Sekmadienis, 14 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2014 08 24 08:26
33
Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
Karaliaučius
Karaliaučius

Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.

Skandalinga prieš kokį dešimtmetį nuskambėjusi tuometinio Rusijos Dūmos deputato, iš Latvijos kilusio rusų šovinisto Viktoro Alksnio frazė, kad Kaliningrado sritis tai – „iskonno russkije ziemli“ („nuo seno rusų žemės“), iki šiol skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Baltijos šalių ir kaip tam tikra provokacija, kuri dabar, Rusijai inkorporavus Krymą, sutviska naujomis spalvomis. Beje, 64-rių sulaukęs V. Alksnis, dar neseniai per visą žiniasklaidą dejavęs, kad Rusija praranda šį anklavą, dabar yra nedidelės Maskvos srities Tučkovo gyvenvietės tarybos pirmininkas, bet ir čia garsėja savo skandalingais pasisakymais, rietenomis, konfliktais.

Seilė varvėjo, burnoj neturėjo…

Europa šį Baltijos regioną turi pagrindo vadinti Karaliaučiaus kraštu, ilgus šimtmečius priklausiusiu Prūsijai ir Vokietijos imperijai. Istorikai spėja, kad iki XIII a. 8 dešimtmečio dalį Prūsijos (Prūsos) kontroliavo Lietuvos valdovai. Iš 1243 m. Prūsijos vyskupijų ribų nustatymo akto matyti, kad tuo metu Lietuvai (kartu su Sūduva) priklausė ir visa Galinda. Kuršiams giminingų skalvių gyventą Nemuno žemupio sritį vakariniai lietuviai (senlietuviai) pradėjo kolonizuoti greičiausiai jau VII–VIII a., o Nadruva Lietuvos valdžion pateko apie 1243 m. Sakoma, kad XV a., po Žalgirio mūšio, pretenzijas į Prūsą, pasak istorijos šaltinių, reiškė ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“.

Maždaug nuo XV a. vidurio po LDK karų su Vokiečių ordino riteriais ištuštėjusias senprūsių žemes ėmė apgyvendinti išeiviai iš Lietuvos – sulietuvėję pabėgėlių iš Prūsijos palikuonys, žemaičiai ir kt. Lietuvių apgyvendinta Prūsijos dalis nuo XVI a. buvo vadinama Mažąja Lietuva, Prūsų Lietuva, Lietuvos provincija arba tiesiog Lietuva. Panašią Prūsijos kolonizaciją XV–XVI a. vykdė ir Lenkija, tačiau ji niekada nekontroliavo visos jos.

Rusijos imperatoriai seniai pavydžiai žvalgėsi į prūsų žemes. 1697 m. pavasarį caras Petras I išplaukė iš Libau-Liepojos ir, praplaukdamas pro Memelį-Klaipėdą, godžiai žiūrėjo į krantą ir matė jame pavyzdines vokiečių žemes. Jis ką tik buvo aplankęs puikiąją vokišką Rygą ir akimirksniu susižavėjo Europa. O kai pasiekė Kionigsbergą ir žengė savojo laivo „Schtandart“ trapu ant krantinės, jaunuolio širdis net apsalo: „Štai kokia turi būti Rusija!“ – tarė jis balandžio 18 d. Kaip sakoma, seilė varvėjo, bet burnoj neturėjo…

1758 m. sausį carinė rusų kariuomenė užėmė Kionigsbergą, bet jau po ketverių metų Petras III buvo priverstas atiduoti užgrobtas prūsų teritorijas imperatoriui Frydrichui II. Tų pačių 1762-ųjų metų rugsėjį caro rūmuose įvyko perversmas, ir į sostą atėjo valdingoji Jekaterina II. Per tris ATR padalijimus Prūsija tik išplėtė savo valdas, ypač į Lenkiją, o po trečiojo prisijungė ir Lietuvos Užnemunę. Ties šia riba sustojo ir Rusijos kariuomenė.

Paskui buvo Napoleono karas. Prancūzai išvijo Prūsijos karalių į Memelį, o pačią imperiją Vienos kongrese pasidalijo valstybės nugalėtojos. Imperatorius Otto von Bismarckas paskatino Vokietijos vienijimąsi, ji pradėta vadinti „kaizerine Vokietija“. Buvusi Prūsijos karalystė, kuri dominavo suvienytoje Vokietijoje, iki pat 1945 m. joje turėjo autonomijos statusą.

Potsdame problema neišspręsta

Tad į Kionigsbergą rusai sugrįžo tik baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai 1945-ųjų balandžio 25 d. krito dar XIII a. statyta Pilau (arba Piliavos, arba Balgos) tvirtovė, dabar esanti Baltijske. Per sovietinio dominavimo dešimtmečius Piliava buvo paversta slaptu, paprastiems žmonėms neprieinamu miestu, nes jame buvo sutelktas branduolinis kumštis galimam smūgiui Vakarams. Įtariama, kad dabar čia netoli Vakarų Europos atsirado sovietinių povandeninių laivų ir branduolinių raketų starto aikštelė.

Pokarinėse Jaltos, Teherano ir Potsdamo konferencijoje buvo sprendžiamas ne tik Vokietijos „linčo“ klausimas, bet ir buvusių jos teritorijų priklausomybės problema. Pastarojoje konferencijoje ypač paaštrėjo diskusija dėl Vokietijos reparacijų. J. Stalinas teigė, kad karas SSRS kainavo daugiau kaip 750 mlrd. JAV dolerių, gi sąjungininkai tikino, jog šis skaičius neviršija 10 mlrd. Galų gale J. Stalinas nusileido su sąlyga, jei Karaliaučiaus kraštas priklausys Sovietų Sąjungai, o Rytų Prūsijos dalis – Lenkijai. Jis rėmėsi 1944 m. vasario 27 d. gautu Winstono Churchillio laišku, kuriame britų premjeras pripažino sovietų „istoriškai gerai pagrįstas pretenzijas“ į Rytų Prūsiją.

Taip, tuometiniams sąjungininkams daug nekvaršinant galvų, Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus kraštas, anot rusų istorikų, galutinai ir neterminuotai pripažintas SSRS teritorija. Galutinai Vokietijos problemos sureguliavimo pabaigą įteisino 1990 m. rugsėjo 12 d., tai yra dar prieš SSRS iširimą, Maskvoje susirinkę šešių valstybių užsienio reikalų ministrai.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. Politologas Raimundas Lopata savo 2003 m. tyrime, paskelbtame žurnale „Politologija“, „Potsdamo šleifas – Kaliningrado galvosūkio raktas?“ abejoja, ar šios konferencijos nutarimai šiandien turi juridinę galią. Ypač analitiškai savo magistrės darbe šią problemą nagrinėjusi Riomerio universiteto doktorantė Aliona Gaidarovič teigė, kad atvirkščiai – „Potsdamo konferencijoje Kaliningrado sritis buvo priskirta laikinam Sovietų Sąjungos administravimui iki būsimo taikos sureguliavimo, tad juridinė krašto priklausomybė Rusijos
Federacijai yra negalutinė ir terminuota“.

Nors, kaip pastebi A. Gaidarovič, valstybės sąjungininkės galutinės taikos konferencijos neplanavo atidėti neapibrėžtam laikui, jos kaip tik buvo suinteresuotos ją surengti artimiausiu laiku, tačiau prasidėjęs Šaltasis karas ir pakibusi geležinė uždanga šiuos teritorinius klausimus atidėjo 45 metams. O tuo metu jau buvo nuvirtusi Berlyno siena, susijungusios Vokietijos, braškėjo visa sovietinė imperija, Baltijos šalys paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis teisinis pagrindas neterminuotam krašto valdymui Maskvai taip ir nebuvo suteiktas. Netgi 1975 m. pasirašytas Helsinkio Baigiamasis aktas pralaimėjo žemyne vykusiems pasikeitimams…

O kol dar visa Rytų Prūsija nebuvo okupuota (iš jos vokiečių kariuomenė buvo išvyta iki Pergalės dienos), kaip pastebėjo JAV Kolumbijos ir Niujorko universitetų politikos mokslų profesorius Raymondas A. Smithas, per vieną savaitę septyni šimtai Kionigsbergo istorijos metų buvo paversti pelenais. Toks J. Stalino sprendimas yra nesuprantamas ir sunkiai paaiškinamas, kadangi tuo metu, kai miestas buvo bombarduojamas, sprendimas panaikinti Rytų Prūsiją ir Kionigsbergą atiduoti Sovietų Sąjungai jau buvo priimtas, rašė Amerikos mokslininkas. Po to, kai visa miesto infrastruktūra buvo sulyginta su žeme, sovietų valdžia ėmėsi tokio pat brutalaus etnokultūrinio gyventojų valymo. Pasibaigus infrastruktūros ir gyventojų sunaikinimo misijai, vienintelis likęs neužbaigtas dalykas tebuvo vietovardžių pavadinimų pakeitimas. Taigi, jau 1946 metais Kionigsbergas tapo Kaliningradu politinio biuro nario Michailo Kalinino garbei.

Klausimas tebėra pavojingai atviras

Kita vertus, pačių kaliningradiečių susidomėjimas Vokietijos kultūra ir istorija vis augo, girdėjosi siūlymai grąžinti miestui jo buvusį Kionigsbergo pavadinimą, kai kurie autoriai krašto prijungimą prie Sovietų Sąjungos vadina europinio masto tragedija. Buvo pasigirdę nedrąsūs pasiūlymai Kaliningrado sritį prijungti prie Europos Sąjungos kaip atskirą regioną, visiškai neatplėšiant jo nuo Rusijos. Maskvos bandymai šiam anklavui suteikti laisvos ekonominės zonos statusą ar tam tikrą autonomiškumą virto niekais. Šiuo metu Rusijos atsakomosios sankcijos Vakarams šiam anklavui atneša tik nesuskaičiuojamus nuostolius.

Ar tai nesuponuoja lyg ir revizionistinių idėjų, kad Karaliaučiaus krašto likimas turi būti nulemtas naujojo tūkstantmečio aplinkybių? O 2011 m. birželį DELFI paskelbtame straipsnyje „Ar mums reikalingas Karaliaučius?“ klausėme dar tiesmukiau: ar nėra pakankamo pagrindas reikalauti Kaliningrado srities perdalijimo? Bet šiuolaikiniuose santykiuose taip klausimas nekeliamas, netgi turint galvoje įžūlią Krymo aneksiją ir kai kurių veikėjų raginimą inicijuoti informacinę aplinką, siekiant šiame Kaliningrado anklave surengti referendumą dėl jo statuso pakeitimo.

Betgi Kaliningrado sritis vis labiau prikemšama ginkluotės. Pagal Stokholmo Tarptautinio strateginių tyrimų instituto duomenis (jie surinkti senokai ir paskelbti 2007 m. TSTI leidinyje „Karinis balansas“), srityje dar yra 18 trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-21, 8 mobilios raketos SS-C1-B, taip pat 837 tankai, 1085 šarvuočiai, 77 naikintuvai, 55 sraigtasparniai, iš kurių 11 – MiG-24 puolamųjų) ir t.t. Maskva nuolat grasina, kad, kaip atsakas į amerikietiškas priešraketinės gynybos sistemas Rytų Europoje, krašte bus dislokuotos trumpo nuotolio raketos „Iskander“.

Rusija šį anklavą saugoja kaip lėktuvnešį, kurį galės panaudoti kritiškai pablogėjus santykiams su Vakarais. Kur tuomet atsidurtų Lietuva? Gal irgi kokio nors anklavo padėtyje?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  2. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  3. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  4. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  5. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  6. Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte
  7. Č. Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  8. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  9. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  10. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  11. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  12. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  13. Karaliaučiaus studentai domisi Lietuvos istorija
  14. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  15. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  16. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  17. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  18. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  19. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  20. Karaliaučiaus studentams – Lietuviškas filmas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 33

  1. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
    8 metai ago

    Ar reikalingas Karaliaučiaus prisijungimas, kai sukčiai išpardavinėja net Lietuvą užsieniečiams?

    Atsakyti
    • vikis says:
      8 metai ago

      faktas, kad ateis laikas, kai norėsime susigražinti prarastas žemes, jei patys nebūsime suvalgyti…

      Atsakyti
  2. pritariu says:
    8 metai ago

    Šią problemą reikėjo spręsti po Nepriklausomybės atgavimo, ir būtume išgelbėję Europą nuo Rusijos karinės grėsmės. Šiuo požiūriu yra stipriai pralaimėta. Rusijai šis kraštas nebepriklauso pagal jokius tarptautinius susitarimus, todėl galima laikyti, KAD JIS YRA OKUPUOTAS RUSIJOS.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      8 metai ago

      Po nepriklausomybės reikėjo atkūrinėti LDK, be Lenkijos… Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Moldova… ir jei būtų pavykę, tai Karaliaučiaus klausimas jau būtų buvęs išspręstas…

      Atsakyti
  3. Getas says:
    8 metai ago

    Praeitin žvelgiant daug ką reikėjo atkurti, bet ne tai svarbu, o svarbu ką dabar mes galime atkurti, sukurti… Straipsnis neblogas ir reikalingas, nes mes nežinome, gal kaip tik dabar ir to atkūrimo pradžia. Todėl pritariu visiems straipsniams, kurie iškelia padarytas neteisybes. Karaliaučiuje gyvenančios tautos (ne tik rusai ten gyvena) yra nusiteikusios palankiai lietuvių atžvilgiu ir svajoja būti ES. Padėkime Lietuvai ir jiems.

    Atsakyti
  4. bartas says:
    8 metai ago

    Labai opus klausimas. Tik dabar apie tai kalbėti , klausant Rusiai, beprasmiška. Dabar rusai , labai pikti ir jų carukas labai aršus. Be karo to nepadarysi. Reikia laukti, carai irgi mirtingi. Anksčiau ar vėliau ateis ir į Rusią “blūdas”. Tada bus ta valanda.

    Atsakyti
    • Dalė says:
      8 metai ago

      Putiniškas blūdas, pasirodo, užkrečiamas…
      Mūsuose irgi yra noro perdalinti pasaulį 🙂
      Tikėtina, kad ne tik mūsuose. Pirmyn į trečiajį pasaulinį?..

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 metai ago

        Dale, ruošk cukorius.

        Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 metai ago

      Būkim biedni, bet teisingi – keturių naikintuvų tikrai neužteks.

      Atsakyti
      • Dalė says:
        8 metai ago

        “Norėdamas šunį mušti, lazdą visada rasi” – sako liaudies išmintis.

        O mano cukoriai vargu ar jus paguos – neesu užtikrinta, kad norėsiu dalintis…:)
        Cha

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 metai ago

          Panašu, kad dalintis, tai tau krikšnečioniškas tikėjimas neleidžia ?
          Chi

          Atsakyti
          • Dalė says:
            8 metai ago

            Krikščioniškas tikėjimas man leidžia dalintis, bet nedraudžia apsispręsti, su kuo dalintis, o su kuo – ne.
            Jūs gi, Vilmantai, taip nekenčiate krikščionių, kad mano cukorį krimsdamas dar ko gero dantis išsilaužysite, ko aš jums nelinkėčiau 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 metai ago

            Nuo seno sena kryžčionių hebrateologinė doktrina: TURI ATKENTĖTI DĖL SAVO TIKĖJIMO…?
            Taigi, ir čia nieko naujo dėl dantų nepasakei. Na, o lietuviai nuo seno šaipėsi iš kryžčionių, kad šie savo dievą dar ir suėda.
            CHA

          • Dalė says:
            8 metai ago

            Ar tik ne todėl pagonis Rutkauskas pagatavas suėsti kiekvieną krikščionį? Akivaizdu, kad jo pagoniškame racione trūksta kai kurių elementų 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 metai ago

            Tavo taip vadinamos krikščionybės (ir jos atmainos pravoslavybės) neįmanoma suėsti.
            Ji turi didelį stažą, todėl baisesnė už 100 stalinų, hitlerių, ir putkų. Nors, amžino režimo amžinai nebūna, tačiau toji hebrareligija juos visus pergyvena koja kojon eidama kartu.

          • Dalė says:
            8 metai ago

            Ji tiek baisi, kiek baisi žmonių sąmonė
            Ir tiek graži, kiek graži žmonių sąmonė.

            Nes pagrindinį jos priesaką “Mylėk” kiekvienas supranta savosios sąmonės lygmenyje.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 metai ago

            Anot garsaus rusų žurnalisto Nevzorovo: “kaip ir kievienos
            korporacijos kiekviemam biznyje – į rinką meti tai, ko labiausiai trūksta”.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 metai ago

            kiekvienos

          • Dalė says:
            8 metai ago

            Vargu, ar dvasiniame gyvenime galime vadovautis rinkos dėsniais.

            Tačiau rinką galima sukurti, vadovaujantis dvasiniais dėsniais 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 metai ago

            Pataikei tiesiai į krikščiontarpuragį.

          • Dalė says:
            8 metai ago

            Džiugu, kad supratote 🙂
            Prekybos dvasiniais dalykais neturėtų būti – Kristus vijo prekybininkus iš bažnyčios.
            Tačiau…. 🙂
            Mes nuolat prekiaujame: knygos, seminarai,filmai,parodos, dvasinio tobulėjimo stovyklos – viskas turi savo piniginę išraišką 🙂
            Net ir bažnytinės apeigos (kiek žinau, romuvių apeigos irgi kainuoja).

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 metai ago

            Tai kad baisiai nukrikščionėję tie romuviai-romiečiai. Aplamai, net tas pasakymas “paremkite” – reiškia, kad jau GRIŪNA (reikia remti).
            CHA

          • Dalė says:
            8 metai ago

            Ar gali IKIkrikščioniška religija būti NUkrikščionėjusi?
            Nors romuviai daug pagarbos verti dėl meilės etnokultūrai, bet ikikrikščioniškosios religijos esmės jie neatskleidžia. Tai tik žaidimas, kartais net truputį juokingas žaidimas.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 metai ago

            Anot Jono Trinkūno, senosios Baltų religijos namai – ETNOkultūroje. Turbūt todėl, atmetus visą krikščionijos apaugintą lukštą. tame ETNO’se rasime gryną pagoniją.

          • Dalė says:
            8 metai ago

            Kaip nebūtų keista, etninė kultūra labai nedaug kuo skiriasi nuo krikščioniškosios 🙂
            Etninės kultūros pagrindinis principas:būk darnoje.
            Krikščioniškosios: mylėk.

            Didelis skirtumas?

  5. Kažin says:
    8 metai ago

    Jau 2 metai, kai Lenkija su Karaliaučiaus kraštu turi bevizį režimą. Taigi, Karaliačiaus krašto faktinį įsisavinimą vykdo Lenkija, o Lietuva tik svačiojasi istoriniais faktais ir tenkinasi Iškausko ar kitų autorių tekstų apie juos pasiskaitymais.
    Apie Lenkijos veikimą Iškauskas nė žodeliu neužsimena, nors būtent tai istoriškai yra svarbiausia. Beje, taip buvo ir po Žalgirio mūšio. Antai, Vytautas skelbė, kad dabartinio Karaliaučiaus kraštas yra jo tėvonija ir turi būti Lietuvos, tačiau jo negavo, nes Lenkija – Jogaila pasakė ne. Beje, tada Vytauto Lietuva negavo ne tik dar Mindaugo tėvo valdytame pajūryje nuo Karaliaučiaus iki Rygos esančio Karaliaučiaus, bet ir Klaipėdos krašto. Taigi, matome, kad Vytautas tik tenkinosi kalbomis apie jam priklausančias tėvonijas, o Lenkija jas valdė lyg niekur nieko, kaip savo žemes.
    Taigi, lietuvių charateris nesikeičia nuo Vytauto laikų – vasalystė Lenkijai yra tęsiama ir dabar. Iškausko rašinys – tik dar vienas to patvirtinimas…

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      8 metai ago

      Beje, tie krašto gyventojai , kurie nusiunčia nurodytu adresu eiles “kodėl man patinka Lenkija”, vežami į Gdanską apsipirkti nemokomai.

      Atsakyti
    • Klodas says:
      8 metai ago

      Sugretinta karaliaus Mindaugo ir Vytauto veikla rodo šių asmenybių psichologiją, jų kovų taktiką. Mindaugas ryžtu, ištverme bei išmintim prieš klastą, nuo didesnės galios ne kartą traukėsi. Bet po to atėjo didžios pergalės. Tai primena Aleksandro Makedoniečio taktiką, jog kiekviena strategija yra vertinga tik tada, kai ją įmanoma įgyvendinti. Kas kita Vorskla, Vytautas net neketino sprukti nuo pranašesnio Tamerlano ir užgniaužti griūvantį mirties šešėlį. Ir liko stepėse lietuvių kraujas. Nusilpusi Lietuva dar Tanenbergo mūšyje kraujavo, prarado prūsų žemę. Apspangę nuo klastočių dar didybę susapnuojam. Bes tikra tai ko niekaip nesuprantam, jog viduje priešiškos jėgos įsigalėjo.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        Laaabai lengvai praeities didžiavyrius gliaudote, kaip riešutėlius. Gal, vyručiai, parodytumėte savo jėgą šiuo laiku – yra ką veikti.

        Atsakyti
  6. Getas says:
    8 metai ago

    Pritariu “Kažin”, tačiau autorius tik žurnalistas. O ekonominiai socialiniai santykiai tarp Karaliaučiaus gyventojų ir Lietuvos yra Prezidentės ir Vyriausybės politikos reikalas. Aišku, jie yra apkiautę ir neturi strateginio Lietuvos matymo bei interesų. Nebūkime prisitaikėliai ir kelkime iššūkius kitiems, kur yra istorinis neteiseisingumas.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      8 metai ago

      jo, autorius TIK žurnalistas bet ir tai gerai, kad kelia tokius klausimus, o pvz. KAM tik sugeba drausti reikšti savo nuomonę, kalbėti, diskutuoti, nes mat tai gali sukelti Rusijos pyktį. Su tokiais pareigūnais mes neteksim ir pačios Lietuvos…

      Atsakyti
      • Lamatas says:
        8 metai ago

        mano supratimu, kaip tik šiuo metu mažiausiai reikalingas “klausymų kėlimas” ir kitoks beprasmis triukšmavimas. Reikalingas kasdienis ,nuoširdus darbas. Beje, tam ir kažkokių didžiulių pinigų nereikia . Galima naudingiau panaudoti tuos, kurie išleidžiami diplomatiniams – prestižiniams pasibuvimams . Kurie , dažniausiai, skirti siauram,uždaram išrinktųjų ratui .Ir mažai ką turi bendro su lietuvybės saugojimu ir plėtojimu.

        Atsakyti
  7. Atgalinis pranešimas: Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Tauro apygardos partizanai | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys

2022 08 12
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
Volodymyras Zelenskis | president.gov.ua nuotr.

V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę

2022 08 09
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54

2022 08 08
Mūšis dėl Chersono 2022 m. vasario 24–kovo 2 d. | wikipedia.org nuotr.

S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

2022 08 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse
Lietuvoje

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

2022 08 14
Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
Įvairenybės

Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

2022 08 14
Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu
Lietuvoje

Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu

2022 08 14
Kaip prižiūrėti terasos grindis?
Lietuvoje

Kaip prižiūrėti terasos grindis?

2022 08 14
Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?
Lietuvoje

Vasaros derlių ne tik šaldom, bet ir džiovinam

2022 08 14
Techninė apžiūra | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kokie gedimai nustatomi techninėje apžiūroje?

2022 08 14
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ką apie PSD turi žinoti būsimi studentai?

2022 08 14
Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaitą apie bičių išskirtinumą
Įvairenybės

Įgėlė vabzdys, o vaistinėlės nėra

2022 08 14


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Senis apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Alfreds apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  • Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
  • N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė
  • Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 704; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 486; komentarų: 1
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 484; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 475; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 473; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 447; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 13
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Rusijos eksprezidentas ir kišeninis Putlerio žaisliukas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Ukrainą remiančioms Vakarų sąjungininkėms, kaltinančioms Rusiją dėl Zaporožės...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 12
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Latvijos parlamentas priėmė rezoliuciją, paskelbdamas Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“. Pareiškime teigiama, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje yra „kryptingas genocidas prieš ukrainiečių...

Skaityti toliau

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 12
0
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien  Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) įteiktas Lietuvos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusiją trečiosios šalies teisėmis. Ši...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Senis apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Alfreds apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • dar apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

Kitas straipsnis
Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra | ©Elias Chatzitheodoridis, Sarah Haigh and Ian Lyon nuotr.

Naujos paslaptys: Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai