2026 m. gruodžio 17 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune bus atidaryta paroda „Neramūs 1926-ieji: jaunos demokratijos išbandymas“, skirta prieš šimtą metų įvykusiam Lietuvos valstybės perversmui ir jo padariniams apmąstyti.
Paroda įtraukta į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. sociokultūrinę programą Lietuvoje.
Į 1926-uosius – iš naujo
Parodos rengėjai pabrėžia, kad istoriniai įvykiai nesikeičia, tačiau keičiasi visuomenė ir jos požiūris į praeitį. Pasakojimas apie 1926 m. gruodžio 17-osios karinį valstybės perversmą įvairiais laikotarpiais buvo vertinamas skirtingai, o sovietinės okupacijos metais – radikaliai perrašytas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šį istorijos tarpsnį imta nagrinėti iš naujo. Parodos rengėjų teigimu, perversmo šimtmetis yra proga dar kartą pažvelgti į tuometės Lietuvos politinį gyvenimą, atsiriboti nuo įsigalėjusių ideologinių klišių ir pasitelkti naujai atrandamus istorijos šaltinius.
Klausimai apie perversmą
Parodoje keliami klausimai, kas inicijavo, organizavo ir vykdė perversmą, koks buvo Antano Smetonos vaidmuo, kokios buvo perversmo priežastys ir kodėl jis nesukėlė didesnių visuomenės protestų.
Taip pat bus svarstoma, ar prezidento Kazio Griniaus ir tuometės valdžios demokratinės reformos iš tiesų buvo per ankstyvos Lietuvos visuomenei.
Demokratijos išbandymas
Parodos rengėjai 1926 metų įvykius sieja ir su platesniu Lietuvos demokratijos raidos klausimu. Jie kviečia svarstyti, ką apie demokratinės valstybės tęstinumą liudija 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija ir 1990 m. Kovo 11-osios Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.
Parodą rengia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. Jos kuratoriai – dr. Ingrida Jakubavičienė, Marija Navickaitė ir Laurynas Blažys, dizaineris – Andrejus Repovas.
Paroda yra projekto „Piliečiai ir valstybė: aktualus žvilgsnis į Lietuvos savikūros aspektus“ dalis. Projekto partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
