Kol LRT skelbia kaip Ispanijos eksklavą užplūdę nelegalai esą jau vežami namo neva po 25 tūkstančius per dieną, komercinės medijos visgi nutarė nušviesti, ką jie ten pridarė.
Į Seutą (Ispanijos teritorija prie Maroko) per parą suplūdo per 60 tūkstančių marokiečių, daugiausiai jaunų vyrų. Jie, vargšeliai, smurtavo, vogė, laužėsi į nuosavybę, šiko gatvėse, seksualiai priekabiavo. Na, čia tikrai toli gražu dar ne Buča ir negalima lyginti, bet vietos gyventojams tai tokia švelni vakarietiška versija.
Nežinau, koks jausmas apima, kai matai dešimtis tūkstančių rėkiančių laukinių plūstant į tavo miestą ir galint tik spėlioti, ką jie darys.
Ispanų korumpuotas socialistas premjeras aiškina, kad čia vargšus marokiečius suklaidino Maroko mafija, klaidingai išaiškinusi Ispanijos teismo sprendimą. Neva, va, dabar jau galima bėgti į Ispaniją ir ji negalės jūsų sulaikyti ar išvaryti.
Dar jis paaiškino, kad visi jie per kelias dienas neįtikėtinu tempu bus grąžinti į Maroką. Premjeras nemato jokios savo kaltės dėl tokios invazijos, nors kiek buvo valdžioje ne tik vykdė atvirų durų politiką ir pavertė Ispaniją taro nelegalų populiariausia Europos šalimi, bet dar ir juos masiškai legalizavo, taip paleisdamas teisėtai klajoti po Europą.
Negirdėjau, kaip jis kovojo su migracija, kaip smerkė atviras sienas ir kaip baisėjosi tuo neva migrantus atvedusiu Ispanijos teismo sprendimu. Teismų sprendimai su premjeru eina ranka rankon. Tai jų kairiojo globalizmo politika. Iš kurios daugiausiai pelnosi Marokas, vienas pats padovanojęs Ispanijai milijonus migrantų.
Pastarojo valdžia sako, kad nieko nežino ir neorganizavo, bet prifilmuota, kaip marokiečiai buvo sunkvežimiais vežami prie Ispanijos sienos. Patys 60 tūkstančių vienu metu nelabai susiorganizavo. Marokui čia toks svertas ginčuose dėl Ispanijos teritorijų Seutos ir Melijos. Nes jie, įsivaizduokit, dar ir teritorinių pretenzijų Ispanijai turi.
Situacija Ispanijos eksklave verta dėmesio įvairiais pjūviais, bet vienas ypač įdomus. Nelegalai teisiškai gana raštingi. Užfiksuota daug atvejų, kai jie puolė laužtis į butus ir kitą turtą, užiminėti nuosavybę. Mat Ispanijoje galioja visiškai beprotiška irgi kairiųjų tvarka, kad turtą faktiškai užėmęs žmogus įgauna jame šiokias tokias teises ir negali būti tiesiog išmestas į gatvę, kaip turėtų būti su įsilaužėliu.
Policija jų neišmeta, reikia veltis į ilgiausius teismų maratonus, o kol jie vyksta, įsilaužėlis neretai gyvena kur ir įsilaužė. Tai štai gerbiami marokiečiai, tikrai ne pirmi tautiečiai Ispanijoje, tą žino ir skuba užiminėti būstų.
Nenustebsiu, jeigu iš tikro bus atvejų, kai jų pretenzijos į užimtą turtą bus priimamos ir svarstomos teisme. Kafkos procesas.
Tarp visų siaubingų kadrų iš Seutos baisiausias man buvo vaizdas jaunų ispanių moterų, kurių viena šaukė svetingus sveikinimo šūkius atvykstantiems barbarams, o kita girdė vandeniu ir glaudė vieną jų, suvargusių po plaukimo jūra aplink Ispanijos fizinę sieną.
Neseniai JAV išleista knyga „Savižudiška empatija“. Šiandieninė Ispanija yra to įsikūnijimas. Dalies ispanų empatija išties savižudiška. Mažiau jautrūs jų tautiečiai turės kažkaip apsaugoti juos ir visą šalį nuo jų pačių.
Prie progos pasirašykime peticiją už lengvesnę nusikaltusių migrantų deportaciją. Turime prabangą ruoštis iš anksto.
