Penktadienis, 19 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“

www.alkas.lt
2013 01 10 12:33
19
Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“

V.Savukyno knygos viršelio fragmentasKodėl Rykantų bažnyčia buvo užburta ir kodėl tuo buvo taip tikima, kad net kunigai joje nelaikė mišių? Kokias paslaptis slepia piktasis ponas Čičinskas? Kokiais lietuviais galėjome tapti ir kodėl tapome tokiais, kokiais esame? Atsakymai į šiuos klausimus – LRT laidų vedėjo Virginijaus Savukyno knygoje „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII – XIX amžiaus Lietuvoje“.

„Knygoje prikeliamas iš užmaršties tas reikšminis pasaulis, kuriame XVII-XIX amžiuje gyveno ir pagal kurį orientavosi lietuvių bendruomenė. Iš mitų ir fantastinių pasakojimų atkuriami kintantys „savojo“, „svetimojo“ ir „kito“ santykiai. Parodoma, kaip įsivaizduojama tautinė tapatybė buvo grūdinama įkaitusioje istorijos kalvėje“, – teigia Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus Universiteto profesorius Kęstutis Nastopka.

Iš pirmo žvilgsnio skirtingas temas – Rykantų bažnyčios istorija, Čičinsko legenda, „bambizo“ figūros, XIX amžiaus nacionalizmo formavimasis ir t.t. – jungia bendra tapatybės tema: kaip skirtingais laikotarpiais bendruomenė apibrėžia savus ir svetimus. Knygoje parodoma, kaip buvo pereita nuo konfesinės prie kalbinės lietuvių tapatybės.

„V. Savukyno lietuvių tapatybės istoriniai ir semiotiniai tyrinėjimai parašyti kaip tik laiku. Jie atveria sudėtingus pokyčius santykiuose tarp kalbų, religijų, luomų, neprarandant pagrindinio klausimo: kaip tęsiasi tautos tapatybė, kaip ji išsilaiko ir kaip ją reikia toliau išlaikyti. Tai išsamus ir dabarčiai reikalingas įnašas“, – sako Ohajo (Ohio) universiteto profesorius Algis Mickūnas.

Tai jau antroji kultūros antropologo išsilavinimą turinčio V.Savukyno knyga. 2004-aisiais išleistoje knygoje „Maištininko“ mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai“ jis analizavo politinių mitų atsiradimą ir įsigalėjimą. Lietuvių tapatybės temas V. Savukynas nagrinėjo ir kelerius metus rengtoje televizijos laidoje „Tapatybės labirintai“, už kurią buvo apdovanotas žurnalistine premija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų akademijoje pristatoma V.Žuko knyga apie Molėtų kraštą
  2. Išleista knyga apie marginimą – tekstilės dažymo teoriją ir praktiką
  3. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  4. Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda
  5. „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
  6. Atnaujintas Kernavės muziejus skatina didžiuotis Lietuvos istorija
  7. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  8. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  9. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  10. Trakai kviečia susipažinti su Lietuvos karo aviacijos istorija
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  13. D.Lavrinovičius: mokytis lietuvių kalbos reikia
  14. Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
  15. Rašyti – tai kopti į kalno viršūnę
  16. A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę
  17. Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią
  18. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
  19. A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
  20. Žmogaus teisių stebėjimo institute vyks diskusija apie liberalizma ir patriotizmą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. artojas says:
    10 metų ago

    as kazkaip abejoju,kad toje knygoje rasime ka gero.. ypac kai vakar paskaiciau sita… http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/virginijus-savukynas-net-vincas-kudirka-gedijosi-savo-lietuviskai-kalbanciu-tevu-599-294767 asmeniskai man, tai liudna del tokiu dalyku..

    Atsakyti
    • suomis says:
      10 metų ago

      Kam liūdėti dėl mėšlo?

      Atsakyti
      • suomis says:
        10 metų ago

        Man labiau liūdna, kad alkas visoiių glušių rašliavas retransliuoja.

        Atsakyti
  2. Pikc says:
    10 metų ago

    Na, mano galva, Savukynas yra toks veikėjas, kurio darbus reiktų vertinti panašiai, kaip Š..Liekio.

    Atsakyti
  3. Galindas says:
    10 metų ago

    Nereikia liūdėti, Artojau, o reikia veikti. Juk išlieka tik kovojanti valia – tuo vadovavosi Vincas Krėvė ir sukūrė nuostabius paveikslus. LIETUVIAI NUO 19 A. PRADĖJO KOVOTI: IDĖJOMIS, SUKILIMAIS IR T.T. Tai Fridriko Nyčės idėja, ji veikė Krėvės kūrybą. Juk 17 a. prasidėjo intensyvus lietuvių iš viso baltų asimiliacijos periodas, kur ypač darbavosi Lenkija Jei 16 a. pabaigoje Daukša ir kiti leido lietuviškas knygas tai 17 a. literatūra jau buvo maišyta lenkų-lietuvių kalba maldaknygės leidžiamos. IŠ kunigaikštystės kanceliarijos buvo išstumta lotynų laba ir pakeista lenkų, nors pati Lenkija ir toliau naudojo lotynų kalbą. Įdomu ar Savukynas apie tai rašo.

    Atsakyti
  4. Šiuolaikinis says:
    10 metų ago

    V.Savukynas:
    “Kai tik buvo iškelta mintis, kad lietuvių tautai priklauso tik tie, kurie moka ir kalba lietuviškai, tai liudijo, kad prasideda kova dėl lietuvių vardo. Juk visi žinome, kad anuomet save lietuviais vadino ir lenkiškai kalbantys bajorai. Beje, knygoje keliu mintį, kad jų tapatybė taip greitai nunyko ne vien dėl polonizacijos, bet ir todėl, kad lietuvių vardą galutinai monopolizavo lietuviakalbiai.”

    Ne lietuviakalbiai monopolizavo lietuvio vardą,bet savaime suprantama logiška tiesa.Juk žmogų dvasiškai apibūdina jo pasaulietinė kultūra,išpažystama religija ir politinė pasaulėžiūra,bet ne jo kilmė.Tautybės sąvoka būtent ir yra skirta apibūdinti konkretaus žmogaus dvasią pasaulietiniu aspektu,o jo protėviai čia nei prie ko.Taip tautybės sąvoką supranta praktiškai visos šiuolaikinės Europos tautos,neišskiriant ir pačių lenkų.Taigi lenkiškai kalbančių bajorų tariamai lietuvišką tapatybę „sunykdino“ ne lietuvakalbiai,bet šių bajorų gilesnis mąstymas,atsakant į klausimą“kas yra žmogaus tautybė?“.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    10 metų ago

    Kokio mentaliteto yra Savukynas, ar jis gali ką nors gilesnio, nemiesčioniško pasakyti, galime spręsti iš jo vedamų laidų, jų lėkštumas, paviršiškumas neišpasakytas. Taigi tikėtina toks yra ir jo kalbėjimas apie lietuvių tapatybę knygoje.
    Beje, šioje informacijoje taip ir nėra pasakyta, kągi jis tokio pasakė apie lietuvių tapatinimąsi.
    Iš jo ko kito, kaip pagiedojimo Lenkijai, atrodytų tikėtis neturėtume. Galbūt rinkdamasis su Lenkija susisiejusias temas tikisi, kad pagaliau Lenkija ims ir jam kabinti ordinus už lietuvių “tapatinimus”…, kaip Bumblauskui, Gelūnui, kitiems tapatintojams…

    Atsakyti
    • Kažin says:
      10 metų ago

      Manau atvirkščiai negu “Šiuolaikinis”, kad lenkiškai kalbančių bajorų lietuvybę “sunykdino” ne gilesnis, o lėkštesnis šių bajorų mąstymas.

      Atsakyti
  6. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    10 metų ago

    “Dėl lietuvių vardo monopolizavimo lietuviakalbiais” ?! O kaip gali būti kitaip?!
    Šaltiniai liudija, kad nuo pat lietuvių krikšto 1387 metais mūsų krašte buvo sunaikintos mūsų protėvių šventyklos ir užgęsinti visi aukūrai. Senųjų šventyklų vietoje, iš šių statinių akmenų, buvo pastatytos naujojo tikėjimo šventyklos.
    “Krikšto” metu buvo sunaikinti ir visi rašytiniai šaltiniai bei raštas. Taip mes “praradome” istorinę atmintį.
    Ačiū mūsų M.Mažvydui, S.Daukantui, K.Donelaičiui, J. Basanavičiui ir kitiem didžiavyriams, kurie atgaivino šią atmintį ir kurie padėjo pamatus mūsų lietuviškai dvasiai atgaivinti lietuvių širdyse ir krūtinėse?
    Ko dėti lenkų sulietuvėję, ar lietuvių sulenkėję bajorai? Neatiduokime kitiems tai, kas per amžius yra iškovota mūsų garbiųjų vyrų!

    Atsakyti
    • ergo says:
      10 metų ago

      Taigi, taigi: lietuviai monopolizavo lietuvių vardą DDD

      Atsakyti
    • Prusas says:
      10 metų ago

      ne jusu, o musu, nes jusu yra stolypinas, muravjovas, leninas, uzpaskixas, putinas, ivanas duraciokas

      Atsakyti
    • Prusas says:
      10 metų ago

      man tavo visi sitie kliedesiai panasus i kgb projekta iveliant sumaisti i tikrosios istorijos tyrinetoju gretas…net romanovas i tai pasinese…kol kas sito idiotizmo tikslu dar nelabai atseku bet ausys jau matosi

      Atsakyti
  7. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    10 metų ago

    V.Savukynas rašo:”Kokia lietuvių tapatybė buvo iki krikšto, sunku pasakyti. Turime mažai istorinių šaltinių. Tad jei norime šį klausimą rimtai tyrinėti, reikėtų pasitelkti mitologijos tyrimus ir, be abejo, semiotiką, nes antraip ši problematika bus labai sunkiai išsprendžiama”.
    Visiškai sutinku su Tamsta. Šią srytį niekas mūsuose netyrinėjo ir, mūsų laikais, bent jau specialistams, neleidžiama net artintis prie šios temos. Kitaip jie neteks visų titulų, apdovanojimų ir duonos. Ši tema buvo TABU sovietiniais laikais, tokia pat yra ir mūsų laikais. Būtent todėl neranda pripažinimo ir mano atrasti III-sis ir IV-sis geofiziniai dėsniai, kadangi jie yra atrasti per mūsų ikimindauginę praeitį. Pripažinųs mano pasaulinio lygio atradimus, privalėtų pripažinti ir garbingąją mūsų ikimindauginę praeitį, apie kurią Tamsta ir kalbi.
    Tamsta rašai toliau:”Kaip kito lietuvių tapatybė po krikšto – irgi labai įdomus klausimas, bet absoliučiai netyrinėtas”. Kila tas pats klausimas -kodėl netyrinėtas? Atsakymas tas pats- iki šių laikų galioja TABU!
    Suprantama, tyrinėjant mūsų praeitį, peršokti per šimtmečius ir palikti juos visiškai netyrinėtus, yra nusikaltimas prieš mūsų praeitį, prieš mūsų protėvius, kurie žuvo dar didesnio genocido metu nei tai buvo Stalino laikais.
    O jeigu šia tema ir parašoma kokia knyga, tai ji neverta ir surudijusio skatiko, nors ją parašė ir turintis net profesoriaus vardą!

    Atsakyti
    • ergo says:
      10 metų ago

      Abu prajuokinot. O kokia buvo lenkų tapatybė iki krikšto? Arba vokiečių? Arba romėnų? Pirma užduodamas idiotiškas klausimas paskui liejamas prakaitas “moksliškai ” įrodinėjant

      Atsakyti
    • Prusas says:
      10 metų ago

      tai parasyk tuos visus savo atrastus 4 desnius…tik kiekvienam skirk po 4 sakinius ne daugiau nes nieks neskaitys

      Atsakyti
  8. Saulės vilna says:
    10 metų ago

    Iki krikšto lietuviai save vadino vardu, kuris skambėjo “žimonys/žmonys” ar “žimogos/žmogos”, kurie lygintini su dabartiniu lietuvių kalbos žodžiu “žmonės”. Tačiau lietuvių tarmėse šis žodis skambėjo ir su pradiniu š/s, t.y. “šimonys”/”simonys” ar “šimonys”/simogos, o taip pat be šių pradinių garsų, t.y. tik “monys” ar “mogos”. Dar seniau lietuviai save vadino “tautais/”taučiais”, kas tais laikais reiškė tą patį, ką vėliau imta vadinti bajorais.
    Tiek taučiai, tiek žmonės yra lietuvių kalbos žožiai. Taigi, lietuviai save tapatio kaip taučiai, vėlau kaip žmonės ir pagaliau Mindaugo laikais pereita prie dabartinio vardo – lietuviai.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      10 metų ago

      simonys nuo zydisko vardo simonas, tad netikiu tavo visais siais isvedziojimais

      Atsakyti
  9. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
    • jutas says:
      2 metai ago

      Lietuvos istorijos vagystės vyksta be paliovos. Štai iš interneto buvo ištrintas Pandėlio baudžiauninkų himnas. Pakeistas Pandėlio apylinkių žalumos grožiu, pavadinant tai himnu.Baudžiauninkų vargų aprašymo nebeliko. Mat prisireikė nulakuoti poną.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį \ post.lt nuotr.

Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį

2022 08 17
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje | vlkk.lt nuotr.

7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje

2022 08 11
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Gyvūlininkystė | Ž. Morkvėno nuotr.

Lietuva veikia išvien su Europos žemdirbiais

2022 08 05
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

2022 08 05
Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

2022 08 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

2022 08 19
Elektros įrenginiai gali nešti mirtiną pavojų
Lietuvoje

Ką daryti pasirinkusiems „Perlas Energiją“?

2022 08 19
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos žvalgybos duomenimis Zaporožės AE rengiama provokacija

2022 08 19
Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens
Lietuvoje

Per kaitrą vilniečiai raginami nepamiršti vandens

2022 08 19
Naujos istoriko knygos apie Vladislovo Jogailos damas viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
Istorija

Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas

2022 08 19
Bus minimos A. Sakalausko žūties 31-osios metinės | Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Istorija

Bus paminėtos A. Sakalausko žūties 31-osios metinės

2022 08 19
Lietuvos miškai | uzmiskus.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ukrainiečiai domisi Lietuvos patirtimi pertvarkant valstybinių miškų valdymą

2022 08 19
Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms | Pexels nuotr.
Lietuvoje

Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms

2022 08 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • P.Skutas apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Česlovas apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui
  • Ką daryti pasirinkusiems „Perlas Energiją“?
  • Ukrainos žvalgybos duomenimis Zaporožės AE rengiama provokacija
  • A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 565; komentarų: 0
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 510; komentarų: 0
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 478; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 477; komentarų: 8
  • Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje peržiūrėta: 467; komentarų: 0
  • Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo peržiūrėta: 453; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Šokanti L. Zamenhofo gatvė KAUNE

    2022-09-05 18:00 - 22:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį

by daiva
2022 08 17
0
Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį \ post.lt nuotr.

Rugpjūčio 18 d. Lietuvos paštas kviečia į proginį antspaudavimą tema ,,Lietuvos karaimams – 625 metai“. Antspaudavimas vyks Trakų pašte, įsikūrusiame...

Skaityti toliau

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 12
0
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien  Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) įteiktas Lietuvos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusiją trečiosios šalies teisėmis. Ši...

Skaityti toliau

7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje

by Kristina Aleknaitė
2022 08 11
0
7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje | vlkk.lt nuotr.

Septintajame 2022 metų „Gimtosios kalbos“ numeris pradedamas B. Jasiūnaitės straipsniu apie lydekos įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje; spausdinama varžytuvių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • P.Skutas apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Česlovas apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • šios knygos vertę apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas

Kitas straipsnis
Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną

Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai