Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II)

Česlovas Iškauskas
2018-10-20 14:00:17
7
Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II)

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą Karaliaučiaus krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos.

Margas baltiškųjų vardų žemėlapis

Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje „Senieji Karaliaučiaus krašto vietovardžiai“, cituodama M. Gimbutienę, ji rašo, kad „Karaliaučiaus kraštas, t. y., Mažosios Lietuvos pietinė dalis, susidedanti iš 4-rių istorinių sričių – Skalvõs, Nadruvõs, Sémbos ir Nótangos (sukirčiuota autorės – Č.I.) – yra dalis senųjų Prūsų žemių, kurios dar priešistoriniais laikais, apie II tūkstantmetį prieš Kristų, archeologų duomenimis vakaruose siekė Oderį, pietuose – Vyslos aukštupį, šiaurėje – Baltijos vandenis.

Archeologų duomenis patvirtina ir vardynas, ypač vandenvardžiai, probaltų, prolietuvių ir lietuvininkų laikais, t. y., daugiau nei 4000 metų nenutrūkstamos baltiškos kultūros raida, kurią detaliai aptaria Vilius Pėteraitis studijoje „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ (Vilnius, 1992). Taigi, minėtose žemėse iš pradžių gyveno prūsai, aukštos materialinės kultūros baltų gentainiai.

Prūsų kalba XIII–XVI a. – jos paminklų atsiradimo laikais – daugeliu atžvilgių, pasak prūsisto prof. V. Mažiulio, bus buvusi archaiškesnė už kitas baltų bei visas ano meto indoeuropiečių gyvąsias kalbas. Be to, yra teorijų ir duomenų, jog jau VII mūsų eros amžiuje šioje teritorijoje pasklido ir lietuviai.

Jau XIII–XV a. kryžiuočių kronikos ir žemėlapiai fiksuoja baltiškus vietų vardus; iš tokių šaltinių surinktõs medžiagos žymusis prūsistas G. Gerulis studijoje „Die altpreußischen Ortsnamen“ (Berlin und Leipzig, 1922) nagrinėjo senųjų vietovardžių struktūrą ir raidą, tuo pačiu operuodamas lietuvių bei latvių kalbų faktais.

Lietuvių emigracijos toponimikas Rimantas Lamauskas 2014 m. kompiuterinėje GIS duomenų bazėje paskelbė žemėlapį su lietuviškais vietovardžiais bei jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis (galima rasti puslapio „Sava Lietuva“ portale www.townames.carto.com).

Visame šiame žinyne dabar apie 4000 gyvenviečių ir 600 upių pavadinimų (įkurtuvių metu buvo 2873 vietovardžiai). Mokslininkas išsirinko seniausius vietovardžių keitimo klodus, bet pastebėjo, kad vokietinimas ypač įsismarkavo 1938 metais, kai vienu mostu buvo panaikinti visi dar likę baltiškos kilmės vietovardžiai.

Įsismaginta prieškariu, baigta pokariu

Istorikas Algirdas Matulevičius knygoje „Mažoji Lietuva XVIII amžiuje“ (Vilnius, 1989) teigia, kad jau XVI a. viduryje šiame krašte buvo susidariusios lietuviškos apskritys, tad suprantama, kad didelės teritorijos dalies ir vietovardžiai buvo lietuviški, nors administraciškai sritis priklausė Prūsijai. Iki pat 1944 metų ir žemėlapiuose dar buvo fiksuojami baltiški gyvenamųjų vietų vardai bei upėvardžiai: Dãrkiemis, Girdavà, Ylavàâ, Įsrūtìs, Katniavà, Labguvà, Gumbínė, Ragaînė, Véluva, Tilžė, Alnà, Deimenà, Gilijà, Ĩsė ir daugelis kitų, kurių etimologija sietina su lietuvių ar kitų baltų kalbų žodžiais.

Taigi, 1938 m. birželio 3 d. nacių įsaku apie 3500 senųjų, t. y. baltiškų, vietovardžių buvo pakeista į vokiškus: Augsgirren į Sassenhöhe, Jurgaitschen į Jürgenfelde, Kraupischken į Breitenstein, Lasdehnen – į Haselberg, Popelken – į Markthausen, Paskallwen – į Schalau, Schillehlen – į Lehmau ir t. t.

Tai liudija ir tuo metu išleista slapta brošiūra „Das Verzeichnis der neuen Ortsnamen der ganzen Provinz Ostpreußen“ (Tilžė, 1938). Tiesa, šie pakeitimai neilgai gyvavo: po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m., kai Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas Rusijos Federacijai ir pavadintas Kaliningrado sritimi su centru Kaliningradu, senieji vietų vardai pervadinti naujais, rusiškais.

Karaliaučiaus krašto žemės vardų keitimais iki 1947 m. gegužės rūpinosi Srities civilinių reikalų valdyba, po to Srities liaudies deputatų vykdomasis komitetas. Jų siūlymai buvo įteisinti 1946-1950 metų RTFSR AT Prezidiumo įsakais.

Į naująją sritį atvyko nauji gyventojai iš karo nuniokotų Rusijos vietų, užsilikę po pergalės kariškiai, krašte ėmė funkcionuoti nauji oficialūs rusiški vietų vardai, vėliau užfiksuoti tik tarnybiniams reikalams skirtame leidinyje „Kaliningrado srities gyvenvietės“. („Населенные пункты Калининградской области“, Калининградское книжное издательство, 1976).

 Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.
Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Karaliaučius ir A. Sniečkaus viltys…

Atskirai minėtina Karaliaučiaus pavadinimo istorija. 2016 m. birželį archeologas ir istorikas Manvydas Vitkūnas „Lietuvos žiniose“ rašė, kad buvo vilčių, jog Karaliaučius bent dukart galėjęs tapti Lietuvos dalimi: po pergalingo 1410 m. Žalgirio mūšio, jei Vytautas Didysis kartu su Jogaila būtų ryžęsis greitai pribaigti parklupdytą priešą ar bent jau atsiriekti dalį senųjų baltiškų žemių, ir iškart po Antrojo pasaulinio karo, kai padalytų Rytprūsių pietinė dalis atiteko Lenkijai, o šiaurinė, apimanti Mažąją Lietuvą, – Sovietų Sąjungai. Deja, abu kartus buvo priimti kitokie sprendimai.

Taip 1946 metais Kionigsbergas tapo Kaliningradu politinio biuro nario Michailo Kalinino garbei, nors šis veikėjas čia niekada negyveno.

Kaip ir kiti šio krašto miestai ir vietovės: Tilžė buvo pavadinta Sovetsku, Ragainė – Nemanu, Įsrutis – Černiachovsku (generolo Ivano Černiachovskio garbei), Gumbinė – Gusevu (sovietų kariuomenės kapitono Sergejaus Gusevo garbei), Stalupėnai – Nesterovu (pulkininko Stepano Nesterovo garbei), Naujieji Kuršiai tapo Pionerskiu, Tolminkiemis – Čistyje Prudais, Piliava – Baltijsku.

Beje, iki šiol kai kurių veikėjų kraują kaitina įrašas komunistinio veikėjo R. Šarmaičio dienoraštyje. Jame 1944 m. vasario 27 d. jis teigia, kad Viačeslavas Molotovas klausimą dėl vakarinių Lietuvos sienų iškėlęs dar Maskvoje esantiems Lietuvos komunistams.

Lietuviai nesnaudę ir sudarę šiam klausimui nagrinėti skirtą komisiją, į kurią įėjo profesoriai Povilas Pakarklis, Juozas Žiugžda ir Borisas Larinas iš tuomečio Leningrado, taip pat Antanas Venclova, Juozas Vaišnoras ir kiti.

Pagal paruoštą pasiūlymą, kuriam pritarė ir sovietinės Lietuvos valdžia, prie Lietuvos SSR turėjo būti prijungta Tilžė, Įsrutis, Gumbinė, Tolminkiemis – sovietų Lietuvos siena puslankiu turėjo priartėti per 60 kilometrų nuo Karaliaučiaus miesto, kuris, komisijos supratimu, pats turėjo tapti laisvuoju miestu, koks prieškariu buvo Dancigas.

O štai tuometinis Istorijos instituto direktorius P. Pakarklis, 1947 m. pradėjus perkurti naujai apgyvendintų teritorijų pavadinimus, net rašė raštą į RSFSR Ministrų Tarybą, kad ši akcija būtų sustabdyta. Tik šio rašto Maskva nepaisė…

A. Sniečkus buvo atsargus ir šio klausimo vėliau nekėlė. Diskusija pagyvėjo 1946 m. vasarį, kai sovietų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyko rinkimai į AT, o, neįvykus Potsdamo konferencijai numatytai surengti taikos konferencijai, visi Karaliaučiaus srities statuso planai buvo nukišti giliai į stalčius.

Išliko tiek viena: krašto vietovardžiai, kaip ir jo statusas, iš laikinumo fazės pateko į pastoviąją…

Grėsmė visai Europai ir jos kultūrai

Taip prūsų, nadruvių, skalvių žemės, ilgainiui tapusios ne tik lietuvininkų, bet ir gausiai šį kraštą kolonizavusių vokiečių gimtaisiais namais, po staigaus istorijos vingio tapo tarsi karo grobiu, atitekusiu Rusijai.

Šioje žemėje pasikeitė labai daug kas: žmonės, kultūra, kalba, visų gyvenviečių ir daugumos upių, ežerų ir kitų gamtos objektų pavadinimai.

Kaip rašo dr. M. Razmukaitė, šitaip buvo padarytas didžiulė žala visai Europos kultūrai, ypač keičiant seniausio vietovardžių sluoksnio – upių ir ežerų vardus į naujus: Gilijà į Matrosovka, Argà – į Zlaja, Ósa – į Priamaja, Druojà – į Gremjačja, Eimenýs – į Uljanovka, Romintà – į Krasnaja, Auksínė – į Golubaja, Lūjà – į Rybnaja ir t. t.

Tad dabartinė Kaliningrado sritis su naujoviškais vietų vardais tapo labiausiai nuo baltų kultūros nutolusi ir mažiausiai plačiajai visuomenei žinoma Mažosios Lietuvos dalis.

Žinoma, geopolitinė situacija, vėl įsiplieskęs Šaltasis karas atitolina viltis, kad šis SSRS užgrobtas eksklavas kada nors susigrąžins baltiškuosius pavadinimus ir taps iš tiesų civilinė, demilitarizuota, demokratiška zona Europos viduryje. Kremlius savo propagandistų lūpomis vis kartoja, kad tai „nuo seno rusų žemės“ ir, kaip ir Krymo atveju, pasitelkusi šią tezę, prikemša kraštą ginkluotės.

Pagal Stokholmo Tarptautinio strateginių tyrimų instituto duomenis (tiesa, senokus, paskelbtus 2007 m. TSTI leidinyje „Karinis balansas“), srityje yra 18 trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-21, 8 mobilios raketos SS-C1-B, taip pat 837 tankai, 1085 šarvuočiai, 77 naikintuvai, 55 sraigtasparniai, iš kurių 11 – Mi 24 puolamųjų) ir t.t.

Šių metų vasario pradžioje Maskva pranešė, kad, kaip atsakas į amerikietiškas priešraketinės gynybos sistemas Rytų Europoje, krašte dislokuotos trumpo nuotolio raketos „Iskander“.

Buvo skelbta, kad šiais kompleksais, skirtais naikinti taikinius už 50-500 kilometrų, ketinama apginkluoti 152-ąją gvardijos raketų brigadą, kuri bazuosis Įsrutyje (Černiachovske). Tai patvirtino NATO. Rusija šį anklavą saugoja kaip lėktuvnešį, kurį galės panaudoti kritiškai pablogėjus santykiams su Vakarais.

Vadinasi, susigrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą – tik tolstanti svajonė?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (I)
  2. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  3. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  4. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  5. Nuo Tolminkiemio iki Karaliaučiaus: „gyvųjų“ istorijos pamokų tęsinys
  6. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  7. J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai
  8. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  9. Č.Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  10. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  11. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  12. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  13. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  14. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  15. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  16. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  17. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  18. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  19. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  20. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Žemyna says:
    4 metai ago

    „… tapo Kaliningradu politinio biuro nario Michailo Kalinino garbei, nors šis veikėjas čia niekada negyveno.”
    Na, negyveno, bet ir bolševikui malonu jaustis, tarytum būtų koks „von …”
    ————-
    Kaip paslaptingai, kaip gražiai skamba tie vietovardžiai ir vandenvardžiai.
    Kaip gaila, kad kažkokie teritorine bulimija sergantys buduliai juos tiesiog išmetė į šiukšliadėžę. Ir jie nebeskamba, net jų aido nesigirdi…

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    4 metai ago

    Labai gali būti, kad Molotovui 1944 metais siūlant Lietuvos komunistamas imtis spręsti Lietuvos vakarinių sienų klausimą kartu su dalies Karaliaučius krašto plotų priskyrimo Lietuvai kilo ir Suvalkų su Augustavu atidavimo Lietuvai klausimas. Tačiau be bejonės tokiu atveju negalėjo būti nesusidurta su Lenkijos komunistų interesais. Kas tikėtina ir lėmė tai, kad Lietuva negavo ne tik Karaliaučiaus pasienių, bet net ir Pilsudskio užgrobtų Suvalkų su Augustavu. Taigi atrodytų 1944-45 metais pasikartojo Lenkijos diktatas Lietuvos atžvilgiu, kaip ir po laimėto Žalgirio mūšio. Beje, Ordinas po Žalgirio mūšio išliko Lenkijos valia, kaip jai reikalinga karinė atrama, karingosios Lietuvos (LDK) nepaklusnumo Jogailai, Lenkijai atvejui. Apskritai Užnemunės žemių išlaikymo Lietuvos teritorija istorija galima sakyti, kad netyrinėta, o ji yra daug pasakanti apie Lietuvą istorijoje.

    Atsakyti
    • Jogailaitis says:
      4 metai ago

      Klysti, Ordiną Vytautas ir Jogaila paliko gyvą, kad tai būtų atsvara prieš Lenkiją, o ne atvirkščiai.

      Atsakyti
    • Arūnas says:
      4 metai ago

      Stalinas čia elgėsi taip, kaip jam norėjosi, neatsižvelgdamas nei į lenkų, nei į lietuvių interesus. Lenkijos komunistų vadovybė buvo KGB išžudyta dar prieš karą, o partija Kominterno sprendimu paleista. Tik karo pabaigoje Rusijoje pradėta kurti satelitinė partijėlė, kuri interesų reikšti negalėjo. Lenkijos emigracija norėjo išlaikyti rytines sienas su okupuotais Vilnium, Lvovu ir kitais regionais, ir nelabai žavėjosi mainais į vokiškas žemes iki Oderio ir Neisės, nors Rytprūsių gabalu buvo patenkinti. Kaip ir mitas, kad Stalinas norėjo prijungti prie Lietuvos likusius Rytprūsius, bet Sniečkus su savo 1000 komunistų nenorėjo (toks buvo galingas, kad galėjo nenorėti :)). Su Stalino interesais sutiko ir anglai, ir amerikiečiai, todėl ir pokarines sienas čia stumdė kaip norėjo. O apie Karaliaučiaus kraštą ar pietinę Mažąją Lietuvą dabar ir ateityje galima kalbėti tik istoriniu požiūriu požiūriu kaip apie atplėštą kūno dalį, kuri jau nustojo kraujuoti, ir saugoti bei branginti tai, kas dar lietuviams išliko.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        4 metai ago

        Galima sutikti tik su išvada dėl Karaliaučiaus krašto dabarties ir ateities. Kas dėl Lenkijos komunistų, kad jie čia ne prie ko, o tas yra – vien Stalino norai, tai sovietinių laikų Lenkijos komunistų sukurtos pasakėlės politikos naivuoliams. Jau vien minėtas Molotovo siūlymas yra pakankamas patvirtinimas, kad jungti žemes prie Lietuvos Maskvos buvo planuota, be to, tokį sumanymą nors ir netiesiogiai patvirtintų ir pasitraukusio į Vakarus profesoriaus P. Pakarklio GRU įvykdytas pagrobimas ir pargabenimas į Lietuvą. Jo kaip Prūsijos ir Lietuvos istorijos specialisto Maskvai prireikė, kaip matome, sprendžiant būtent žemių prijungimo klausimą. Taigi jis buvo pagrobtas tuo tikslu, kad karo sąjungininkai negalėtų savo pusėje turėti jį kaip specialistą sprendžiant užkariautų Vokietijos (Prūsijos) žemių atitekimo klausimus. Kad Lenkijos komunistai tęsė istorinę bendro veikimo su Maskva prieš lietuvybę politinę liniją, rodo ir kiti faktai. Kaip antai bendri su Maskva veiksmai prieš Lenkijos pasienyje veikusius LIetuvos partizanus ar Lenkijos pareigūnų kartu su KGB važinėjimas apie 1950 metus po Sibirus ir raginimas ištremtiems lietuviams valstiečiams atsisakyti lietuvio vardo ir Lietuvos, užirašant lenkais, žadant, kad tokiu atveju bus paleisti iš trėmimo ir jiems bus suteikti 50-100 ha ūkiai Vroclavo ar Ščecino srityse Lenkijoje. Beje, naivu manyti, kad Lenkija galėjo gauti Prūsijos žemes jų dalybose nedalyvaujant Lenkijos emigracijai JAV ir Anglijoje.

        Atsakyti
  3. Vilna says:
    4 metai ago

    Lenkiškos pasakėlės, – apskritai Jogaila Lenkijoje buvo tik formalus karalius, Lenkijos karalystę valdė aukštoji dvasininkija. Gi Lenkija, iš dalies ir Mozūrai apskritai karingumu nepasižymėjo. Tam, kad apsigintų nuo prūsų -lietuvių, Kulme įkurdino Ordiną. Žygiams prieš prūsus- lietuvius kviesdavosi Čekijos ar Vengrijos karalius. Vėlesniais amžiais LDK karingumui, galėjusiam bet kada atsiukti prieš Lenkiją, neutralizuoti buvo naudojami Maskvos nasrai…

    Atsakyti
  4. Jogailaitis says:
    4 metai ago

    O, leisk paklausti,kas buvo pavyzdžiui Vytautas? Varganas ir apgailėtinas vasalas, kuris Jogailai atvažiavus į Lietuvą jam ne tik lankstėsi bet ir ranką bučiavo. Vytautą slėgė tai, kad Jogaila buvo karalius, todėl jų tarpusavio santykiai buvo nelygiaverčiai (Ką rodo Žalgirio mūšis). Vytautas bijojo dar vieno dalyko. Esant geriems Jogailos ir vengrų karaliaus santykiams jis galėjo sau negauti taip geidžiamos karūnos. Vytautas taip pat bijojo, kad Jogailai bet kada atsisakius Lenkijos karūnos ir grįžus į Lietuvą jis galėjo prarasti Lietuvos sostą, kuris Jogailai teisėtai, kaip Algirdaičiui priklausė ir kurį Vytautas gavo iš Jogailos 1392 metais. Vytautui Jogaila, kaip vasalui, titulus suteikinėjo. Kalbant apie Jogailos valdymą Lenkijoje, tai tamsta matyt nelabai skaitai ar domiesi ja( gal Šapoką tik skaitai) tai priminsiu, kad Jogaila nebuvo kažkokia marionetė, kuria visi naudojosi, bet geležinis žmogus, kuris ne tik slaptais metodais šalino jam nereikalingus žmones, ir ne tik naudojosi įvairiais žmonėmis, bet ir sukūrė ilgailaikę politinę programą, kurią nuosekliai vykdė net tik jis, bet ir po jo paties mirties jo parankiniai(ypač Z. Olesnickis Jogailos sūnų regentas). Tai ne tik genialus politikas bet ir sakyčiau neprilygstamas karo strategas bent jau to meto Europoje, kuris nepralaimėjo nei vieno mūšio. Gerbiamam Vilnai palinkėčiau mažiau skaityt Šapoką ir kitus neva “betselerius” ir daugiau paskaityti lenkų, vengrų ir kitų autorių kūrinių. Tai tiek.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
Lietuvininkų teritorija Prūsijoje iki maro ir didžiosios vokiečių kolonizacijos (18 a. pradžia) | MELC nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos pamoka

2023 01 15
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Mažajai Lietuvai atminti

2023 01 14
Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“ | archyvai.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“

2023 01 11
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
  • Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
1
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) 1863 m. sukilime dalyvavo Punsko ir Seinų krašto visuomenė. Maždaug 5 km nuo Punsko yra Kartuvių kalnas, ant kurio,...

Skaityti toliau

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

by Kristina Aleknaitė
2023 01 16
15
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

Fotometraštininko Leonardo Surgailos sovietinio laikotarpio Karaliaučiaus krašto vaizdų paroda yra pavadinta „Niekieno žemė“. Jo nuotraukos rodo kuo virsta žydinti žemė,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vytautas B. Šarknickas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai