Nacionalinėje bibliotekoje vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“

Rugpjūčio 13 d., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.

Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą stengiamės rasti geriausią sprendimo būdą, kuris padėtų išsaugoti lietuviškąją tapatybę. Visi, kuriems svarbus lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas, yra kviečiami į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) rengiamą atvirą pašnekesį „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“. LKKC dešimtmetį vadovaujanti ir daugiau nei penkiolika metų lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus rengianti Vilma Leonavičienė teigia, kad užsieniečiams esame įdomūs ir išskirtiniai, o mūsų šalis – kitataučiams patraukli. „Smagiausia, kad lietuviškų šaknų turintys studentai iš Kanados, Argentinos ne pirmus metus grįžta į Lietuvą“, – sako V. Leonavičienė. Ne veltui šiemet rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU), studijuos šimtas užsieniečių iš dvidešimt aštuonių pasaulio šalių.

Būtent dėl LEU vykstančių lietuvių kalbos ir kultūros kursų, skirtų užsieniečiams, į Lietuvą atvyko lietuviškų šaknų turintis argentinietis Džiulijanas Volpė Grilauskas (Giuliano Volpe Grilauskas). Jo seneliai buvo lietuviai, karo metais pasitraukę į Argentiną. D. Volpė Grilauskas tikina, kad gimtajame Beriso miestelyje veikia lietuvių bendruomenė. Pasak G. Volpės Girlausko, būtent lietuviškos šaknys skatina mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti Dainų šventėje ir susipažinti su šalies kultūra, istorija ir gamta.

Diskusijoje dalyvaus lituanistinių mokyklų mokytojai iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Baltarusijos. Pasak pedagogų, jie sąvoką „emigrantas“ nori keisti „pasaulio lietuviu“. Jų įsitikinimu, ir jie patys, ir jų vaikai yra Lietuvos ambasadoriai svetur. Užsienyje lietuviai per kalbą, tautines šventes, dainas ir šokius išsaugo savo lietuviškas šaknis. „Svarbiausia – tegul pasaulio lietuviai mezga tarpusavio ryšius ir jungiasi į vieną didelę bendruomenę“, – teigia diskusijos dalyvė Miglė Juozaitytė.

Diskusijoje bus analizuojami šie klausimai:

• Ar Lietuvos šimtmečio euforija baigsis ir vėl atsidursime tapatybės sankirtoje;
• Ar po pasaulį išsibarstę lietuviai išsaugos lietuvių kalbą ir kultūrą;
• Ar pasaulio lietuviai iš tiesų yra mūsų šalies ambasadoriai.