Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2015-08-27 01:04:19
12
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir visos politinės partijos, kurioms tai yra proga parodyti savo pagarbą arba abejingumą valstybinės kalbos statuso išsaugojimui. Ir pačioje iniciatyvinėje grupėje esama įvairaus amžiaus ir įvairių mokslo, meno, verslo sričių bei politinių judėjimų atstovų. Kad Seimas privalėtų svarstyti šį piliečių siūlymą, reikia surinkti 50 000 piliečių parašų.

Vos užregistravus iniciatyvą, per LRT „Panoramą“ buvo pakalbintas Lietuvos lenkų diskusijų klubo narys Aleksandras Radčenko. Jis žiūrovams pareiškė, kad siūlymas rašyti antrame paso puslapyje problemos neišspręs. Tautinių bendrijų kalbomis, pasak jo, pasuose būtina rašyti vietoje valstybinės kalbos pagrindiniame puslapyje. Beje, reaguodamas į talkos siūlymą, lygiai tą patį pasakė ir Gediminas Kirkilas.

Nors šis diskusijų klubas save nuosekliai vaizduoja kaip oponuojantį LLRA ir Valdemarui Tomaševskiui, iš tiesų tiek ankstesnė jo atstovų veikla, tiek ir šis pasisakymas aidu atkartoja LLRA retoriką ir reikalavimus. Jų turinyje aptinkamas tas pats motyvas – lentelės ir asmenvardžiai. Jų laikysenos esmė ta pati – „viskas arba nieko“. Tai nelabai „diskusijų klubui“ tinkanti pozicija. Viešumoje besireiškiantys Lietuvos lenkai – valdantys Vilniją ir jų tikra ar tariama opozicija – nenori kompromisų, ir būtent tai įšaldo nesibaigiantį konfliktą dėl asmenvardžių rašymo.

Tuo metu, kaip ir lenkų kategoriški reikalavimai, iš kitos pusės girdėti, pavyzdžiui, Lino Kontrimo siūlymas stiprinti valstybinės kalbos pozicijas. Iš tiesų Lietuvoje kenčiame nuo lingvistinių kompleksų ir provincialumo. Moksle būtinai norime publikuotis anglų kalba, nors ir lietuviškuose žurnaluose. Juk prestižas. Versle būtina parduotuvę ar kavinę pavadinti kaip nors angliškai. Juk turistai. Pamėginkite tą pačią madą surasti kur nors Vakarų Europoje. Tokiame kontekste tikrai prasminga pastaba, kad valstybine kalba turime didžiuotis, o jos pozicijas ir viešojo vartojimo ribas stiprinti, ne silpninti. Asmens dokumentų įrašai, kad ir kaip būtų, yra viena tokių valstybinės kalbos vartojimo erdvių. Be to, ji labai simbolinė – pasas yra santykio su savo valstybe daiktinis įrodymas, patvirtinantis pilietinio įsipareigojimo ryšį. Ir simboline prasme siaurinti valstybinės kalbos vartojimo ribas paprasčiausiai todėl, kad to kategoriškai reikalauja tautinės bendrijos atstovai ir išdidi kaimynė, būtų neskanus sprendimas.

Tuo tarpu iniciatyva „Talka už valstybinę kalbą“ ir buvo sukurta siekiant padėti Seimui išeiti iš šios Lietuvai žalingos aklavietės. Esminis talkos siūlymo akcentas – kompromisas. Jei šiandien kitakalbiai piliečiai pasuose gali rašyti tik valstybine kalba, o LLRA, LSDP ir Lietuvos lenkų diskusijų klubas reikalauja rašyti tik kitomis kalbomis, tai vidurio kelias šioje situacijoje yra leisti rašyti abejomis kalbomis, išsaugant valstybinės kalbos statusą atitinkančią įrašo lietuvių kalba pirmenybę.

Juk ne taip paprasta būtų paaiškinti, kodėl kurios tautybės piliečiams reikėtų įrašų gimtąja kalba vietoje valstybinės. Kartais klausiama, „kodėl neleisti rašyti kaip nori“. Atsakymas bent trejopas: to neleidžia Konstitucija, daugumos piliečių nuomonė (jei iš tiesų gyvename demokratijoje, ji vis dėlto turėtų būti savaime reikšminga) ir jų objektyvus interesas gebėti rašyti ir ištarti bendrapiliečių pavardes. Tačiau ne mažiau prasminga klausti, kodėl turėtume tą leisti? Nei Vakarų šalių praktika, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, nei Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nei 1994 metų Lietuvos-Lenkijos dvišalė sutartis neįpareigoja suteikti tokios teisės ir liudija, kad nėra tokios praktikos. Vienintelis argumentas už tokį leidimą – Lenkijos spaudimas ir subjektyvus Lietuvos piliečių noras.

Tačiau jei kitakalbių piliečių tikslas yra ne siaurinti valstybinės kalbos vartojimą ir statusu jai prilyginti kitas kalbas, turėtume sutarti dėl kompromiso rašant papildomame puslapyje. Tai leistų baigti Rusijai naudingus Lietuvos-Lenkijos ginčus. Jų nutraukti kol kas neleidžia kategoriški reikalavimai, kurių objektyviai negalima išpildyti nepažeidžiant Konstitucijos ir valstybės intereso.

Iniciatyvinės grupės siūlymas tad yra rašyti valstybine kalba pagal tarimą, o kitame puslapyje – kita norima kalba lotyniško pagrindo rašmenimis (apribojimą dėl lotyniško pagrindo numatė Konstitucinis Teismas). Suprantama, toks įrašas, kaip ir Lenkijoje, nebūtų perkeltas į valstybės duomenų bazes ir registrus, todėl nekeltų administracinių problemų ir kalbinių iššūkių absoliučiai daugumai Lietuvos piliečių. Antro puslapio įrašas turėtų daugiau simbolinę reikšmę – deklaruotų jį turinčio piliečio tautybę, kalbą ir pasididžiavimą jomis. Savo tapatybę vertinantiems piliečiams tokia galimybė neatrodys bevertė.

Kas dėl Lenkijos spaudimo, tai sprendimas rašyti ne valstybine kalba kitame puslapyje sėkmingai priimtas Latvijoje, kurioje gyvena 2,1 proc. lenkų. Lenkijos valstybės vadovai Latvijos lenkų padėtį ir teises yra gyrę ne kartą, skambiausias toks pagyrimas nuskambėjo 2013 metais, Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio viešnagės Rygoje ir susitikimo su Latvijos prezidentu Andriu Berziniu metu.

Savaime aišku, kad jei tai, kas tinka Latvijoje, netiktų Lietuvoje, tai jau būtų ne Lietuvos, o pačios Lenkijos požiūrio problema. Maža paslaptis, kad tas požiūris iš tiesų problemiškas. Kiekviena partija Lenkijoje vardan reitingų turi pademonstruoti susirūpinimą dėl lenkų padėties „kresuose“ – Lietuvoje ir Ukrainoje (Baltarusijai Lenkija priekaištų dėl lenkų padėties paprastai neturi). Tiek liberalios „Pilietinės platformos“, tiek konservatyvaus „Teisės ir teisingumo“ lyderiai groja šią plokštelę, tad situacijos tikrai nekeis naujo prezidento išrinkimas ir tikėtina konservatorių pergalė Lenkijos Seimo rinkimuose. Tačiau net ir blogiausiu atveju, jei tai, už ką Lenkija giria Latviją, neįtiks Lietuvoje, bent jau bus aišku, kad problema glūdi ne Lietuvos įstatymuose.

Visgi galvodami apie geresnį variantą, tikimės diskusijas apie asmenvardžių rašymą pabaigti Lietuvos nežeminančiu, Konstitucijai neprieštaraujančiu ir abiems pusėms – visuomenės daugumai ir jos kitakalbiams – priimtinu būdu. G. Kirkilo ir Irenos Šiaulienės Seime nepaisant Konstitucijos, Valstybinės kalbos komisijos išvadų ir visuomenės priekaištų stumiamas sprendimas tik sukiršintų visuomenę ir pasiųstų aiškų signalą, kad Lietuvos piliečiai patys nėra savo valstybės šeimininkai. Vargu, ar tokia piliečių jausena ir tarpusavio pjudymas yra siekiamybė dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Verčiau ieškoti kompromiso.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą
  2. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  3. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  4. Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
  5. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  6. Ž.Makauskienė. Lenkijoje valstybinės kalbos mokymasis – ne derybų objektas
  7. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  8. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  9. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  10. Seime bus minimas Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis (tiesioginė transliacija)
  11. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  12. V. Sinica. Nuolaidų Varšuvai šalininkų argumentai yra melas
  13. V. Sinica: Lietuvai reikėtų imtis aktyvių veiksmų…
  14. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  15. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kemblys says:
    8 metai ago

    ,,Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą,…”

    Steigėjų būrys (būrelis) „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) įteisino įstatymo parengtinį sumanymą,… (?)

    ,,Vyriausiojoje rinkimų komisijoje” – Vyriausiojoje rinkimų įstaigoje (?)

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 metai ago

      Teks galvoti iš naujo. Nes ne STEIGĖJŲ BŪRELIS – nieko nežada steigti; ir NEĮTEISINO – nes įteisins tik VRK – jei įteisins – rugsėjo pradžioje. O vyriausioji rinkimų komisija – galėtų būti VRT – Vyriausioji rinkimų taryba, nes ĮSTAIGA visai kitą reikšmę turi. Tačiau, kad būtų VRT – būti redaktoriumi nepakanka, reikia dar LRS nariu būti ir pakeisti įstatymus..

      Nelengva būti lietuviu ir kurti lietuvių kalbą?

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        Nepriekaištauju, širdyje gerai vertinu ‘alko’ redaktoriaus darbą, dėkingas Tau esu.

        Jonai, parašiau klaustukus. VRK išskyriau, kaip pavadinimą. Įsigilinęs į svetimžodžių prasmes pamačiau nesąmonę. Kaip galima ‘užregistruoti’ GRUPĖJE ASMENŲ, kuriems pavesta bendrai atlikti tam tikrą uždavinį?

        komisija [lot. commissio — pavedimas], grupė asmenų, kuriems valst. organo, įstaigos arba organizacijos vadovybės ar kito organo pavesta bendrai atlikti tam tikrą uždavinį.
        registrúoti:
        1. užrašyti, įrašyti į sąrašą;
        2. užrašinėti faktus, reiškinius, stebėjimus.
        http://www.zodziai.lt

        ‘Steigėjai’… gal VIEŠAI PRIDAVĖ? (žodyne ‘steigėjai’ – kas duoda pradžią)
        ‘Įstaiga’… pagal žodyno prasmę, manau, geriau tiktų pavadinime už ‘tarybą’.

        Jonai, nereikia kurti lietuvių kalbos. Lietuvių kalboje yra pakankamai žodžių. Manau, ,,Talkai už Lietuvos valstybinę kalbą” nebūtina SVETIMŽODŽIAIS kovoti prieš SVETIMRAIDES.

        Atsakyti
  2. lyvis says:
    8 metai ago

    Jokie dvigubi įrašai. Lietuvoje tik lietuviški pavardžių įrašai. lyvis

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      8 metai ago

      “Vos užregistravus iniciatyvą, per LRT „Panoramą“ buvo pakalbintas Lietuvos lenkų diskusijų klubo narys Aleksandras Radčenko”. Tai kaip supratau iš pakalbinimo per siauroviziją, tai rodo, kad kirkilinis įstatymas ruošiamas įtikti tik tomaševskininkams. Man atrodo, kad papildomuose puslapiuose asmenvardis galėtų būti ir kitu raidynu (hebrajišku japonišku, armėnišku, gruzinišku, graikišku ir pan.), bet tik ne iš baimės ir nuolankumo prieš lietuvių kalbos niekintojus, o iš pagarbos Lietuvos draugams įklijuojant notaro patvirtintą lipduką, kurį pateiktų pageidaujantis matyti savo asmenvardį gimtąja kalba .

      Atsakyti
  3. Skaitytoja says:
    8 metai ago

    Teisingas straipsnis, palaikau,o jei kam netinka toks kompromisas telieka vientik lietuviškas raidynas. Socialdemokratams bus blogai per ateinančius Seimo rinkimus,jei palaikys Kirkilo-Šaulienės siūlymą.

    Atsakyti
  4. suomis says:
    8 metai ago

    Kažkodėl neapleidžia nuojauta, kad bus kaip su referendumu…

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 metai ago

      Žemės referendumą sužlugdė tie, kurie įrašė kelis nesusijusius reikalavimus viename lape – vienu šūviu du zuikius. Manau, referendumas buvo sąmoningai žlugdomas dar užuomazgoje. Rinkau parašus, surinkau du lapus, bendraudamas su žmonėmis, įsitikinau savo prielaidų teisumu. Skausmingai atsiliepė ir klaidos rengėjų, kurie per žiniasklaidą kalbėjo ne taip, kaip reikia (vienas net rusiškai prabilo!!!).

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        Taip – referendumo sakinėlis turi būti labai trumpas, labai paprastas, labai aiškus.

        Atsakyti
    • Tomas T. says:
      8 metai ago

      Deja, kitaip ir būti negali, nes valdžioje yra prieš Lietuvą nusiteikusios jėgos.

      Atsakyti
  5. Antanas says:
    8 metai ago

    Viskas aiškiau negu aišku. Ačiū autoriui už straipsnį!

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    8 metai ago

    Sinica nerimsta. Skaudžiausia yra tai, kad talkininkai imasi talkinimo nelabai suvokiantys, kad jie talkins valstybinės kalbos išdavystei. Lietuvoje teisės subjektų grupės, turinčios teisę į tai, kad jų pavardės galėtų būti rašomos asmens dokumente nevalstybine kalba nėra. Taigi nusistovėjusia pavardžių rašymo tvarka niekeno teisės nėra pažeidžiamos. Akivaizdu, kad pavardė asmens dokumente, nesvarbu kuriame puslapyje ją Lietuva berašytų, turi būti rašoma valstybine kalba. Priešingu atveju lapas, kuriame ji užrašyta nevalstybine kalba, nepriskirtinas asmens dokumentui, todėl tokiam lapui apskritai ne vieta asmens dokumente. Norintieji turėti nelietuviškai užrašytas pavardes tai gali daryti savo vizitinėse kortelėse ir nešiotis jas piniginėje, o esant reikalui pasididžiuoti savo nelietuviška kilme, jas dalinti kitiems asmenims. Taigi, suprasta talkininkų iniciatyva kitaip nei pasitarnavimas valstybinės kalbos išdavystei negali būti. Juolab, kad nėra ir jokių teisėtų reikalavimų keisti dabar esamą tvarką.
    Iniciatoriai sakosi, atseit, kad taip nori padėti Seimui priėjusiam aklavietę. Betgi, jeigu Seimas čia yra priėjęs aklavietę, tai tokiems atvejams Seimui Konstitucijoje yra numatyta teisė rengti pirmalaikius rinkimus. Beje, kokie čia gali būti grupiniai įsiteikinėjimai Seimui demokratinėje šalyje. Padėjimas Seimui ne argumentas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Unsplash.com, M. fentono nuotr.

R. Jezukevičienė. Nigro notanda lapillo dies*

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Stasys Tumėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Rinkimai | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas

2023 03 20
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas
  • Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  • Požeminėse aikštelėse taip pat galioja taisyklės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
0
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti? Apie tai laidoje „Atspindžiai“ kalbasi prof. Rasa Čepaitienė ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos...

Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

by daiva
2023 03 18
0
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

Mes kiekviename žingsnyje pabrėžiame, kad esame krepšinio tauta. Rodo mūsų televizijos vietines ir tarptautines krepšinio batalijas žydruosiuose ekranuose, o mes...

Skaityti toliau

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Tomm apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
4. K. Cimermanaitės bitynas. Šarkės dvaras, 1929-09-28. Nuotrauka iš asmeninės Petro Kaminsko kolekcijos.

Lietuvos bitininkų aviliai ir jų raida

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai