Ketvirtadienis, 10 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“

www.alkas.lt
2013-01-10 12:33:24
208
PERŽIŪROS
19
Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“

V.Savukyno knygos viršelio fragmentasKodėl Rykantų bažnyčia buvo užburta ir kodėl tuo buvo taip tikima, kad net kunigai joje nelaikė mišių? Kokias paslaptis slepia piktasis ponas Čičinskas? Kokiais lietuviais galėjome tapti ir kodėl tapome tokiais, kokiais esame? Atsakymai į šiuos klausimus – LRT laidų vedėjo Virginijaus Savukyno knygoje „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII – XIX amžiaus Lietuvoje“.

„Knygoje prikeliamas iš užmaršties tas reikšminis pasaulis, kuriame XVII-XIX amžiuje gyveno ir pagal kurį orientavosi lietuvių bendruomenė. Iš mitų ir fantastinių pasakojimų atkuriami kintantys „savojo“, „svetimojo“ ir „kito“ santykiai. Parodoma, kaip įsivaizduojama tautinė tapatybė buvo grūdinama įkaitusioje istorijos kalvėje“, – teigia Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus Universiteto profesorius Kęstutis Nastopka.

Iš pirmo žvilgsnio skirtingas temas – Rykantų bažnyčios istorija, Čičinsko legenda, „bambizo“ figūros, XIX amžiaus nacionalizmo formavimasis ir t.t. – jungia bendra tapatybės tema: kaip skirtingais laikotarpiais bendruomenė apibrėžia savus ir svetimus. Knygoje parodoma, kaip buvo pereita nuo konfesinės prie kalbinės lietuvių tapatybės.

„V. Savukyno lietuvių tapatybės istoriniai ir semiotiniai tyrinėjimai parašyti kaip tik laiku. Jie atveria sudėtingus pokyčius santykiuose tarp kalbų, religijų, luomų, neprarandant pagrindinio klausimo: kaip tęsiasi tautos tapatybė, kaip ji išsilaiko ir kaip ją reikia toliau išlaikyti. Tai išsamus ir dabarčiai reikalingas įnašas“, – sako Ohajo (Ohio) universiteto profesorius Algis Mickūnas.

Tai jau antroji kultūros antropologo išsilavinimą turinčio V.Savukyno knyga. 2004-aisiais išleistoje knygoje „Maištininko“ mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai“ jis analizavo politinių mitų atsiradimą ir įsigalėjimą. Lietuvių tapatybės temas V. Savukynas nagrinėjo ir kelerius metus rengtoje televizijos laidoje „Tapatybės labirintai“, už kurią buvo apdovanotas žurnalistine premija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų akademijoje pristatoma V.Žuko knyga apie Molėtų kraštą
  2. Išleista knyga apie marginimą – tekstilės dažymo teoriją ir praktiką
  3. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  4. Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda
  5. „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
  6. Atnaujintas Kernavės muziejus skatina didžiuotis Lietuvos istorija
  7. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  8. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  9. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  10. Trakai kviečia susipažinti su Lietuvos karo aviacijos istorija
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  13. D.Lavrinovičius: mokytis lietuvių kalbos reikia
  14. Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
  15. A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. artojas says:
    14 metų ago

    as kazkaip abejoju,kad toje knygoje rasime ka gero.. ypac kai vakar paskaiciau sita… http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/virginijus-savukynas-net-vincas-kudirka-gedijosi-savo-lietuviskai-kalbanciu-tevu-599-294767 asmeniskai man, tai liudna del tokiu dalyku..

    Atsakyti
    • suomis says:
      14 metų ago

      Kam liūdėti dėl mėšlo?

      Atsakyti
      • suomis says:
        14 metų ago

        Man labiau liūdna, kad alkas visoiių glušių rašliavas retransliuoja.

        Atsakyti
  2. Pikc says:
    14 metų ago

    Na, mano galva, Savukynas yra toks veikėjas, kurio darbus reiktų vertinti panašiai, kaip Š..Liekio.

    Atsakyti
  3. Galindas says:
    14 metų ago

    Nereikia liūdėti, Artojau, o reikia veikti. Juk išlieka tik kovojanti valia – tuo vadovavosi Vincas Krėvė ir sukūrė nuostabius paveikslus. LIETUVIAI NUO 19 A. PRADĖJO KOVOTI: IDĖJOMIS, SUKILIMAIS IR T.T. Tai Fridriko Nyčės idėja, ji veikė Krėvės kūrybą. Juk 17 a. prasidėjo intensyvus lietuvių iš viso baltų asimiliacijos periodas, kur ypač darbavosi Lenkija Jei 16 a. pabaigoje Daukša ir kiti leido lietuviškas knygas tai 17 a. literatūra jau buvo maišyta lenkų-lietuvių kalba maldaknygės leidžiamos. IŠ kunigaikštystės kanceliarijos buvo išstumta lotynų laba ir pakeista lenkų, nors pati Lenkija ir toliau naudojo lotynų kalbą. Įdomu ar Savukynas apie tai rašo.

    Atsakyti
  4. Šiuolaikinis says:
    14 metų ago

    V.Savukynas:
    “Kai tik buvo iškelta mintis, kad lietuvių tautai priklauso tik tie, kurie moka ir kalba lietuviškai, tai liudijo, kad prasideda kova dėl lietuvių vardo. Juk visi žinome, kad anuomet save lietuviais vadino ir lenkiškai kalbantys bajorai. Beje, knygoje keliu mintį, kad jų tapatybė taip greitai nunyko ne vien dėl polonizacijos, bet ir todėl, kad lietuvių vardą galutinai monopolizavo lietuviakalbiai.”

    Ne lietuviakalbiai monopolizavo lietuvio vardą,bet savaime suprantama logiška tiesa.Juk žmogų dvasiškai apibūdina jo pasaulietinė kultūra,išpažystama religija ir politinė pasaulėžiūra,bet ne jo kilmė.Tautybės sąvoka būtent ir yra skirta apibūdinti konkretaus žmogaus dvasią pasaulietiniu aspektu,o jo protėviai čia nei prie ko.Taip tautybės sąvoką supranta praktiškai visos šiuolaikinės Europos tautos,neišskiriant ir pačių lenkų.Taigi lenkiškai kalbančių bajorų tariamai lietuvišką tapatybę „sunykdino“ ne lietuvakalbiai,bet šių bajorų gilesnis mąstymas,atsakant į klausimą“kas yra žmogaus tautybė?“.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    14 metų ago

    Kokio mentaliteto yra Savukynas, ar jis gali ką nors gilesnio, nemiesčioniško pasakyti, galime spręsti iš jo vedamų laidų, jų lėkštumas, paviršiškumas neišpasakytas. Taigi tikėtina toks yra ir jo kalbėjimas apie lietuvių tapatybę knygoje.
    Beje, šioje informacijoje taip ir nėra pasakyta, kągi jis tokio pasakė apie lietuvių tapatinimąsi.
    Iš jo ko kito, kaip pagiedojimo Lenkijai, atrodytų tikėtis neturėtume. Galbūt rinkdamasis su Lenkija susisiejusias temas tikisi, kad pagaliau Lenkija ims ir jam kabinti ordinus už lietuvių “tapatinimus”…, kaip Bumblauskui, Gelūnui, kitiems tapatintojams…

    Atsakyti
    • Kažin says:
      14 metų ago

      Manau atvirkščiai negu “Šiuolaikinis”, kad lenkiškai kalbančių bajorų lietuvybę “sunykdino” ne gilesnis, o lėkštesnis šių bajorų mąstymas.

      Atsakyti
  6. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    14 metų ago

    “Dėl lietuvių vardo monopolizavimo lietuviakalbiais” ?! O kaip gali būti kitaip?!
    Šaltiniai liudija, kad nuo pat lietuvių krikšto 1387 metais mūsų krašte buvo sunaikintos mūsų protėvių šventyklos ir užgęsinti visi aukūrai. Senųjų šventyklų vietoje, iš šių statinių akmenų, buvo pastatytos naujojo tikėjimo šventyklos.
    “Krikšto” metu buvo sunaikinti ir visi rašytiniai šaltiniai bei raštas. Taip mes “praradome” istorinę atmintį.
    Ačiū mūsų M.Mažvydui, S.Daukantui, K.Donelaičiui, J. Basanavičiui ir kitiem didžiavyriams, kurie atgaivino šią atmintį ir kurie padėjo pamatus mūsų lietuviškai dvasiai atgaivinti lietuvių širdyse ir krūtinėse?
    Ko dėti lenkų sulietuvėję, ar lietuvių sulenkėję bajorai? Neatiduokime kitiems tai, kas per amžius yra iškovota mūsų garbiųjų vyrų!

    Atsakyti
    • ergo says:
      14 metų ago

      Taigi, taigi: lietuviai monopolizavo lietuvių vardą DDD

      Atsakyti
    • Prusas says:
      14 metų ago

      ne jusu, o musu, nes jusu yra stolypinas, muravjovas, leninas, uzpaskixas, putinas, ivanas duraciokas

      Atsakyti
    • Prusas says:
      14 metų ago

      man tavo visi sitie kliedesiai panasus i kgb projekta iveliant sumaisti i tikrosios istorijos tyrinetoju gretas…net romanovas i tai pasinese…kol kas sito idiotizmo tikslu dar nelabai atseku bet ausys jau matosi

      Atsakyti
  7. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    14 metų ago

    V.Savukynas rašo:”Kokia lietuvių tapatybė buvo iki krikšto, sunku pasakyti. Turime mažai istorinių šaltinių. Tad jei norime šį klausimą rimtai tyrinėti, reikėtų pasitelkti mitologijos tyrimus ir, be abejo, semiotiką, nes antraip ši problematika bus labai sunkiai išsprendžiama”.
    Visiškai sutinku su Tamsta. Šią srytį niekas mūsuose netyrinėjo ir, mūsų laikais, bent jau specialistams, neleidžiama net artintis prie šios temos. Kitaip jie neteks visų titulų, apdovanojimų ir duonos. Ši tema buvo TABU sovietiniais laikais, tokia pat yra ir mūsų laikais. Būtent todėl neranda pripažinimo ir mano atrasti III-sis ir IV-sis geofiziniai dėsniai, kadangi jie yra atrasti per mūsų ikimindauginę praeitį. Pripažinųs mano pasaulinio lygio atradimus, privalėtų pripažinti ir garbingąją mūsų ikimindauginę praeitį, apie kurią Tamsta ir kalbi.
    Tamsta rašai toliau:”Kaip kito lietuvių tapatybė po krikšto – irgi labai įdomus klausimas, bet absoliučiai netyrinėtas”. Kila tas pats klausimas -kodėl netyrinėtas? Atsakymas tas pats- iki šių laikų galioja TABU!
    Suprantama, tyrinėjant mūsų praeitį, peršokti per šimtmečius ir palikti juos visiškai netyrinėtus, yra nusikaltimas prieš mūsų praeitį, prieš mūsų protėvius, kurie žuvo dar didesnio genocido metu nei tai buvo Stalino laikais.
    O jeigu šia tema ir parašoma kokia knyga, tai ji neverta ir surudijusio skatiko, nors ją parašė ir turintis net profesoriaus vardą!

    Atsakyti
    • ergo says:
      14 metų ago

      Abu prajuokinot. O kokia buvo lenkų tapatybė iki krikšto? Arba vokiečių? Arba romėnų? Pirma užduodamas idiotiškas klausimas paskui liejamas prakaitas “moksliškai ” įrodinėjant

      Atsakyti
    • Prusas says:
      14 metų ago

      tai parasyk tuos visus savo atrastus 4 desnius…tik kiekvienam skirk po 4 sakinius ne daugiau nes nieks neskaitys

      Atsakyti
  8. Saulės vilna says:
    14 metų ago

    Iki krikšto lietuviai save vadino vardu, kuris skambėjo “žimonys/žmonys” ar “žimogos/žmogos”, kurie lygintini su dabartiniu lietuvių kalbos žodžiu “žmonės”. Tačiau lietuvių tarmėse šis žodis skambėjo ir su pradiniu š/s, t.y. “šimonys”/”simonys” ar “šimonys”/simogos, o taip pat be šių pradinių garsų, t.y. tik “monys” ar “mogos”. Dar seniau lietuviai save vadino “tautais/”taučiais”, kas tais laikais reiškė tą patį, ką vėliau imta vadinti bajorais.
    Tiek taučiai, tiek žmonės yra lietuvių kalbos žožiai. Taigi, lietuviai save tapatio kaip taučiai, vėlau kaip žmonės ir pagaliau Mindaugo laikais pereita prie dabartinio vardo – lietuviai.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      14 metų ago

      simonys nuo zydisko vardo simonas, tad netikiu tavo visais siais isvedziojimais

      Atsakyti
  9. arvydas damijonaitis says:
    13 metų ago

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
    • jutas says:
      6 metai ago

      Lietuvos istorijos vagystės vyksta be paliovos. Štai iš interneto buvo ištrintas Pandėlio baudžiauninkų himnas. Pakeistas Pandėlio apylinkių žalumos grožiu, pavadinant tai himnu.Baudžiauninkų vargų aprašymo nebeliko. Mat prisireikė nulakuoti poną.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Pinigų perlaida gali tapti sukčių spąstais

2026 09 10
Paukščių palyda 2026
Gamta ir ekologija

Ornitologai kviečia į Paukščių palydas 2026!

2026 09 10
Kadras iš filmo „Mudu“
Kultūra

Baltijos šalių dokumentikos forume – naujausi lietuviški projektai

2026 09 10
Lietuviškas stogastulpis su rūpintojėliu
Istorija

Nuo Atlanto iki prerijų: lietuviški pėdsakai tolimojoje Kanadoje

2026 09 10
Knygos pristatymo varžytuvės
Kultūra

Knyga per 5 minutes: prasideda Knygos pristatymo varžytuvės

2026 09 10
Valstybės kontrolė
Gamta ir ekologija

Valstybės kontrolė: miškų duomenų spragos didina miškų apsaugos pavojus

2026 09 10
Baltijos jūra
Gamta ir ekologija

Siūloma ratifikuoti svarbų susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo

2026 09 09
lrv.lt
Lietuvoje

Patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2026 09 09
Pinigai
Lietuvoje

Nuo šalnų ir lietaus nukentėjusiems ūkininkams – 860 tūkst. eurų 

2026 09 09
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Seimo komitete raginimas sudaryti geresnes sąlygas ūkiams patiems gamintis ir kaupti elektrą

2026 09 09
Orinta Leiputė
Lietuvoje

Socialdemokratai rudens sesijoje susitelks į socialinę pažangą ir valstybės atsparumo stiprinimą

2026 09 09
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje pradedamas Centrinio paplūdimio prieigų atnaujinimas

2026 09 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas D. apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • P.Skutas apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • Marija apie Lenkija gintų Baltijos šalis?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pinigų perlaida gali tapti sukčių spąstais
  • Ornitologai kviečia į Paukščių palydas 2026!
  • Baltijos šalių dokumentikos forume – naujausi lietuviški projektai
  • „Netrukus pasimatysim. Myliu!“ – literatūrinės pojūčių parodos pristatymas

Kiti Straipsniai

Knygos pristatymo varžytuvės

Knyga per 5 minutes: prasideda Knygos pristatymo varžytuvės

2026 09 10
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai

Užsienio studentai apie lietuvių kalbos mokymąsi: svarbiausia nebijoti klysti

2026 09 07
Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nagojos miesto muziejaus paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose

Miškai, dainos ir kelias į laisvę: Japonijoje atveriama parodą apie Lietuvą

2026 09 05
Renginys Karo muziejuje

Ko istorija gali mus išmokyti apie pralaimėjimus?

2026 09 02
Profesinis mokymas

Profesinis mokymas užsieniečiams vyks lietuvių kalba arba dvikalbiu būdu

2026 08 31
Rimantas Dagys

R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti

2026 08 29
Dalinis mėnulio užtemimas

Rugpjūčio 28-osios rytą – dalinis Mėnulio užtemimas

2026 08 27
Sūduvos gimnazijos kanklininkės su mokytoja Rasa Slankauskiene ir sūduviškomis kanklėmis, 2026 02 20 Sūduvos dienos minėjime;

G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti

2026 08 27
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (3)

2026 08 26
Antanas Mackevičius, 1863–1864 m. sukilėliai ir atversta minėjimo programos knyga

Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai

2026 08 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas D. apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • P.Skutas apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • Marija apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Naivus klausimas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
Kitas straipsnis
Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną

Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai