Trečiadienis, 7 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2016-12-22 11:26:30
1
R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien
vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr
Vorkuta | R. Puišio nuotr.

Kiekvienam lietuviui Vorkutos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su trėmimais, šachtomis, kuriose dirbo ne tik mūsų tautiečiai. Čia, šiaurės poliaračio link, buvo tremiami įvairių tautų (anti)sovietiniai piliečiai. Ir ne tik. Pasitaikydavo vokiečių, lenkų, suomių,  net amerikiečių.

Einu į parodą, o vaizduotėje jau matau aplūžusius, į žemę susmegusius medinius kryželius, bekyšančius iš storos sniego pusnies, ištuštėjusias šachtas, apleistus barakus, kuriuose gyveno politiniai kaliniai. Tikiuosi palyginti Raimondo Puišio nuotraukas su savo tėvelio, buvusio kalinio, vėliau amnestuoto, bet nepaleisto-neišleisto į tėviškę, kol nepasibaigė tremties laikas – nuotraukomis, darytomis prieš šešis dešimtmečius toje pat Komijoje, tik gretimama mieste – Intoje. Vorkuta – šiauriausias miestas, iki kurio buvo nutiestas geležinkelis, kaip pasakoja ten kalėjusieji, ant tremtinių kaulų.

Einu į fotomenininko Raimondo Puišio fotografijų parodą, pavadintą „Vorkuta – 67-oji paralelė“, iš anksto susikūrusi tam tikrą nuotaiką, o kartu ir vedama smalsumo: kaip ta mano gimtinė atrodo po šitiekos metų? Pati jau nebenuvažiuosiu, tad maga žvilgterėti menininko akimis, įsiklausyti į jo mintis, perteiktas  meninėmis fotonuotraukomis. Skirtingai nuo politikų kalbų, meninė kalba būna arčiausiai tiesos, nes eina iš širdies. Meninėje nuotraukoje persipina realybė su išgyvenimu, apibendrinimus paliekant pasidaryti pačiam suvokiančiajam.

Kas mane labiau paveikia: paroda ar albumas, kurio autorius R.Puišys, padedamas fotomeninko Aleksandro Macijausko, išskleidžia net kelias temas? Be abejo, albumas sodresnis, išsamesnis, paveikesnis. Anot Dariaus Sėlenio, Vorkuta Puišio nuotraukose – be politikos, be išankstinio nusistatymo, be noro pažeminti ar pakylėti.

Kas paskatino R.Puišį, su fotoaparatu įkopusį į aukščiausią Europos viršukalnę Elbrusą (5642m), Alpėse stūksantį Monblaną (4810m), aukščiausią Eurazijoje veikiantį Kliučių Sopkos aktyvų ugnikalnį (4750m), pabuvojusį Himalajų kalnuose, leistis į šią tarsi ir niekuo neypatingą kelionę? Pats fotografas sako, kad jį labiausiai vilioja šiaurės kraštai, vietos, mažiau paliestos civilizacijos, kur ne tik natūrali gamta, bet ir žmonės dar nesugadinti civilizaciją lydinčių ydų: turto godulio, melo, veidmainystės…

„Ten reikia važiuoti dabar,  – sako menininkas, – kol gamta natūrali, tikra, kol komiai ir kitos čiabuvių tautelės dar išsaugojo nemažą dalį savo senosios kultūros, nors jau ir dabar virš kai kurių jurtų kyšo palydovinės antenos, galingi akumuliatoriai teikia elektrą, o gyventojai naudojasi kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais“.

Žvelgiu į nuotraukas, kuriose komių elnių augintojų buitis, į kurią veržiasi civilizacija: vaikai aprengti šiuolaikiškais drabužėliais, bet žiemą, kai šaltis spaudžia iki 50 laipsnių, vėl tenka lįsti į elnio kailinukus, apsiauti elnio odos mokasinais – nepamainomu apavu.

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr3
Vorkuta | R. Puišio nuotr.

Įdomiausios tos nuotraukos, kuriose užgriebtos natūralios kasdienybės akimirkos: jurtos šonuose – iš lentų sudėtos grindys (kai jurtą išardys, jas irgi susidės į roges), vidury palikta atvira žemė ugniakurui, virš jo – suodini katiliukai, ten kunkuliuoja viralas, kitame –tirpsta sniegas – tik tokiu būdu išgaunamas vanduo.

Komiai – klajokliai. Nuganę plotą, išardo jurtas, susideda į roges mantą ir keliauja toliau. Tas toliau reiškia kelis šimtus kilometrų – mums, lietuviams, neišmatuojamos, neįsivaizduojamos tundros platybės. Taip gyveno jų tėvai, taip proseneliai gyveno. Toks gyvenimo būdas daugybės kartų patikrintas, pažįstamas, saugus su savo nusistovėjusia tvarka.

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr4
Vorkuta | R. Puišio nuotr.

Medžių tundroje nėra, tik vargani berželiai keružiai, krūmai… Ugniakure – elnių kaulai, jie dega kaitriausiai. Bet tai – brangus kuras. Sumedžiojus elnią, sunaudojama viskas, pradedant ragais (iš jų gaminami vaistai), baigiant kanopomis. Brangus kailis ir mėsa, bet neatrodo, kad elnių augintojai iš to susikrautų turtus. Mūsų akimis žvelgiant, buitis labai skurdi, bet vietiniams atrodo, kad jie turi tiek, kiek žmogui reikia.  Kaip tik dėl tokios gyvenimo „filosofijos“ jie neieško, kur geriau. Nepalieka tundros, kurioje pusę metų trunka poliarinė naktis, o kitą pusę metų užsitęsia poliarinė diena, ir saulė nenusileidžia, todėl oras įkaista net iki 35 laipsnių karščio, tačiau net ir tokia oro temperatūra nepajėgia ištirpinti amžino įšalo. Žmonės išgyvena net ten, kur medis šaknų negali įleisti…

„O kaip jaunimas? Ar komių ir nencų vaikai lanko mokyklą?“ – klausiu  R.Puišio. Prasidėjus mokslo metams vaikai iš atokesnių vietų išskraidinami  malūnsparniais, nuvežami į miestą rogėmis. Beje, komiai jau turi ir motorinių rogių – visureigių. Ten jaunimas gyvena internatuose, mokosi. Dalis jų, baigę mokyklą, mieste ir pasilieka, kita dalis – mažesnioji – grįžta į savo tėvų jurtas, neištveria be sniegynų platybės, be elnių kinkinės ir laisvės pojūčio skrieti tais laukais be horizonto. Vyresniem mieste pritapti dar sunkiau.

Šiaurės tautelės nyksta: ir komiai, ir nencai traukiasi iš tautų žemėlapio. Su savimi išsinešdami savitą gyvenimo būdą, gebėjimą prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų, užmarščiai pasmerkdami ir papročius, ir savą kalbą. Meninėse R.Puišio nuotraukose jaučiama nostalgiška išeinančių tautų nuotaika: saulėlydis elnio raguose, pasiliejęs skaudžiu raudoniu, nuspalvina ilgesiu šį vakarop einantį gyvenimą. Maga apie jį patirti daugiau. „Važiuokite dabar, – sako fotomenininkas. – Po kelių dešimtmečių gali būti vėlu…“

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr5
Vorkuta | R. Puišio nuotr.

Į Vorkutą R.Puišys vyko net tris kartus: žiemą, rudenį ir ankstyvą pavasarį. „Kaip Vorkuta atrodo dabar?“ – smalsauju, norėdama išgauti jo jauseną, aplankius šachtininkų miestą. Fotomenininkas stebisi, kad apie Vorkutą išleista daug knygų, albumų, ir svarbiausia, rašoma apie šį miestą su meile. Įdomus jis savo kontrastais. Kaip anglių kasyklos centrą-gyvenvietę Vorkutą įkūrė geologai 1930-aisiais. 1943-ais ji tapo miestu. XXa. penktajame dešimtmetyje čia buvo ištremta tūkstančiai žmonių, tarp jų ir lietuvių. 1951-ais tremtinių skaičius siekė daugiau nei 70 tūkstančių. Tai buvo pigi darbo jėga.

Tremtiniai, politiniai kaliniai daugiausia dirbo šachtose, statė miestą, prie juosmens prisirišę iš tundros tempė medžius…  Anglis Vorkutoje išgaunama apie kilometro gylio šachtose. Jos dažnai užgriūdavo, tačiau kalinių gyvybė menkai verta. Į žuvusių, nuo ligų ir išsekimo mirusių vietą ešalonais atgabendavo naujos darbo jėgos. Ir Vorkuta, ir Inta pastatyta tremtinių rankomis. O geležinkelis nutiestas angliai gabenti. Po Stalino mirties pradėjus į laisvę leisti tremtinius, šachtininkų ėmė trūkti. Nustojus mokėti vadinamąjį „šiaurės“ priedą, net ir laisvi žmonės ėmė „emigruoti“ į kitus miestus. Palyginus su Ukrainoje atviru būdu išgaunamos anglies savikaina, Vorkutos anglis tapo itin brangi. Ypač konkuruojant šiam kurui su atomine energija.

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr1
Vorkuta | R. Puišio nuotr.

Iš 10-ies veikiančių šachtų šiuo metu teliko trys. O iš 300 tūkstančių gyventojų mieste teliko apie 70 tūkstančių… Kraupiai nuteikia ištisi negyvi kvartalai, apleistuose namuose dūla baldai, palikti daiktai, kai kur gali pamatyti ant sienos kabančias artimųjų nuotraukas. Namai – neregiai, išdaužytais, užmūrytais langais. Jie neatspindi vaiskaus žaižaruojančio šiaurės platybių sniego; tarsi žmonės būtų išbėgę nuo maro ar žemę staiga ištikusi katastrofa. Panaši situacija kaip mūsų Visagino mieste, buvusiame Sniečkuje. Netekę darbo elektrinėje žmonės iškeliauja, palikdami buvusį gyvenimą.

O miesto centre, ten, kur veikia kelios šachtos, kyla nauji namai, gatvėse gali pamatyti naujų automobilių. Čia pat linksmi vaikai eina į mokyklą, jaunimas švenčia išleistuves, paveiksluojasi prie tebestovinčio Lenino paminklo. Ant sienų kabo šūkiai iš praėjusių dešimtmečių apie tautų draugystę.

Žiūrint į nuotraukas apima nerealus jausmas, tarsi kas laiką būtų atsukęs atgal, arba tiksliau – sumaišęs su dabartim, pavertęs siurrealistiniu paveikslu. Žmonės gyvena, eina į parduotuves, apsipirkinėja žuvų turguje, linksminasi pirtyje. Neįnoringi kavinių, valgyklų interjerai. Vyrai, keliantys stiklines degtinės. Ir nuoširdžios šypsenos.

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr2
Vorkuta | R. Puišio nuotr.

Kuo atšiauresnė gamtos sąlygos, tuo sutelktesnės bendruomenės: atšiaurios sąlygos neleidžia žmogui apsimesti – prisidengti kauke, nes nuolatinio pavojaus akivaizdoje kiekvienas išbandomas. Tokie yra ir Vorkutos žmonės, apie kuriuos R.Puišys atsiliepia labai palankiai: neišlepinti civilizacijos, dar neišmokę apsimesti, išgyvenimo problemas sprendžiantys kartu. Ten nesvarbu, kokiame bute gyveni (visi butai daugmaž vienodi),  kokiu automobiliu važinėji. Daiktai šiaurėje vertinami menkiau už draugystę, nuoširdumą. Gal tai įaugę į ruso kraują? Deja, ne. Nieko nėra baisiau už staiga praturtėjusį, bet kultūros stokojantį žmogų…Tai pasakytina apie bet kurios tautos žmones. Vorkutiečiai kol kas neturi galimybės dvasiškai supūti. Tačiau kiekvienas iš jų tebeturi intuiciją – gebėjimą atpažinti žmogų.

R.Puišys, norėdamas visapusiškai atskleisti šį kraštą (ne tik miestą), turėjo daug kur pabuvoti: komių ir nencų stovyklose, apvaikščioti ištuštėjusius, apleistus miesto kvartalus, linksmintis su šachtininkais pirtyje, aplankyti dar išlikusias tremtinių kapines… Tose kapinėse palaidoti 1953-ųjų metų sukilėliai: neištverdami bado, sunkių sąlygų, tremtiniai sukilo. 72 kaliniai buvo nušauti, iš jų – 25 lietuviai. Dar 130 kalinių mirė nuo žaizdų. Tai vienintelės išlikusios tremtinių kapinės. Paminklą jų atminimui pastatė skulptorius V.Vildžiūnas. Didingas paminklas: Moters – Motinos – Lietuvos statula, iškilusi virš baltų pusnynų, kuriuose amžino poilsio atgulė nesuskaičiuojama daugybė mūsų kraštiečių… Saugomos ir vokiečių, ir pačių rusų-tremtinių kapinės, ypač įspūdingas rusų kaliniams pastatytas paminklas. Šia tema vietiniai gyventojai kalbėti vengia. Skaudi, nemaloni tema. Priešinanti tautas, žmones, pasaulėžiūras.

Raimondą Puišį šiauriečiai „įsileido“, atsivėrė jam, vadinasi – patikėjo. Tik todėl turime albumą apie Vorkutą, kurio nuotraukos – lietuvio, nors užrašas ant jo – rusiškas. Finansavo draugai fotomenininkai iš Rusijos. Tačiau albumo nuotraukose – objektyvus, nei smerkiantis, nei nusaldintas gyvenimas. Greičiau jau intriguojantis savo kontrastais, įvairiomis temomis. Nenustebino jo įrašas padovanotame albume: „Linkiu nukeliauti į nuostabaus grožio šiaurę (tai ne tik tremtis)“.

Norėčiau išdrįsti. Bet bijau sudaužyti tą vaizdą, kurį kažkada užfiksavo tremtinys mano tėvas. Šita Vorkuta nėra mano. Joje nebėra tremtinių barakų, bet yra apleisti, palikti gyvenamieji namai, statyti dar prieš kelis dešimtmečius. Dar kažkur šiauriau tebegyvena komiai, apie kuriuos man pasakojo motina, irgi tremtinė. Kiekvienas meniškas albumas ne tik klausia, bet ir verčia ieškoti atsakymo. Tai kokia dabar ta Vorkuta? Ar įmanoma ją suprasti? Ten gyvenantys sako, kad ją reikia mylėti, neklausinėjant už ką. Menininko Raimondo Puišio meniški vaidai, pagautos nuotaikos nesiūlo atsakymo, bet „kabina“ giliai…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Jau 11-tąjį kartą dailininkės Gražinos Didelytės gerbėjai susirenka į „Andainės“ šventę
  2. R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė
  3. R. Jasukaitienė. Žemės paukšteli
  4. R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
  5. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  6. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko šiandien lietuviai ieško Sibire? (nuotraukos, video)
  7. G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore
  8. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  9. Ekspedicijos „Misija Sibiras’12“ dalyviai pasidalins patirtais įspūdžiais Tuskulėnuose
  10. Seime pristatoma fotomenininko A.Kulikausko fotografijų paroda
  11. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  12. Atidaroma Kęstučio Stoškaus fotografijų paroda „Kai laikas neberūpi“
  13. R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje
  14. V. Daraškevičius: Nesu abstrakčios fotografijos gerbėjas
  15. Seime lankytojų laukia parodos, skirtos Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 780-osioms metinėms paminėti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Matas says:
    6 metai ago

    Nėra mums už ką ją mylėt…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Nerimas dėl Rusijos sukeltos technogeninės katastrofos

2023 06 07
Ukraina veja okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo?

2023 06 06
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina stato ženklus, nurodančius kryptis į okupantų pozicijas

2023 06 04
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Ukraina apsigins | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa Vengrijai parodė duris

2023 06 02
Sodo poilsio erdvė | A Rojnic nuot., unsplash.com

Kaip sukurti jaukią sodo erdvę poilsiui?

2023 06 01
Rodyti daugiau

Naujienos

FNTT | fntt.lt nuotr.
Lietuvoje

FNTT taikiklyje – ES paramos grobstymas

2023 06 07
Neries Senvagė | „Vilniaus plano“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinėje vyksta želdinių surašymas

2023 06 07
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Nerimas dėl Rusijos sukeltos technogeninės katastrofos

2023 06 07
Pasidaryk pats elektrinės | Solispro nuotr.
Energetika

Kiek galima sutaupyti įrengus saulės elektrinę savo jėgomis

2023 06 07
Ratilio folkloro šventė Baltica 2022 | R. Olinš nuotr.
Etninė kultūra

„Ratilio“ 55-mečio šventėje – galimybė patirti etnografinių regionų savitumą visomis juslėmis

2023 06 07
Ekskursijos pradžia prie pastato S. Nėries g. 4, Klaipėdoje | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Lietuvoje

Gedulo ir vilties dienai atminti – siūloma nemokama ekskursija

2023 06 07
Susprogdinta Kachovkos HE užtvanka | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

2023 06 06
Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa

2023 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Pajūrietis apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • Bartas apie XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką
  • Jonas Memėnas apie XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • FNTT taikiklyje – ES paramos grobstymas
  • Sostinėje vyksta želdinių surašymas
  • Nerimas dėl Rusijos sukeltos technogeninės katastrofos
  • Kiek galima sutaupyti įrengus saulės elektrinę savo jėgomis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nerimas dėl Rusijos sukeltos technogeninės katastrofos

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 07
0
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos advokatai antradienį Jungtinių Tautų aukščiausiajam teismui pareiškė, kad Rusija nuo 2014 m. rytų Ukrainoje finansavo sukilėlių „bauginimo ir teroro...

Skaityti toliau

Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 06
0
Ukraina veja okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos kariuomenė kai kuriuose fronto ruožuose pereina prie puolamųjų veiksmų. Ypač sėkmingai puolimas vyksta Bachmuto kryptimi, užimant svarbias dominuojančias aukštumas.

Skaityti toliau

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 05
1
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Belgijos vyriausybė nepatenkinta dėl šalyje pagamintų ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje ir artimiausiu metu dėl to nusiųs kreipimąsi į Ukrainos valdžios...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Pajūrietis apie Valstybinės kalbos inspekcija tikrino Vilniaus miesto viešuosius užrašus
  • Bartas apie XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką
  • Jonas Memėnas apie XXI a. katastrofa: Rusijos teroristai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką
  • Jonas Memėnas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
Kitas straipsnis
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai