Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją

www.alkas.lt
2018-10-20 14:35:31
3
Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.
Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

Fizikos mokslininkai žiniomis ne tik dalijasi – jie jas kuria. Gamtos moksluose nuolat atrandama kas nors naujo – tai, kas, atrodytų, yra toli nuo kasdienybės, ir retai susimąstome, kad tai – dalis mus supančios aplinkos. Moksliniai tyrimai šioje srityje atskleidžia, kaip veikia pasaulis.

Studentų mylimas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Audrius Dubietis visą gyvenimą siekia perprasti gamtos dėsnius. Savo profesinę karjerą jis skyrė netiesinės optikos reiškiniams tirti, o už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus šiemet jam suteiktas išskirtinio profesoriaus vardas.

Prof. A. Dubietis inauguracinėje paskaitoje VU bendruomenei papasakojo apie savo tyrimų sritį, dalijosi įdomiais moksliniais faktais, kurių bene kiekvieną iliustravo savo tyrimų medžiaga ir atradimais.

Lazerių eros aušroje suspindėjusi Nobelio fizikos premija

Lazerių technologijų kūrimas – neblėstančių mokslo perspektyvų sritis Lietuvoje. Jau nebestebina tai, kad lietuviai lazerininkai karaliauja aukščiausiose pasaulio lazerių rinkos pozicijose. Tačiau ne apie rinkos dėsnius kalbėjo fizikas. Viešą paskaitą profesorius pradėjo pasakodamas apie lazerių eros aušrą ir su ja kartu atsiradusią netiesinės optikos sritį, kurioje mokslininkas pasiekė profesines aukštumas. „Šviesa veikia pati save per medžiagą“, – netiesinę optiką paaiškino prof. A. Dubietis.

Profesorius juokavo, kad tyrinėja reiškinius, kurie buvo atrasti jo gimimo metais. Vėliau 20 metų mokslinius tyrimus stabdė tai, kad lazeriniuose stiprintuvuose negalima stiprinti trumpo impulso. 1985 m. mokslininkai Žerardas Morau (Gérard’as Morou) ir Dona Striklend (Donna Strickland) problemą išsprendė. Ištęsdami impulsą laike 1000 kartų, sustiprindami ir suspausdami jį į trumpą laiko tarpą, mokslininkai išrado čirpuotų impulsų stiprinimo technologiją, už kurią šiemet buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

Prof. A. Dubietis papasakojo apie lietuviškus akcentus, susijusius su svarbiausiu pasaulyje apdovanojimu. Nobelio komiteto paskelbtame apdovanojimo mokslinio pagrindo dokumente cituojamas prof. A. Dubiečio ir jo mokytojo prof. A. Piskarsko darbas. Būtent šių lietuvių lazerininkų 1992 m. pasiūlytas lankstesnis parametrinis stiprintuvas, stiprinantis impulsus ne lazerinėje terpėje, o netiesiniame kristale, padarė neginčijamą įtaką tolesniam Nobelio premijos laureatų Ž. Morou ir D. Strickland atradimo plėtojimui.

Sujungiant šiuos du mokslinius metodus, atsirado galimybė kurti pačius galingiausius naujos kartos lazerius ir pasiekti itin aukštą lazerių spinduliuotės intensyvumo lygį, atveriantį visiškai naujas eksperimentinių tyrimų sritis. Europos Sąjungos inicijuoto projekto „Extreme Light Infrastructure“ gairėse tai pasiekti planuojama jau apie 2020 m.

Pasakodamas apie lazerių technologijų kūrimą, prof. A. Dubietis pabrėžė, kad atsitiktinis femtosekundinio titano safyro lazerio, jau tris dešimtmečius karaliaujančio lazerių industrijoje, atradimas, suteikiantis galimybę išgauti trumpus impulsus, ir čirpuotų impulsų stiprinimo technologijos jungtis pradėjo femtosekundinių kieto kūno lazerių erą.

Femtosekundinės šviesos gijos ir šviesos kulkos

Vienas svarbiausių naujos lazerių eros atradimų buvo femtosekundinės šviesos gijos ore, kurias 1995 m. atsitiktinai atrado Ž. Morou. Šios gijos – tai siauri baltos šviesos pluoštai, išlaikantys savo lokalizaciją dideliais atstumais ir nesukeliantys terpės optinio pažeidimo. Šviesos gijos yra universalios, sklindančios bet kokia skaidria medžiaga ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Jos sklinda pluošto pavidalu, savaime atsikuria už fizinių kliūčių ir turi platų dažnių spektrą.

VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre prof. A. Dubietis vadovauja ultrasparčiosios netiesinės optikos grupei. Šios grupės mokslinių tyrimų objektas yra intensyvių femtosekundinių lazerio impulsų sąveika su skaidriomis dielektrinėmis terpėmis, kai formuojasi kokybiškai nauji šviesos dariniai – femtosekundinės šviesos gijos. Mokslininkas šviesos gijas tiria kondensuotose medžiagose. Jose lazerio spinduliuotės transformacija į šviesos giją vyksta daug mažesniu impulsų galios ir sklidimo atstumo masteliu.

Paskaitoje prof. A. Dubietis paprastai paaiškino, kaip šviesos gijos virsta šviesos kulkomis. Šviesos kulkos tradiciškai suprantamos kaip erdvėlaikiniai (trimačiai) solitonai – „netiesinės optikos Šventasis Gralis“, – profesiniu juoku su klausytojais pasidalijo mokslininkas. Tai stipriai lokalizuotos bangos, kurių dispersinę ir difrakcinę plėtrą kompensuoja netiesiniai reiškiniai. Klausimų apie jas klausytojams kilo net ir po paskaitos.

Tirdamas šviesos gijas profesorius ir jo kolegos susidūrė su ekstremaliomis bangomis (angl. rogue waves) – sporadiniais, statistiškai retais didelės amplitudės (intensyvumo) įvykiais. Mokslininkas pasakojo apie jų raišką hidrodinamikoje, optikoje, plazmoje, akustikoje, Bozė-Einšteino kondensatuose ir net finansų srityje.

Lazerininkas pristatė kartu su kolegomis atliktus naujausius šviesos gijų tyrimus įdomiose ir net egzotiškose medžiagose: puslaidininkiuose ir polikristaluose. Šias šviesos gijas prof. A. Dubietis pavadino „nematomomis šviesos gijomis“, nes jų spektras išplinta tik infraraudonojoje srityje.

Solitonai debesyse

„Kadangi mes užsiimame fundamentiniais tyrimais, turime laisvę ieškoti analogijų gamtoje“, – šmaikštavo profesorius. Auditoriją jis pakerėjo įspūdingomis solitoninių debesų fotografijomis.

Solitonai – tai bangos, kurios dėl aplinkos netiesiškumo nusklinda didelius atstumus nekeisdamos savo formos ir elgiasi tarsi dalelės. Šviesos gijas ir solitonus vienija tai, kad šie reiškiniai yra netiesiniai, nors jų savybės visiškai skirtingos. Šios universalios lokalizuotos bangos mokslininkų stebėtos elektriniuose signaluose, medžiagos bangose, plazmoje, magnetosferoje, astrofizikoje ir kt. Tačiau vienas įdomiausių profesoriui solitonų reiškinių pastebimas atmosferoje.

Knygos „Nuostabusis švytėjimas: padangių fizika be formulių“ autorius dalijosi ritininių (angl. roll clouds) ir sidabriškųjų solitoninių debesų fotografijomis, moksliškai paaiškindamas jų formavimąsi ir sklendimą dangaus skliautu.

„Tai mano hobis. Bet aš esu mokslininkas – man įdomu apie tai parašyti mokslinį straipsnį“, – juokavo moksliniu smalsumu išsiskiriantis profesorius.

Prof. A. Dubietis su kolegomis yra atlikęs ne vieną, kaip pats įvardijo, „nulinio biudžeto“ tyrimą, su automatizuotomis kameromis stebėdamas gražų vasaros naktų reiškinį – sidabriškuosius debesis. Tai – debesys, kurie formuojasi atmosferos sluoksnyje, vadinamame mezosfera, maždaug 83 kilometrų aukštyje, temperatūrai nukritus žemiau vandens garų užšalimo taško, t. y. žemiau 145 kelvinų (apie 127°C laipsniai šalčio).

Fotografinių nakties dangaus stebėjimų metu profesorius su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio taip pat užfiksavo solitonines sidabriškųjų debesų bangas ir pirmą kartą stebėjo labai retą reiškinį, kai solitoninės bangos susidaro ant šilto ir šalto frontų ribos, vadinamos mezosferos siena (angl. mesospheric wall). Čia temperatūros skirtumas siekia iki 60°C laipsnių.

Išskirtinis profesorius – netiesinis profesorius

Neužtektų vienos paskaitos laiko išvardyti ir paaiškinti visus mokslininko A. Dubiečio atliktus tyrimus, nes smalsumas jį be paliovos veda eksperimentuoti, tirti, bandyti, o galvoje nuolat sukasi nauji klausimai ir užmojai.

Paskaitą užbaigė VU rektoriaus, fiziko prof. Artūro Žukausko sveikinimas išskirtiniam profesoriui Audriui Dubiečiui:

„Visi klausia, kaip tapti išskirtiniu profesoriumi. Po šios paskaitos supratau, kad išskirtinis profesorius yra netiesinis profesorius. Jis turi netiesinę vaizduotę, netiesinį smalsumą ir netiesinį darbštumą. Noriu padėkoti profesoriui Dubiečiui, nes jis yra netiesinio profesoriaus pavyzdys.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nobelio fizikos premija: kas yra gravitacinės bangos?
  2. Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms
  3. A.Gustainytė: Fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas
  4. Fizikos eksperimentai, sulaukiantys plojimų ir nuostabos šūksnių
  5. „Mokslo sriuba“: Neįtikėtini kvantinės fizikos reiškiniai (video)
  6. Profesoriui L. Mažyliui įteikta pirmoji Lietuvos pažangos premija
  7. Verslininkų nevilioja moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
  8. Vardinę Adolfo Jucio premiją pelnė du Vilniaus universiteto fizikai
  9. „Piliečių mokslas“: moksliniai tyrimai tavo kišenėje (video)
  10. VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus
  11. Baltijos Asamblėjos mokslo premija įteikiama Lietuvos fizikui A.P.Piskarskui
  12. Europa investuoja į sveiką lietuvių senatvę
  13. Inovatyvūs lietuvių lazeriai uždirba milijonus eurų
  14. Kviečia teikti nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijoms
  15. „Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (III) (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    Sveikinu profesorių! Tačiau Pasigedau nuorodų ir sąsąjų su mūsų protėvių laimėjimais geofizikoje, kurių dėka, pasisekė – ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS ir, suprantama, – ATSAKYTI Į KLAUSIMUS – KODĖL? ir KAIP? Žemėje KLIMATAS KINTA?!

    Atsakyti
  2. III-jo ir IV-jo Žemės judėjimų ATRADĖJAS Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    Ne pamirškime mūsų protėvių atradimų, bet naudokimės jų palikimu! PVZ.Šumerai, gamtoje vykusius fizinius procesus stebėjo ir, nuolat fiksavo, beveik 500 000 metų! O egiptiečiai? O indai, majai, mūsų protėviai -arijai-baltai? Ir t.t. ir t.t.! Garbė ir šlovė PROTĖVIAMS!!!

    Atsakyti
  3. III-jo ir IV-jo Žemės judėjimų ATRADĖJAS Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    LIETUVIŲ KALBAI TURI BŪTI SUTEIKTAS YPATINGAS SENIAUSIOS ŽEMĖJE KALBOS STATUSAS!!! JEIGU MIRS LIETUVIŲ KALBA – BUS NUTRAUKTAS RYŠYS TARP PRAEITIES- DABARTIES – ir ATEITIES!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

2023 03 16
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

2023 03 16
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos | smsm.lrv.lt nuotr.

Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos

2023 03 04
Vegetarizmas, veganizmas ir mokslas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų | Unsplash nuotr.

Vegetarizmas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų

2023 02 19
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Renovacija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų

2023 03 20
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius pasitiks naujovėmis

2023 03 20
Automobilių sąvartynas | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams

2023 03 20
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo

2023 03 20
Mokykla | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų
  • L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (6. Saracėnų g., 2-oji dalis)
  • Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Artėjant pavasariui žvejai juokauja, kad Velykų laukia, bet žiobrių laukia dar labiau. Šios migruojančios žuvys iš jūros neršti į Lietuvos...

Skaityti toliau

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 16
2
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

„Piliakalnis Eglinėje. Jotvingių centro gyvenvietė archeologinių ir gamtos tyrimų šviesoje“ – tai neseniai Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus Baltų skyriaus archeologų...

Skaityti toliau

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 13
0
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Kai kurie Vilniaus ir Kauno miesto bei rajono gyventojai savo pašto dėžutėse netrukus ras kvietimus dalyvauti naujame svarbiame moksliniame tyrime....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • jes apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
UNESCO pasaulio paveldo statusas – tik prestižas, ar ir atsakomybė?

Kas lemia sėkmingą UNESCO pasaulio paveldo apsaugą: požiūris, ar teisės aktai?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai