Ketvirtadienis, 19 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt
2014-10-18 12:34:47
8
Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.
Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ ir pritarimą sankcijoms ragino Rusiją „spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, t.y. Baltijos valstybėse“, o prireikus jas okupuoti. (Sutapimas ar ne, bet jo bendravardis ir bendrapavardis M. Aleksandrovas net 25-rius pokario metus buvo aukštas, generolo majoro laipsnį turėjęs KGB ir partinis pareigūnas Lietuvoje, po to KGB viršininkas Kaliningrado srityje).

Rusų karinį ekspertą suerzino Lietuvos analitiko Lauryno Kasčiūno svarstymai apie Potsdamo konferencijos nutarimus, o labiausiai šis: kaip Rusija užėmė Krymą, taip Potsdamo konferencijos šalys-dalyvės galėjo kelti klausimą apie Kaliningrado srities gražinimą Vokietijai. M. Aleksandrovas teigia, kad šioje konferencijoje jokių susitarimų dėl Kaliningrado srities nebuvo pasirašyta ir jokių sąlygų nenumatyta. Politikos mokslų daktaras užbaigia agresyvia teze: jei J. Stalinas išreikalavo Rytų Prūsijos teritorijas, tai dabar Rusija turi teisę kelti klausimą dėl Klaipėdos priklausomybės…

Prieš 70 metų, 1944 m. spa­lio 16-ąją, Rau­do­no­sios ar­mi­jos 3-ojo Bal­ta­ru­si­jos fron­to da­li­niams įžen­gus į Rytp­rū­sius, bu­vo at­vers­tas vie­nas šiur­piau­sių An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro is­to­ri­jos pus­la­pių, užprogramavęs šio seno baltų krašto problemą ilgiems dešimtmečiams. Rugpjūtį rašėme, kad Jaltos, Teherano ir Potsdamo konferencijose buvo sprendžiamas ne tik Vokietijos „linčo“ klausimas, bet ir buvusių jos teritorijų priklausomybės problema. Pastarojoje konferencijoje ypač paaštrėjo diskusija dėl Vokietijos reparacijų. J. Stalinas teigė, kad karas SSRS kainavo daugiau kaip 750 mlrd. JAV dolerių, gi sąjungininkai tikino, jog šis skaičius neviršija 10 mlrd. Galų gale J. Stalinas nusileido su sąlyga, jei Karaliaučiaus kraštas priklausys Sovietų Sąjungai, o Rytų Prūsijos dalis – Lenkijai. Jis rėmėsi 1944 m. vasario 27 d. gautu Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) laišku, kuriame britų premjeras pripažino sovietų „istoriškai gerai pagrįstas pretenzijas“ į Rytų Prūsiją. Buvę karo sąjungininkai dėl šventos ramybės eilinį kartą nusileido…

Taip, tuometiniams sąjungininkams daug nekvaršinant galvų, Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus kraštas, kaip teigia rusų istorikai, „galutinai ir neterminuotai“ pripažintas SSRS teritorija. Europos sienų pastovumą esą patvirtino ir 1975 m. Helsinkio Baigiamasis aktas. Galutinai Vokietijos problemos sureguliavimo pabaigą įteisino 1990 m. rugsėjo 12 d., tai yra, dar prieš SSRS iširimą, Maskvoje susirinkę šešių valstybių užsienio reikalų ministrai.

Bet realybė buvo nepavaldi kokiems nors susitarimams: krito Berlyno siena, susijungė Vokietijos, persidalijo Balkanų regionas, nuo SSRS atsiskyrė Baltijos ir kitos posovietinės šalys, tad ir „galutinai ir neterminuotai“ pripažinta Sovietų Sąjungos teritorija – Karaliaučiaus kraštas – iki šiol kelia daug abejonių. Mes jau minėjome, kad ypač analitiškai savo magistrės darbe šią problemą nagrinėjusi Riomerio universiteto doktorantė Aliona Gaidarovič teigė, jog atvirkščiai – „Potsdamo konferencijoje Kaliningrado sritis buvo priskirta laikinam Sovietų Sąjungos administravimui iki būsimo taikos sureguliavimo, tad juridinė krašto priklausomybė Rusijos Federacijai yra negalutinė ir terminuota“.

Tiesa, Potsdamo konferencijoje nebuvo nustatyta terminų, iki kada SSRS gali administruoti šią teritoriją – nei 50, nei 99 metus, nei juo labiau neterminuotai. Didžiosios valstybės Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus krašto problemą įsipareigojo išspręsti „būsimojoje taikos konferencijoje“. Tačiau prasidėjęs Šaltasis karas ir nusileidusi „geležinė uždanga“ neleido grįžti prie šio klausimo, ir tas protokolinis „laikinai“ tapo, Maskvos nuomone, „amžinai“. Tarptautinės teisės požiūriu tai nonsensas, tvirtina teisininkas Dainius Žalimas.

Vienoje Seimo apskrito stalo diskusijoje, skirtoje Sausio 13-osios tragedijai, jis pažymėjo, kad Tarptautinis teisingumo teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad neteisėti aktai, ypač tokie kaip agresija ar tautų apsisprendimo teisės varžymas, suponuoja tris valstybių pareigas. Pirmoji pareiga yra nepripažinti tokio neteisėto akto. Kitos dvi pareigos reikalauja aktyvesnio valstybių dalyvavimo – nepadėti neteisėtą aktą įvykdžiusiai valstybei ir siekti neteisėto akto likvidavimo. D. Žalimas sakė: „Belieka iškelti retorinį klausimą, ar Vakarų valstybės, pasirašydamos Potsdamo dokumentus, vykdė pastarąsias dvi pareigas. Ir šis klausimas naujai iškyla būtent Sausio 13-osios kontekste. Atsakymas vienareikšmiškas – iki Sausio 13-osios Vakarai nevykdė pastarųjų dviejų pareigų, nes iki to laiko oficialiai neužmezgė diplomatinių santykių su Kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Respublika, o, vadinasi, ir nepadėjo likviduoti neteisėto akto padarinių. Tik po Sausio 13-osios Vakarų pozicija pasikeitė, ypač Skandinavijos šalių pozicija. Tada prasidėjo tikrasis Potsdamo palikimo demontavimas.“

Politologas Raimundas Lopata dar 2003 m. atliktame tyrime, paskelbtame žurnale „Politologija“, „Potsdamo šleifas – Kaliningrado galvosūkio raktas?“ taip pat abejoja, ar šios konferencijos nutarimai šiandien turi juridinę galią. Juo labiau, kad Potsdamo konferencijos tekste dėl Karaliaučiaus gyventojai liko neapsaugoti, tvirtinama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime, platinamame kasmet, artėjant spalio 16-ąjai – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai.

Antrajam pasauliniam karui Europoje artėjant į pabaigą – į Vokietijos ir jos sąjungininkų pralaimėjimą, SSRS armija įžengė į priešo žemę su dideliu keršto jausmu. Jos kariškiai, o po Potsdamo konferencijos – jau oficiali sovietų administracija Karaliaučiaus krašte atliko totalinį etninį valymą, be gailesčio išnaikindama vietos civilius gyventojus. Nuo bado, mirties ir užkariautojų smurto į Lietuvą bėgo tenykščiai vaikai; ne vieną jų priglaudė, slėpė ir kaip savo šeimos narius išaugino lietuviai valstiečiai, nors už tai jiems ir grėsė NKVD represijos.

Oficialusis Vilnius ne kartą yra atsiribojęs nuo kai kurių marginalinių Lietuvos politikų pretenzijų į Kaliningrado sritį, sakoma gana seniai, prieš 12 metų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) išplatintame laiške Europos Sąjungos, Baltijos jūros šalių ir Lietuvos premjerams. Tačiau istorikai primena, kad tokias pretenzijas savo laiku yra paskatinę net patys SSRS lyderiai.

Istorikas Marius Ėmužis leidinyje „Naujasis židinys – Aidai“ pernai birželį priminė 1996 m. vykusią konferenciją, kurioje buvo atskleista istoriko, teisininko ir kraštotyrininko Povilo Pakarklio, dalyvavusio 1940 m. Justo Paleckio vyriausybėje, bet daug pasidarbavusio išsaugant Karaliaučiaus krašto lietuviškąjį palikimą, išvada. Pasak dabartinių istorikų, prijungti Kaliningrado sritį prie Lietuvos SSR yra siūlęs Nikita Chruščiovas, o Antanas Sniečkus dar 1944 m. liepą ar rugpjūtį kalbėjęs su J. Stalinu apie Vilnių, gi tų visų kalbų inspiruotas istorikas ir sovietinis partinis veikėjas, partijos istorijos instituto ilgametis vadovas Romas Šarmaitis 1944 m. vasario 27 d. savo dienoraštyje užrašė, kad niekas neabejoja, jog Klaipėdos kraštas būsiąs prijungtas prie Lietuvos. Tuometiniai komunistai, susitelkę sovietų Rusijoje ir svarstę „išvaduotos“ Lietuvos ateitį, irgi tvirtino, kad tokių siūlymų būta.

Po Pots­da­mo kon­fe­ren­ci­jos kal­bos apie Ka­ra­liau­čiaus sri­ties pri­jun­gi­mą prie Lie­tu­vos pri­ti­lo, pastebi istorinėmis temomis daug rašęs žurnalistas Aras Lukšas. Nie­kas ne­no­rė­jo pri­si­min­ti ir 1945-ųjų ge­gu­žės mė­ne­sį „Tie­so­je“ skelb­tų bu­vu­sios ­so­vie­ti­nės Liau­dies vy­riau­sy­bės tei­sin­gu­mo mi­nis­tro P. Pa­kark­lio straips­nių, ku­riuo­se aiš­ki­na­ma, jog Rytp­rū­sius vo­kie­čiai at­ėmė ne iš ko ki­to, o iš lie­tu­vių. Bet kai Kaliningrado sritis buvo užtvindyta rusų kolonistų, tos kalbos visai nutilo ir net tapo nepageidautinos. Istorikai mano, kad, spren­džiant iš vis­ko, tai ga­lė­jo bū­ti ne po­li­ti­nis, o vien ūki­nis Maskvos spren­di­mas, pri­klau­sęs SSRS ir so­vie­ti­nės Lie­tu­vos vy­riau­sy­bių kom­pe­ten­ci­jai ir pokariu tapęs daugiausiai lietuvių išeivijos diskusijų tema. Dabar gi net ūkinė parama nuo sankcijų kenčiančiai Kaliningrado sričiai V. Putino dėka yra minimali…

Šiandien ta diskusija irgi beprasmiška, tačiau ginčytis, ko verti laikmečio diskredituoti Potsdamo konferencijos susitarimai, galima ir būtina. Juo labiau, kad Rusijos invazija į Krymą ir agresija prieš Ukrainą tarsi pirštu beda į arti Lietuvos esantį anklavą, atnešantį tiek nerimo visam regionui: jo statusą reikia persvarstyti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  2. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  3. Č. Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  4. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  5. Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte
  6. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  7. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  8. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  9. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  10. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  11. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  12. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  13. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  14. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  15. Č. Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V. Putinui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. tampax'as says:
    11 metų ago

    tikrai svarstytinas, nors ir kiek Lietuvai tai kainuos nervų ir pavojų, nes nuo Krymo Putinas pereis prie savo “lėktuvnešio” Karaliaučiaus ir tada Lietuvai bus riesta, nepagelbės nei burundukai iš NATO…

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    11 metų ago

    Kai subirės Rasija , tada ir prasidės Karaliaučiaus krašto plėšymas. O dabar šį klausimą galima išspręsti tik karu.
    Pakelkit ranką, kas žino , kaip ištraukti kamštį?

    Atsakyti
  3. Žaltys says:
    11 metų ago

    Kiek Lukašenka nemelagis, tai lyg tai Baltarusijai buvo žadėta toji teritorija? Dabar Milane jis apie tai užsiminė, kartu į šuns dienas ir Rusijos politiką išdėjo.

    Atsakyti
  4. Klausimas says:
    11 metų ago

    Neįmanoma susieti, nes Kryme žmonės patys nusprendė. Manote, kad Kaliningrado krašte gyventojai balsuos už atsiskyrimą nuo Rusijos, rusai balsuos už atsiskyrimą? Nejuokinkite.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      11 metų ago

      Kodėl ne? Kreyme rusai buvo skatinami iš Maskvos ir neturėjo išeities į Vakarus, o Kaliningradas – V.Europos pašonėje, kur vis tik gyvenimas geresnis. Tai juos ir vilioja. Todėl referendumas už atsiskyrimą visai įmanomas. Žinoma, Putinas kol gyvas bus šito neleis…

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        11 metų ago

        Pritariu, gerai parašei.

        Atsakyti
        • tampax'as says:
          11 metų ago

          Ačiū. Bet tik kalbos liapsusų yra (juk tu, kambly, kalbos specas, ar ne?)

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Ne, tikrai nesu kalbos ‘specas’ 🙂
            Mūsų mąstymas, jei mąstoma kalba, maža skiriasi nuo ‘kompo’ mąstymo – žodis yra sąvoka. Svetimžodis suvokiamas, jei tobulai moki tą kalbą.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ūkininkų protestas
Lietuvoje

Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)

2025 06 19
Sveikata
Lietuvoje

Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai

2025 06 19
„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui | opera.lt nuotr.
Kultūra

„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui

2025 06 19
Pajūryje A. Lukausko sugauti gintarai | mlimuziejus.lt nuotr.
Kultūra

Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys

2025 06 19
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
Etninė kultūra

Kviečia Rasos šventė Kernavėje!

2025 06 19
EP stiprina kovą su seksualine prievarta prieš vaikus internete | europa.eu nuotr.
Naujienos

Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

2025 06 19
Pasikeitė miško kirtimo taisyklės | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

2025 06 19
Donaldas Trampas G7 susitikime
Užsienyje

G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo

2025 06 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • "Vitovtova veža" apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • S.Vilnai apie Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys
  • P.Skutas apie Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)
  • Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai
  • Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos
  • „Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui

Kiti Straipsniai

Užsienio reikalų ministerija

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
LK analitikai

Propagandistų akiratyje –Vokietijos brigada ir karinės pratybos

2025 06 16
Arūnas Kumpis| FB nuotr. Alkas.lt koliažas

A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

2025 06 16
Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Prasidėjo blogio ašies ardymas

2025 06 15
Trampo „lankstumas“ žalia šviesa Rusijos raketoms

A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams

2025 06 13
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Atostogos

Lietuviai kelionėms taupyti neketina

2025 06 13
Kruvinas pasveikinimas

JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • "Vitovtova veža" apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • S.Vilnai apie Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys
  • P.Skutas apie Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu
  • Saulės Vilna apie Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Viktoras Blinovas | penki.lt nuotr.

„Savaitės pjūvis“ apie naftos kainas ir jaunimo karinio mokymo patirtį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai