Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video)

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2018 07 05 01:36
29
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Tai atitinka pačios Miliūtės ideologines nuostatas, ne kartą matytas iš jos rengtų laidų LRT eteryje, kur kviesdavosi vieną politiką Valentiną Stundį gintis nuo visų likusių laidos svečių ir pačios vedėjos klausimų ir insinuacijų.

Miliūtės puolimas prieš valstybinės kalbos apsaugą ir jos šalininkus akademinėje bendruomenėje paremtas gausiomis propagandinėmis klaidinimo priemonėmis, iš kurių verta išskirti tris:

1) teigiama, kad lituanistikai skiriama net 84 proc. socialiniams ir humanitariniams mokslams numatyto finansavimo. Skamba baisiai. Tiek į sritį neįsigilinusių žmonių sąmonėje, tiek ir iš pačios laidos/publikacijos visumos išlieka kasdienis buitinis vaizdinys, kad lituanistika yra lietuvių kalbos studijos. Taigi, kalbininkai neva pasiima 84 proc. humanitarų pinigų, sėdi ant aukso maišo ir dar skundžiasi. Pačioje laidoje toliau kalbama išimtinai apie kalbininkus ir svarbiausią jų institutą. Miliūtė patogiai nutyli, kad lituanistika apima daugybę mokslų ir jais užsiimančių lituanistikos institutų, kuriuose vykdomi kalbotyros, kultūros, literatūros, tautosakos, istorijos, archeologijos, etnologijos ir kitų sričių tyrimai. Nuolatos bandoma sujungti keturis šioje srityje veikiančius institutus.

2) Toliau kalbant vien apie Lietuvių kalbos institutą, konstatuojamos realios jo ilgametės direktorės J. Zabarskaitės klaidos, įskaitant įvairių formų lėšų iššvaistymą. Tačiau pateikiama, kad direktorės veiksmai diskredituoja patį institutą, jis esąs nevertas finansavimo, kurį iššvaisto, nėra kompetentingas, galimai net korumpuotas. Konkretaus asmens prasižengimai pasitelkiami visai institucijai, dar daugiau – jos paskirčiai ir misijai apjuodinti. Tolygu kaip dėl Dailidkos veiksmų būtų siūloma nebefinansuoti Lietuvos Geležinkelių ir paties transporto. Jeigu kas ir nukentėjo nuo direktorės, tai visų pirma patys instituto darbuotojai, įvaizdis ir misija – tai, ką Miliūtė siūlo aukoti ar bausti dėl direktorės pažeidimų.

3) tikra žanro klasika – visoje laidoje nėra kalbinami kitos nei Miliūtės nuomonės, t.y. būtinybės stiprinti kalbos apsaugą ir jos būklės tyrimus šalininkai. Abi pašnekovės – nuolatos viešai prieš kalbos norminimą ir už kuo didesnį jos liberalizavimą pasisakanti Loreta Vaicekauskienė ir už nuoseklų Lietuvių kalbos instituto teiktų projektų NEfinansavimą tiesiogiai atsakinga, laimei, jau buvusi Lietuvos mokslų tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė. Tai reiškia, kad būtent ji vadovavo pernai priimant sprendimą neskirti jokio finansavimo nei vienam iš devynių Lietuvių kalbos instituto mokslininkų (ne direktorės!) teiktų projektų. Kitos nuomonės Ritai Miliūtei nereikalingos, šios dvi damos pateikia visapusišką vaizdą.

Nepaprastai įdomu, ar po šito išpuolio niekas iš didžiųjų žiniasklaidos priemonių nejaučia poreikio pakalbinti naująją Lietuvių kalbos instituto direktorę Albiną Auksoriūtę ir sužinoti, kaip su tuo institutu, kalbos studijomis ir valstybinės kalbos apsaugos politika yra iš tikrųjų. Ar visiems OK Miliūtės demagogija? Lauksim.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį
  2. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
  3. K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų
  4. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  5. V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį
  6. Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
  7. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  8. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  9. V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema
  10. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  11. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  12. V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai
  13. Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią
  14. Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
  15. Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
  16. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  17. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  18. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  19. Kalbininkai tarė žodį dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (nuotraukos, video)
  20. Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 29

  1. Antanas says:
    4 m. ago

    Čia – Lietuva, miliūtėmis, deja, čia lyja…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Šiandien pagalvojau – kaip gerai, bent šią savaitę nuo miliūčių pailsėsiu

      Atsakyti
  2. Hm says:
    4 m. ago

    Visa ta sunkioji žurnalistinė artilerija skamba kaip parengiamasis darbas prieš instituto panaikinimą. Ar MGB koncernui prireikė gerų pastatų ne tik Žvėryne, bet ir Antakalnyje?

    O kalbant apie tą ponią L., tai įdomu, kieno vyras vadovauja tiems LMT milijonų skirstymams?

    Atsakyti
  3. tai gegutės, kurioms rūpi savo lizdą teršti says:
    4 m. ago

    Neklausau, nežiūriu R. Miliūtės laidų, kaip p. Valatkos, A. Tapino, bet šį V. Sinicos straipsnį perskaičiau ir nei kiek nenustebau dėl Miliūtės ir Vaicekauskienės išvadų. Turime Lietuvoje visą plejadą moterų, kurių nesinori nei matyti nei girdėti. Prie šių dviejų dar pridėčiau Vanagaitę, Lavastę, žmogaus teisių Margaritą, Mariją Aušrinę ir t.t.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Oi, oi, dar vienos, Seime „mums” atstovaujančios nepaminėjote. Gali įsižeisti.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        4 m. ago

        Teisingai . Tokią “asaba” pamiršo. Nedovanotina.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 m. ago

          O ant manęs dabar tokia mintis nukrito: O ką, jei kitus metus paskelbtume Miliūtės metais? Juk ji visose srityse tiek reiškėsi, tiek dirbo ir tiek nusipelnė, o mes tik sėdėjome ir į ją TV žiūrėjome.

          Atsakyti
  4. Getas says:
    4 m. ago

    Ponia L. V. nuolat puola ant lietuvių kalbos jau keletą metų. Aš jai siūlau atsisakyti lietuvių kalbos ir pereiti į anglų arba švedų, juk finansus valdo švedų bankai, kaip tik laikas jai pagalvoti, norint neatsilikti: jei švedų bankų atstovas G> N> taps prezidentu, tai juolab skubėkite, o tuomet ir kam mums reikalinga Vyriausybė ir Seimas kuri per keletą metų nustekeno mūsų piliečius, išvarė į Švediją ir kitur, išugdė didžiausią ES socialinę atskirtį… Prašykimės, kad mums vadovautų būsimas prezidentas tik simboliškai, o viskam vadovautų Švedų vyriausybė, juk ten mažiausia socialinė atskirtis ir pensininkai gerai gyvena ir švedų kalbos niekas neniekina.

    Atsakyti
    • Juozas says:
      4 m. ago

      Pulti ant – yra rusiška konstrukcija. Sėskite, du. Pasimokykite 5 klasės lietuvių kalbos gramatiką/

      Atsakyti
  5. Žemaičiai says:
    4 m. ago

    Laukiu tos dienos kada Miliute galės tik pranešinėti tik … Keno loterijos …rezultatus o ne apie Lietuvių kalbos padėtį

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      4 m. ago

      …kam tos dovanos
      (ar supratot ką parašėte,
      – galvot nereik, aprengia
      “taukšt-taukšt” liežuviu
      ir pinigai kišenėn)
      …ir tai juozaičiai, kavaliauskai, jakilaičiai, maldeikos ir :pro-patrios”
      nuo “geranoriškai’ linkimo žioplumo tik –
      apdovanojami, ir klesti
      …ŽEMAITIJĄ Karališkąją nuo Medvėgalio-Šatrijos
      stekena – ir kikena.

      Kam…tos dovanos???

      Atsakyti
    • Pilietis says:
      4 m. ago

      Kokia puiki ateitis…ir aš dabar lauksiu ir melsiuosi, kad Miliūtė Keno loto rezultatus skelbtų, kad Valatka tele parduotuvėje laimės grandinėles pardavinėtų, kad Bumblauskas gigantinio dydžio kelnes reklamuotų ir visa liberalistų šutvė tegul dirbą tik ten, kur iš tiesų yra “nusipelnę”…Amen

      Atsakyti
  6. Vilniaus Žemaitis says:
    4 m. ago

    O ką, Sinica, Miliūtė neteisi?
    Manau, kad visiškai teisi. Kalbininkų išsidirbinėjiamai jau tikrai peržengė svaiko proto ribas.
    Žinau situaciją kai kuriose kitose šalyse – niekur tokių pedantiškų išsidirbinėjimų nėra.
    Tad būtų visai sveika šiek tiek “pakarpyti” jų biudžetus – tegul bent dalis eina kitų darbų pasiieškoti. Gal likč sveikiau mąstys – nebebus laiko išsidirbinėjimams.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 m. ago

      Kažin, ar pats žinai, kad mūsų kalba – seniausia Europos kalba ir viena seniausių kalbų pasaulyje? Ir kas galėtų paneigti, kad prie lietuvių kalbos išsaugojimo “neprikišo pirštų” ir mūsų kalbininkai? Ir dabar dalį jų reikia varyti kitų darbų pasiieškoti?! Atseit mauras padarė savo darbą, mauras gali eiti?! Kaip gražu, kaip lietuviška!!! 😇

      Atsakyti
    • jo says:
      4 m. ago

      kokie „išsidirbinėjimai“? ką čia kliedi? ar pačiam neužtenka „svaiko“ proto pastebėti, kad kažkieno propagandos tau įdiegtą stereotipą atrajoji?

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Gandai apie kalbos tvarkytojų išmirimą Vakarų šalyse smarkiai perdėti. Dirba, tiria, per TV visuomenei aiškina, tik jau kito lygio dalykus, nei mūsiškiams dar tenka.
      Daugelį dalykų jie savo kalboje dar gilioje senovėje taip įtvirtino, kad tai jau savaime jų galvose tvarkosi. Kadangi tada, kai jie savo kalbos norminimui pagrindus dėjo, jiems nekišo kojos nei jų kaimynės, nei skvarbaus poveikio svetimkalbis kinas, nei TV ar spauda, tai pamatai puikūs gavosi, o kalba – ne šiaip taisyklinga. Aukščiausias kalbos stiliaus pilotažas – jiems nuo seno iki dabar prestižo reikalas, tad netenka politikui aiškinti, jog „pakankamai neužilgo įstatymo demensijos leis … ” ir t.t. nėra ta kalbinė „demencija”, su kuria būtina būtina į Seimą ar kitus postus veržtis.
      Na, o svetimomis kalbomis visada žongliravusi diduomenė kalbų norminimo laikais sudarė tokią menką tautos dalį, kad jų kalbiniai išsidirbinėjimai tokios „ekologiškos” atskirties sąlygomis augintos masių kalbos jau nepaveikė. Net kai prancūzus vokiečiai užpuolė ir užkariavo, tai ne okupantai juos nutautino, bet patiems teko savo nukariautų genčių kalba kalbėti… O mes? 🙁
      Ir dabar skirtumas tarp Vakarų ir mūsų kalbos tvarkytojų tas, kad pvz., anglams netenka aiškinti, jog štai tai yra rusicizmas, o anai lituanizmas 🙂 O mums rusicizmai iki kaulų smegenų jau įsiskverbę, o anglicizmai, nors vos pora dešimtmečių, bet jau neatplėšiamai prie liežuvio prilipo. Ir nejaučiame, jog tai mums nei prestižo suteikia, anei akyse tų, kam įspūdį padaryti stengiamės, pakylėja.

      Atsakyti
      • Juozas says:
        4 m. ago

        Žinovės veidu Tamsta vėjus puti, pasakėles seki dar mažiau išmanantiems. Ar bent kurį laiką esi gyvenusi kurioje nors Vakarų šalyje, ar tik atkartoji suinteresuotų vietos kalbininkų platinamus mitus?

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 m. ago

          Apgailestauju, nebeturiu progų susitikti nei su kolegomis kalbininkais, nei, juolab, su lituanistais. Vakaruose ir teko, ir seku internete – taip pat ir lituanistus.
          Priėjęs minčių aklagatvį, tačiau karštai trokštantis tapti matomu, reikšmingu, ne vienas griebiasi kraštutinumų, iš mokslo persimeta į popmokslą. Tada savo profesionalumu prilygsta šių laikų scenos „žvaigždėms”. Bet muzikinio skonio bei išsilavinimo mokykloje negavusiems tai sueina už muziką ir jie noriai perka popso pasirodymus – juk taip gera viskas, kas nereikalauja pasitempti, nereikalauja mąstymo, žinių, jokių pastangų. Jų žvaigždės skelbia – nori čiuožti žemyn – čiuožk, mes tau padėsime, dar ir stumtelėsime.

          Atsakyti
  7. Kažin says:
    4 m. ago

    Vargu, kad išdėstytas žurnalistės veikimas prieš lietuvių kalbą (litunistiką apskritai) naudojantis rengiamų laidų galimybėmis LRT programose galėtų būti tapęs pačių vidaus politinių jėgų ar atskirų asmenų toks galingas politinis interesas. Nejaugi savo kalbai tokia piktavališka gali būti pati Miliūtė, kviesdamasi kalbėti “Vaicekauskienes”… Deja, toks akivaizdus klausimas Sinicai kažkodėl nekyla…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Koks skirtumas, ką parduoti, ką sutrypti, jei pirkėjas už „procią” dosniai atsidėkoja? 🙂

      Atsakyti
      • Kažin says:
        4 m. ago

        Per tokį žurnalizmą yra galimas kišimosi į šalies vidaus reikalus vykdymas, todėl kas yra pirkėjas yra esminis klausimas ir ar jis yra apskritai, – juk piktžolės savaime randasi…
        Močiutiškais moralizavimais lietuvybės, nacionalinio saugumo neišsaugosi…

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 m. ago

          Об чём и речь, proszę Panio! Tik nebūtinai tiesioginis, galima ir per kažką įtakingą čia, vietoje. Prancūzai sako, jog išduoda tik savi.

          Atsakyti
  8. Algimantas Zolubas says:
    4 m. ago

    Angelė Jurevičienės parinkti garsių žmonių atsiliepimai
    apie mūsų neapsakomą turtą – lietuvių kalbą.
    „Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie laiko ją arijų (indoeuropiečių) pradiniu kamienu.
    Savo žodynu ji yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis gali apibūdinti įvairius minties išsireiškimus“,–
    prof. H.Pedersenas.
    „Lietuvių kalba iki šių dienų išlaikė savo senovinę formą. …Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos
    duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą …“ – prof. B.Dvaitas (Dvight).
    „Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą
    posakį, nevartoja to paties pavadinimo dviems panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia
    kalba yra lietuvių kalba“, – prof. V.Lavua (Lavoix).
    „Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Savo formomis ji yra seniausia iš visų dabar
    esančių pasaulyje kalbų…”, – dr. T.Terstonas (Thurston).
    „Indoeuropiečių kalbų studiozui lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, įsiklausęs į lietuvių kalbą,
    sutiks, kad tai gražiausia kalba“, – A. Mejė (Meillet).
    „Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj
    tarp Europos gyventojų“, – dr. J.Zauerveinas (G.Sauerwein).
    „Švedų kalbininkas profesorius H. Šioldas (Skioeld) tikina, kad lietuvių kalba yra seniausia iš visų pasaulyje
    gyvų kalbų“, – prof.dr, R.Latham.
    „Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta lietuvių kalbos grožį ir turtingumą“, – prel. prof. K.
    Bohušas (Bohusz).
    „Etnologų akimis lietuvių kalba yra reikšmingiausia kalba Europoje “, – E. Larisonas (Larison).
    „Lietuvių kalba, kaip tas senas marmuro paminklas, stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelių
    žmonijos šimtmečių. Lietuvių kalbos morfologija aiškiai atidengia mums daugelį senos civilizacijos
    paslapčių, reikšmingai išplečia lingvistinio mokslo akiratį ir praplečia žmonijos tamsios praeities pažinimą“,
    – prof. E.Rečius.
    „Iš visų modernių kalbų artimiausia pirminei indoeuropiečių kalbai yra lietuvių kalba“, – dr. J.Kazlovičius
    (Kazlowicz). Ir dar viena citata iš šio tyrėjo darbo: „Jos (lietuvių kalbos) garsai ir galūnės kas kart vis
    primena mums senovinius indų, persų, graikų, romėnų, gotų garsus. Daugelis lietuvių sakinių skamba
    neatskiriamai, kaip sanskritas ir tai daro aiškesnį įspūdį, kuomet paprastą kaimietį girdi vartojant tokias
    formas, kurias šiandien dėl jų senoviškumo, esame pripratę laikyti proistorinėmis, kažkaip gerbtinomis,
    nes jomis kitados yra kalbėjusi mūsų protėvių protėviams visų arijų (indoeuropiečių ) pramotė“.
    „Jei norite išgirsti kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“. –
    A.Mejė (Meillet).
    O profesorius A.Senas (Senn) yra pasakęs: „Jie (lietuviai ) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint
    savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite
    išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboje kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai“.
    Dar dr. J.Zauerveinas yra pasakęs: „Ji (lietuvių kalba) daugel atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė
    priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė“.
    Dar XIX a. vokiečių mokslininkas F.Bopas įrodinėjo, kad arijai kalbėjo artima baltams kalba. O E.Kantas
    sakė, kad lietuvių kalba yra labai svarbi ir tai yra raktas nuo visų pasaulio paslapčių.
    O štai citata apie slavų kalbų atsiradimą:
    „Kaip nebūtų keista, kalba lingvistai, bet slavų kalba pagal gramatiką ir kitus duomenis, artimiausia
    yra baltų kalboms, negu kad kurioms nors kitoms kalboms. Slavų kalba ar kalbos gimė ir atsiskyrė nuo
    baltų kalbos. Dabar istorikai ir lingvistai baltų kalbą vadina slavų kalbų TĖVU. Kalbininkai negali tiksliai
    pasakyti, kada gi gimė slaviškas sūnus iš tėvo balto ar baltiškos motinos“. – M.B.Ščiukinas.
    Beveik visą savo gyvenimą lietuvių kalbos ir mitologijos studijoms paskyrė garsus Rusijos mokslininkas
    V.N.Toporovas. Jis parašė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbą, mitologiją, garsius žmones, kultūrą.
    Kartu su prof. V.Ivanovu V.Toporovas pradėjo leisti tęstinį leidinį „Baltoslavianskije isledovanija“.
    Didžiausiuose pasaulio universitetuose galima studijuoti lietuvių kalbą. Kalbą, be kurios pagalbos
    šiais laikais neįmanoma pilnavertiškai suvokti senojo pasaulio kalbų istorijos. Profesorius H.Pedersen
    yra pastebėjęs, kad „nė viena iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų negali susilyginti su lietuvių kalba“.
    Turime saugoti savo kalbą, kovoti su svetimybėmis ir mums kalbininkų peršamomis „naujovėmis“.
    Turime daryti viską, kad neišnyktų mūsų kalbos tarmės. Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 m. ago

      Tą patį rašė ir nežinomas siciliečių poetas: “… atimkite iš tautos kalbą ir ji pranyks amžiams”.

      Atsakyti
  9. jo says:
    4 m. ago

    Lietuvoje šitas runkeliškas bukumas, mankurtiškumas, lietuvių kalbos reikšmės nesupratimas, deja, paplitęs nuo senovės. Išmintingesni žmonės šitą Lietuvos bėdą, šitą Lietuvos ligą matė ir suvokė jau seniai. Jau 1599 m. išleistoje „Postilėje“ M.Daukša bandė išaiškinti: Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba.
    Bet tai sakau ne tuo tikslu, idant norėčiau peikti kitų kalbų mokėjimą, kuris visada ir visiems buvo ir tebėra naudingas ir garbingas dalykas… Peikiu tik apleidžiančius, paniekinančius ir beveik visai atmetančius savąją lietuvių kalbą. O Dieve, duok kad kada nors apsižiūrėtume ir iš tos miego ligos pabustume.
    Deja, neapsižiūrėjome ir nepabudome, todėl suslavėjo ir nunyko didžiulė Lietuvos dalis Pietuose ir Rytuose. Nutauto ir Mažoji Lietuva. Ir dabar turime organizuotą svolačių gaują, kuri kovoja prieš lietuvių kalbą, tikėdamasi lietuvių visuomenės nesupratimo ir abejingumo, primityvaus provincialaus „liberalumo“, kai pažanga laikoma viskas, kas savo vietą užleidžia kitiems.

    Atsakyti
    • !!! says:
      4 m. ago

      +++

      Atsakyti
  10. Žemyna says:
    4 m. ago

    Pasveikinkime Autorių su švente, padėkokime už jo straipsnius!
    Juolab, kai jo tokia nuotaika – visada būna toks susikaupęs, o čia, pasiklausius Miliūtės, pasimėgavus jos teiginiais, jo širdis taip atsigavo…

    Atsakyti
  11. Žemyna says:
    4 m. ago

    Skubu nudžiuginti: Jūsų ilgesį išgirdo LRT dievybės:
    Dabar KASDIEN per Panorama „Dienos temoje” R. Miliūtė ir jos kolegos kalbės „Spešel for jū”
    O ketvirtadieniais per LRT Kultūrą 19 val. – Lietuva mūsų lūpose. Ved. Antanas Smetona. –
    Žodžiu, dainuok, širdie, gyvenimą! (Ar tik LRT neįsteigė naujo – teisingų pažiūrų diegimo – skyriaus?)

    Atsakyti
  12. Žemyna says:
    4 m. ago

    Su giliu… džiaugsmu Autoriui pranešu:
    Jau nuo šiandienos 21 val. (Jakilaičio laidos vietoje) kažkurią savaitės dieną galėsite mėgautis šios ponios vedama laida, maudytis joje… Tikriausiai pavaduos ir dėl kažkokių priežasčių negalintį tą vakarą laidos vesti.
    Linkiu alpulingo vakaro

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

2022 04 30
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Rengiama konferencija „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje“

Rengiama konferencija „Lietuvių kalba modernėjančiame pasaulyje“

2022 04 28
Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

2022 04 14
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. „Šlovė Lietuvai, didvyriams šlovė!“

2022 04 13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 667; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 612; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 589; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 523; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 450; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 436; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
0
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

Nacionalizmas – bene prieštaringiausiai vertinama politinė pasaulėžiūra. Vieni ją be atodairos smerkia, kiti – taip pat be atodairos – garbina....

Skaityti toliau

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

by daiva
2022 05 07
0
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinantį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

Kitas straipsnis
Panevėžio dailės galerija Latvijoje pristato Lietuvos šiuolaikinę keramiką

Panevėžio dailės galerija Latvijoje pristato Lietuvos šiuolaikinę keramiką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai