinys. Nors Lietuvoje neturime išlikusių epinių pasakojimų, tačiau neabejotinas didvyrio mito pavyzdys yra LDK valdovas Vytautas Didysis, tapęs didvyriu dėl karinių ir politinių pergalių, leidusių išplėsti LDK nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Lietuvoje Vytautas ne vieną šimtmetį buvo valdovo idealas, o vėlesni kunigaikščiai nurodydavo esantys Vytauto įpėdiniai.

Vytauto šlovė sklido ne tik bajoriškuose sluoksniuose, − jo vaizdinys išliko ir liaudies pasakojimuose, perduodamuose iš kartos į kartą daugiau kaip 500 metų (tiesa, ne lietuvių, o baltarusių ir karaimų atmintyje). Folklore Vytautas įgyja mitinių bruožų, įgyja stebuklingų galių ir netgi milžino pavidalą. Trakų karaimai iki mūsų dienų išsaugojo legendą apie tai, kaip Vytautas išgelbėjo Trakus nuo potvynio. Galvei ir Skaisčiui užliejus Trakus, Vytautas atjojo ant žirgo, o jo žirgas tol gėrė vandenį, kol ežero vanduo atslūgo.

Tačiau fizinė jėga nebūtinai yra didvyrio pagrindinis bruožas. Štai folklore Vytautas gali būti vaizduojamas ir kaip šventasis išminčius. Smolensko krašte užrašyta sakmė pasakoja, kad mirus Lenkijos valdovui neliko kam valdyti šalį. Tuomet buvo paleistas karališkas žirgas, kuris tris mėnesius klaidžiojo, kol surado seną išmintingą žmogų ir jam nusilenkė – tai buvo Vytautas.

Švenčiant Vasario 16-ąją, kyla klausimas, ar mitinių didvyrių rikiuotėje matome Lietuvos signatarus. Ar tuos, kurie pasirašė 1918 m. Nepriklausomybės aktą, 1949 m. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją, 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą laikome ypatingais žmonėmis? Ar jie tapo mūsų didvyriais? Tai žmonės, kurie kaip Vytautas Didysis, siekė Lietuvos laisvės ir didybės, – tik vieni kalaviju, kiti plunksna.

Tačiau signatarai – tai kolektyvinės tarybos, o didvyris turi būti išskirtinis, vienetinis asmuo. Mitas ir čia randa išeitį – iš signatarų iškyla vienas, pats ryškiausias, svarbiausias asmuo, kuris ir tampa mitiniu herojumi. Jis įkūnija visą tarybą − jam priskiriama kolektyvinė galia, o jo žygdarbiais tampa daugelio žmonių mintys ir darbai. Iš 1918 m. signatarų didvyrio vaidmuo atiteko Jonui Basanavičiui, 1949 m. deklaracijos – Jonui Žemaičiui-Vytautui, 1990 m. kovo 11 akto – Vytautui Landsbergiui.

Jonas Basanavičius tapo didvyriu dar tarpukaryje. Ypač plačiai jo mitas pasklido po to, kai Basanavičius liko saugoti Vilnių lenkų okupacijos metu. Kitų valstybingumo aktų signatarų − Jono Žemaičio ir Vytauto Landsbergio mitologizavimas dar tebevyksta, tačiau tuo keliu jau esame toli nuėję. 2009 m. Jonas Žemaitis-Vytautas Seimo buvo pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais. Vytautas Landsbergis laikomas simboliniu pirmuoju atkurtos Lietuvos prezidentu (jo eitos Aukščiausios Tarybos pirmininko pareigos 1990−1992 m. prilyginamos prezidento pareigoms). Šie iškilūs asmenys reprezentuoja vertybes, už kurias tuo metu buvo kovojama, bei dvasinę galią, kuri vedė į laisvės kovas ir Sąjūdžio mitingus. Mitas, suprojektuodamas laikmetį į didvyrių asmenybes, leidžia mums per asmenis pajusti to meto narsos ir laisvės dvasią, o sykiu ir išgyventi didvyrio archetipą.

Jei liautumėmės rašyti istoriją ir pradėtume kurti epą, Lietuvos šimtmečio valstybingumo istoriją apgiedotume kaip trijų didvyrių (beje, dviejų Jonų ir dviejų Vytautų) žygdarbius. Gal tokia mitinė istorija būtų netgi įtaigesnė, nei šūsnys istorinių dokumentų?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  2. D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities
  3. D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti)
  4. D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis
  5. D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono
  6. D. Vaitkevičienė. Vėlių takai
  7. D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė
  8. Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
  9. J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
  10. D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys
  11. A. Verkelis. Svetimi didvyriai (III)
  12. „Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio)
  13. D. Vaitkevičienė. Ar prezidento Antano Smetonos šeima giedojo sutartines?(audio)
  14. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  15. Merkinės folkloro ansamblis „Kukumbalis“ koncertavo Italijoje
  16. Užnemunėje vyks senovės Baltų amatų ir Karybos šventė „Karo žirgas 2013“(programa)
  17. Į tarptautinę vaikų folkloro šventę „Baltų raštai“ sugužės pusė tūkstančio dalyvių
  18. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  19. „Baltų kelias“ apima visą Lietuvą
  20. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kęstutis says:
    3 metai ago

    Aš tai dar paminėčiau, greičiausiai buvusi epą apie Neringą ir Naglį. Deja mus jau jis pasiekė kaip legenda, kaip pasaka…

    Atsakyti
  2. Girdas says:
    3 metai ago

    Daiva ėmėsi politizuoti epinę praeitį ir painioti su išpūstu vytautų bei jonų sureikšminimu, ir bruka epiniais pseudodidvyriais, kalba ne apie tautos moralines vertes, o tik pliuralistinę visuomenės sąvoką. Pramanai, kad tik užgožti legendinius karaliaus Mindaugo žygius. Valstybės požiūriu XIX a. pradžioje Dionizo Poškos pateikta tautinę savigarbą gaivinanti legenda, susieta su Baubliu, galingu ąžuolu „miškų karaliumi“ išaugusiu iš kunigaikščio Ringaudo kuokos, kurią šis įsmeigęs į žemę medžioklėje nukovus galingą taurą ir išgelbėjus į pavojų patekusio sūnaus Mindaugo gyvybę. Epinis paprastumas su mitine įtaiga tautinės dvasios pakilumui – Karaliaus įvaizdis susietas su valstybės atkūrimo lūkesčiu, istoriniu suvereniteto sukūrimu.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      3 metai ago

      Lietuvių kuokos buvo nemenkas ginklas, jos buvo gaminamus iš ąžuoliukų, laikytų giliai vandenyje, kad oras nepasiektų. Dėl to jų šaknys tapdavo vos ne deimanto stiprumo. Taigi su tokia kuoka mūsų kariai prakirsdavo net priešo šarvus. Tad padavimas, kad Baublys išaugo iš Ringaudo kuokos visiškai suprantamas. Juolab, kad, kap žinome, pagal Kojalavičių 1236 m. Saulės mūšiui vadovavo Mindaugo tėvas Ringaudas. Tai, kad jam pagal galybę nebuvo lygių, žinome ir iš Eiluotosios Livonijos kronikos. Todėl jo galybės atgarsis yra visai galimas Dionizo Poškos pateiktame padavime. Čia dera atkreipti dėmesį, kad keistoko turinio ir formos sutartis, sudaryta Lietuvos su Volyne, būtent panašu, kad atspindi padėtį Lietuvoje susidarusią Ringaudo netekus. Joje Ringauds neminimas, nors kaip minėta jis vadovavo 1236 m. Saulės mūšiui ir neturėjo sau lygių pagal Livonijos kroniką. Taigi, akivaizdu, kad yra logiška šią sutartį laikyti sudarytą ne 1219 m., kaip nurodyta Ipatijaus metraštyje, o po Saulės mūšio, t.y. apie 1238-39 metus. Juolab, kad istorijos šaltinių moksle yra pripažinta, jog Ipatijaus metračio chronologija yra netiksli arba net yra manoma, kad jos vietomis visai nėra buvę. Tad Ringaudo vadovavimas Saulės mūšiui yra labai tikėtinas, o jo kuokos atminties išsaugojimas, sąlygotas pergalės mūšyje, meninėje Tautos atmintyje yra visiškai suprantamas. Juolab, kad šaltiniai pažymi kuokų naudojimą jame.

      Atsakyti
      • Girdas says:
        3 metai ago

        Sudarytoje Lietuvos ir Volyne sutartyje yra aiškiai nurodyta 1219-ųjų metų data, kurią pakeisti nepamatuotais pramanais ar tuo, jog Ringaudas nenurodytas sąraše, nereiškia, jog jis buvo nežinomas. Sutarties turinys byloja, jog Lietuvos kunigaikščiai buvo atsiųsti didžio valdovo, kurio valia prilyginta „Dievo paliepimu“. Dargi, devyniolikmečio Mindaugo bei jo brolio Dausprungo dalyvavimas kartu su penkiais vyresniaisiais, greta kitų Lietuvos kraštų kunigaikščių, taip pat rodo Ringaudą buvus didžiuoju kunigaikščiu.

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Turime epą – kelioninį. Jis užkoduotas pasakoje “Eglė žalčių karalienė”: kur bekeliautų, kokiuose kraštuose bebūtų, ji visuomet yra žalia, nevystanti, kol pasilieka tėviškėje pas lietuvius prie jūros žaliuoti amžiams. Pasakos variantų yra labai daug. Lietuviškų, pavyzdžiui, surinkti 182 vnt., latviškai – 87 vnt., estiškai – 35 vnt., suomiškai – 4 vnt., vepsiškai – 1 vnt., Rusų Federacijoje – 24 vnt. ir t. t. Variantai turi pasakos surinkėjų @ teisę, visus apibendrino ir sudarė 3 tomų rinkinį iš jų sudarytojas Leonardas Sauka. Žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
    Vieną variantą mokslų semantikos pagrindu iškodavus (A. J. Greimas) gavosi, jog Eglė nuo Baltijos jūros nuvyko toli į pietus, kirto pusiaują, apsigyveno buvusios Rodezijos plotuose, pagyveno ir atskirais sustojimais grįžo atgal prie Baltijos. Žaltys čia yra laiko tėkmės simbolis. Eglė, kaip moteris nuo Baltijos platumų buvo baltaveidė, todėl kelionės metu galėjo gyventi tik tinkamose jai klimatinėse sąlygose. Tas sąlygas sudarė ledynmečių ir tarpledynmečių tėkmės periodai, todėl pagal tai ir galima buvo susekti Eglės kelionės laiko trukmę. Tarpas, pasirodė, besiekiąs Homo rhodesiensis (Homo sapiens) atsiradimo Žemės paviršiuje laiką, kas atliepia 160 tūkst. m. atgal momentui.
    Mūsų Eglės epas, tęsiant dr. Daivos Vaitkevičienės mintį, prilygsta Achilo, Gilgamešo, Ardžūnos, Heraklio, Kristaus gyvenimo, estų Kalevalos ir kt. herojinių epų pavyzdžiams, todėl džiaugiuosi, kad straipsnyje palietė epo temą. Manau, kad “Girdas” Ringaudo kuokos, ąžuolo ir Baublio pasakojimo prasmę žemaičiuose pagal A. J. Greimą irgi galėtų bandyti tinkamai iškoduoti. Sėkmės!

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      3 metai ago

      “Eglė žalčių karalienė” – tai vandens ir žemės (sausumos) pasaulių svetimumas, tai gyvenimo būdų – klajoklinio ir sėslaus gyvenimų kitoniškumas. Vaikų ir savęs pavertimas medžiais – tai žmonių perėjimo prie sėslaus gyvenimo būdo simbolis, kartu tai ir bausmė – išvarymas iš vandens pasaulio. Taip manau. Iš čia – medžio šventumo (gal ir dėl jo degumo) radimasis įsigalint sėsliam gyvenimo būdui.

      Kas dėl Gilgamešo, tai ne tik pagal turinį, bet netgi garsiškai jis giminiuosi su lietuvių sakmių milžinas žodžiu. Epuose pradinio garso kitimas yra įprastas, antai, regis, šumerai ar asirai Gilgamešą vadino Bilgamesu. Taigi mūsų sakmių milžino ryšiai su senosiomis Artimųjų rytų kultūromis akivaizdūs.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        3 metai ago

        Saulės Vilnai: dėl sakinio “Vaikų ir savęs pavertimas medžiais – tai žmonių perėjimo prie sėslaus gyvenimo būdo simbolis” mūsų nuomonė sutampa. Tačiau kad “kartu tai ir bausmė – išvarymas iš vandens pasaulio” skiriasi, nes nieko bendra su kelionės laiko simboliu žalčiu čia nėra. Bet, kad parašėte pastabą, dėkoju.

        Atsakyti
  4. Arūnas says:
    3 metai ago

    nepatiko, kažkoks lėkštas savaip politizuotas rašinėlis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – Rasos šventė

2022 06 24
Taksofonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisveikinta su paskutiniu taksofonu

2022 06 20
Folkloras, vaikai | Tramtamtulio nuotr.

Tarptautinė folkloro šventė kviečia į Plungę

2022 06 18
Kada ir kaip kelyje bendrauti šviesomis?

Svarbiausi žingsniai parduodant automobilį

2022 06 06
etno

Kviečia Etno dienos Utenoje! 

2022 06 03
V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

2022 06 03
Eetnomuzikologei Daivai Vyčinienei 60

Sveikiname etnomuzikologę Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę 60-mečio proga!

2022 06 03
Talkininkai tvarkė piliakalnį Neries regioniniame parke

Talkininkai tvarkė piliakalnį Neries regioniniame parke

2022 06 02
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
Lietuvoje

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Įvairenybės

Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

2022 07 06
Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
Įvairenybės

Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

2022 07 06
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?
Įvairenybės

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
Lietuvoje

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai
Lietuvoje

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai
Įvairenybės

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nusipelniusiems Lietuvai – Prezidento apdovanojimai
  • Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
  • Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės
  • Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1218; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1147; komentarų: 16
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 798; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 684; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 597; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 570; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Birželio 24 diena – Rasos šventė

by daiva
2022 06 24
0
Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – senoji lietuvių Vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis. Senieji šventės...

Skaityti toliau

Atsisveikinta su paskutiniu taksofonu

by Ditė Česėkaitė
2022 06 20
0
Taksofonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena...

Skaityti toliau

Tarptautinė folkloro šventė kviečia į Plungę

by Kristina Aleknaitė
2022 06 18
0
Folkloras, vaikai | Tramtamtulio nuotr.

Birželio 17-19 dienomis Plungėje vyksta miesto gimtadienio šventė ir XIV-asis tarptautinė folkloro šventė „Saulelė raudona“. Šią šventę Plungės kultūros centras...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

Kitas straipsnis
G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai