Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt
2014 10 18 12:34
8
Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.
Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ ir pritarimą sankcijoms ragino Rusiją „spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, t.y. Baltijos valstybėse“, o prireikus jas okupuoti. (Sutapimas ar ne, bet jo bendravardis ir bendrapavardis M. Aleksandrovas net 25-rius pokario metus buvo aukštas, generolo majoro laipsnį turėjęs KGB ir partinis pareigūnas Lietuvoje, po to KGB viršininkas Kaliningrado srityje).

Rusų karinį ekspertą suerzino Lietuvos analitiko Lauryno Kasčiūno svarstymai apie Potsdamo konferencijos nutarimus, o labiausiai šis: kaip Rusija užėmė Krymą, taip Potsdamo konferencijos šalys-dalyvės galėjo kelti klausimą apie Kaliningrado srities gražinimą Vokietijai. M. Aleksandrovas teigia, kad šioje konferencijoje jokių susitarimų dėl Kaliningrado srities nebuvo pasirašyta ir jokių sąlygų nenumatyta. Politikos mokslų daktaras užbaigia agresyvia teze: jei J. Stalinas išreikalavo Rytų Prūsijos teritorijas, tai dabar Rusija turi teisę kelti klausimą dėl Klaipėdos priklausomybės…

Prieš 70 metų, 1944 m. spa­lio 16-ąją, Rau­do­no­sios ar­mi­jos 3-ojo Bal­ta­ru­si­jos fron­to da­li­niams įžen­gus į Rytp­rū­sius, bu­vo at­vers­tas vie­nas šiur­piau­sių An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro is­to­ri­jos pus­la­pių, užprogramavęs šio seno baltų krašto problemą ilgiems dešimtmečiams. Rugpjūtį rašėme, kad Jaltos, Teherano ir Potsdamo konferencijose buvo sprendžiamas ne tik Vokietijos „linčo“ klausimas, bet ir buvusių jos teritorijų priklausomybės problema. Pastarojoje konferencijoje ypač paaštrėjo diskusija dėl Vokietijos reparacijų. J. Stalinas teigė, kad karas SSRS kainavo daugiau kaip 750 mlrd. JAV dolerių, gi sąjungininkai tikino, jog šis skaičius neviršija 10 mlrd. Galų gale J. Stalinas nusileido su sąlyga, jei Karaliaučiaus kraštas priklausys Sovietų Sąjungai, o Rytų Prūsijos dalis – Lenkijai. Jis rėmėsi 1944 m. vasario 27 d. gautu Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) laišku, kuriame britų premjeras pripažino sovietų „istoriškai gerai pagrįstas pretenzijas“ į Rytų Prūsiją. Buvę karo sąjungininkai dėl šventos ramybės eilinį kartą nusileido…

Taip, tuometiniams sąjungininkams daug nekvaršinant galvų, Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus kraštas, kaip teigia rusų istorikai, „galutinai ir neterminuotai“ pripažintas SSRS teritorija. Europos sienų pastovumą esą patvirtino ir 1975 m. Helsinkio Baigiamasis aktas. Galutinai Vokietijos problemos sureguliavimo pabaigą įteisino 1990 m. rugsėjo 12 d., tai yra, dar prieš SSRS iširimą, Maskvoje susirinkę šešių valstybių užsienio reikalų ministrai.

Bet realybė buvo nepavaldi kokiems nors susitarimams: krito Berlyno siena, susijungė Vokietijos, persidalijo Balkanų regionas, nuo SSRS atsiskyrė Baltijos ir kitos posovietinės šalys, tad ir „galutinai ir neterminuotai“ pripažinta Sovietų Sąjungos teritorija – Karaliaučiaus kraštas – iki šiol kelia daug abejonių. Mes jau minėjome, kad ypač analitiškai savo magistrės darbe šią problemą nagrinėjusi Riomerio universiteto doktorantė Aliona Gaidarovič teigė, jog atvirkščiai – „Potsdamo konferencijoje Kaliningrado sritis buvo priskirta laikinam Sovietų Sąjungos administravimui iki būsimo taikos sureguliavimo, tad juridinė krašto priklausomybė Rusijos Federacijai yra negalutinė ir terminuota“.

Tiesa, Potsdamo konferencijoje nebuvo nustatyta terminų, iki kada SSRS gali administruoti šią teritoriją – nei 50, nei 99 metus, nei juo labiau neterminuotai. Didžiosios valstybės Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus krašto problemą įsipareigojo išspręsti „būsimojoje taikos konferencijoje“. Tačiau prasidėjęs Šaltasis karas ir nusileidusi „geležinė uždanga“ neleido grįžti prie šio klausimo, ir tas protokolinis „laikinai“ tapo, Maskvos nuomone, „amžinai“. Tarptautinės teisės požiūriu tai nonsensas, tvirtina teisininkas Dainius Žalimas.

Vienoje Seimo apskrito stalo diskusijoje, skirtoje Sausio 13-osios tragedijai, jis pažymėjo, kad Tarptautinis teisingumo teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad neteisėti aktai, ypač tokie kaip agresija ar tautų apsisprendimo teisės varžymas, suponuoja tris valstybių pareigas. Pirmoji pareiga yra nepripažinti tokio neteisėto akto. Kitos dvi pareigos reikalauja aktyvesnio valstybių dalyvavimo – nepadėti neteisėtą aktą įvykdžiusiai valstybei ir siekti neteisėto akto likvidavimo. D. Žalimas sakė: „Belieka iškelti retorinį klausimą, ar Vakarų valstybės, pasirašydamos Potsdamo dokumentus, vykdė pastarąsias dvi pareigas. Ir šis klausimas naujai iškyla būtent Sausio 13-osios kontekste. Atsakymas vienareikšmiškas – iki Sausio 13-osios Vakarai nevykdė pastarųjų dviejų pareigų, nes iki to laiko oficialiai neužmezgė diplomatinių santykių su Kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Respublika, o, vadinasi, ir nepadėjo likviduoti neteisėto akto padarinių. Tik po Sausio 13-osios Vakarų pozicija pasikeitė, ypač Skandinavijos šalių pozicija. Tada prasidėjo tikrasis Potsdamo palikimo demontavimas.“

Politologas Raimundas Lopata dar 2003 m. atliktame tyrime, paskelbtame žurnale „Politologija“, „Potsdamo šleifas – Kaliningrado galvosūkio raktas?“ taip pat abejoja, ar šios konferencijos nutarimai šiandien turi juridinę galią. Juo labiau, kad Potsdamo konferencijos tekste dėl Karaliaučiaus gyventojai liko neapsaugoti, tvirtinama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime, platinamame kasmet, artėjant spalio 16-ąjai – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai.

Antrajam pasauliniam karui Europoje artėjant į pabaigą – į Vokietijos ir jos sąjungininkų pralaimėjimą, SSRS armija įžengė į priešo žemę su dideliu keršto jausmu. Jos kariškiai, o po Potsdamo konferencijos – jau oficiali sovietų administracija Karaliaučiaus krašte atliko totalinį etninį valymą, be gailesčio išnaikindama vietos civilius gyventojus. Nuo bado, mirties ir užkariautojų smurto į Lietuvą bėgo tenykščiai vaikai; ne vieną jų priglaudė, slėpė ir kaip savo šeimos narius išaugino lietuviai valstiečiai, nors už tai jiems ir grėsė NKVD represijos.

Oficialusis Vilnius ne kartą yra atsiribojęs nuo kai kurių marginalinių Lietuvos politikų pretenzijų į Kaliningrado sritį, sakoma gana seniai, prieš 12 metų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) išplatintame laiške Europos Sąjungos, Baltijos jūros šalių ir Lietuvos premjerams. Tačiau istorikai primena, kad tokias pretenzijas savo laiku yra paskatinę net patys SSRS lyderiai.

Istorikas Marius Ėmužis leidinyje „Naujasis židinys – Aidai“ pernai birželį priminė 1996 m. vykusią konferenciją, kurioje buvo atskleista istoriko, teisininko ir kraštotyrininko Povilo Pakarklio, dalyvavusio 1940 m. Justo Paleckio vyriausybėje, bet daug pasidarbavusio išsaugant Karaliaučiaus krašto lietuviškąjį palikimą, išvada. Pasak dabartinių istorikų, prijungti Kaliningrado sritį prie Lietuvos SSR yra siūlęs Nikita Chruščiovas, o Antanas Sniečkus dar 1944 m. liepą ar rugpjūtį kalbėjęs su J. Stalinu apie Vilnių, gi tų visų kalbų inspiruotas istorikas ir sovietinis partinis veikėjas, partijos istorijos instituto ilgametis vadovas Romas Šarmaitis 1944 m. vasario 27 d. savo dienoraštyje užrašė, kad niekas neabejoja, jog Klaipėdos kraštas būsiąs prijungtas prie Lietuvos. Tuometiniai komunistai, susitelkę sovietų Rusijoje ir svarstę „išvaduotos“ Lietuvos ateitį, irgi tvirtino, kad tokių siūlymų būta.

Po Pots­da­mo kon­fe­ren­ci­jos kal­bos apie Ka­ra­liau­čiaus sri­ties pri­jun­gi­mą prie Lie­tu­vos pri­ti­lo, pastebi istorinėmis temomis daug rašęs žurnalistas Aras Lukšas. Nie­kas ne­no­rė­jo pri­si­min­ti ir 1945-ųjų ge­gu­žės mė­ne­sį „Tie­so­je“ skelb­tų bu­vu­sios ­so­vie­ti­nės Liau­dies vy­riau­sy­bės tei­sin­gu­mo mi­nis­tro P. Pa­kark­lio straips­nių, ku­riuo­se aiš­ki­na­ma, jog Rytp­rū­sius vo­kie­čiai at­ėmė ne iš ko ki­to, o iš lie­tu­vių. Bet kai Kaliningrado sritis buvo užtvindyta rusų kolonistų, tos kalbos visai nutilo ir net tapo nepageidautinos. Istorikai mano, kad, spren­džiant iš vis­ko, tai ga­lė­jo bū­ti ne po­li­ti­nis, o vien ūki­nis Maskvos spren­di­mas, pri­klau­sęs SSRS ir so­vie­ti­nės Lie­tu­vos vy­riau­sy­bių kom­pe­ten­ci­jai ir pokariu tapęs daugiausiai lietuvių išeivijos diskusijų tema. Dabar gi net ūkinė parama nuo sankcijų kenčiančiai Kaliningrado sričiai V. Putino dėka yra minimali…

Šiandien ta diskusija irgi beprasmiška, tačiau ginčytis, ko verti laikmečio diskredituoti Potsdamo konferencijos susitarimai, galima ir būtina. Juo labiau, kad Rusijos invazija į Krymą ir agresija prieš Ukrainą tarsi pirštu beda į arti Lietuvos esantį anklavą, atnešantį tiek nerimo visam regionui: jo statusą reikia persvarstyti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  2. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  3. Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte
  4. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  5. Č.Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  6. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  7. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  8. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  9. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  10. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  11. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  12. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  13. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  14. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  15. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  16. Č. Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  17. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  18. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  19. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  20. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  21. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  22. Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas
  23. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  24. Isrutyje įvyko XIII Karaliaučiaus srities moksleivių lietuvių kalbos olimpiada
  25. Č. Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą?..
  26. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  27. Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis?
  28. Tragiškas Šilutės ir Pagėgių krašto dvarų likimas
  29. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  30. Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. tampax'as says:
    6 m. ago

    tikrai svarstytinas, nors ir kiek Lietuvai tai kainuos nervų ir pavojų, nes nuo Krymo Putinas pereis prie savo “lėktuvnešio” Karaliaučiaus ir tada Lietuvai bus riesta, nepagelbės nei burundukai iš NATO…

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    6 m. ago

    Kai subirės Rasija , tada ir prasidės Karaliaučiaus krašto plėšymas. O dabar šį klausimą galima išspręsti tik karu.
    Pakelkit ranką, kas žino , kaip ištraukti kamštį?

    Atsakyti
  3. Žaltys says:
    6 m. ago

    Kiek Lukašenka nemelagis, tai lyg tai Baltarusijai buvo žadėta toji teritorija? Dabar Milane jis apie tai užsiminė, kartu į šuns dienas ir Rusijos politiką išdėjo.

    Atsakyti
  4. Klausimas says:
    6 m. ago

    Neįmanoma susieti, nes Kryme žmonės patys nusprendė. Manote, kad Kaliningrado krašte gyventojai balsuos už atsiskyrimą nuo Rusijos, rusai balsuos už atsiskyrimą? Nejuokinkite.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      6 m. ago

      Kodėl ne? Kreyme rusai buvo skatinami iš Maskvos ir neturėjo išeities į Vakarus, o Kaliningradas – V.Europos pašonėje, kur vis tik gyvenimas geresnis. Tai juos ir vilioja. Todėl referendumas už atsiskyrimą visai įmanomas. Žinoma, Putinas kol gyvas bus šito neleis…

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        6 m. ago

        Pritariu, gerai parašei.

        Atsakyti
        • tampax'as says:
          6 m. ago

          Ačiū. Bet tik kalbos liapsusų yra (juk tu, kambly, kalbos specas, ar ne?)

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            6 m. ago

            Ne, tikrai nesu kalbos ‘specas’ 🙂
            Mūsų mąstymas, jei mąstoma kalba, maža skiriasi nuo ‘kompo’ mąstymo – žodis yra sąvoka. Svetimžodis suvokiamas, jei tobulai moki tą kalbą.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
Audronis Ažubalis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

2021 02 25
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

2021 02 22
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

2021 02 20
Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizika

Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizika

2021 02 19
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • (Ne)Kaunietis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas
  • Turint skolininkų – svarbiausia per ilgai nedelsti
  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1552; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 994; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 792; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 791; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 657; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 654; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
0
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

Artėja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis (straipsnis skelbtas 2017  m. – Alkas.lt). Tad norėtųsi nutolti nuo einamųjų įvykių ir prisiminti tuos...

Skaityti toliau

Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
9
Audronis Ažubalis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami birželio 23-iosios Seimo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
10
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, karštų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • (Ne)Kaunietis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Nustebino? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
Kitas straipsnis
Viktoras Blinovas | penki.lt nuotr.

„Savaitės pjūvis“ apie naftos kainas ir jaunimo karinio mokymo patirtį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai