Šeštadienis, 23 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas

Janis Streičas, www.literaturairmenas.lt
2016-11-26 13:01:32
0
Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.
Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

– Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Čia gimė dabartinė latvių kalba. Mūsų senoji latgalių kalba garsais ir intonacijomis artima lietuviškam liežuviui, gyva iki Cėsių. „Stotinga latgalių mergina ant žirgo pasirodė mūšio lauke. Su raudona balta raudona vėliava rankoje…“ – taip parašyta Indrikio kronikose. Tai mūsų praeitis.

– Kiek dar galima neigti praeitį? Štai rusų laikais visi poetai ir menininkai buvo sovietų valdžios šlovintojai, neva visa inteligentija buvusi nupirkta.

– Tai neišprusimas. Atsirado nauja, istorijos žinojimu neapsunkinta karta, kuriai pagrindinis informacijos šaltinis yra internetas. Bet jis suteikia tik paviršutinišką žinojimą. Tai dvasinis skurdas. Jeigu tuomet nebūtų buvę inteligentijos, šiandien nebūtų Latvijos. Čia būtų Vitebsko gubernija! Jeigu rusų laikais nebūtų buvę Dailininkų ir Rašytojų sąjungų, jei nebūtų buvę visuomeninių organizacijų, net komjaunimo, į kurį šiandien šnairuojama, dievaži kas čia būtų. Šių organizacijų žmonės gebėjo pakreipti Latvijos istoriją palankia kryptimi.

Pavyzdžiui, kad ir mano filmas „Meist­ras“. Jame bandžiau įrodyti tezę, jog net kvailiausią reikalavimą galima sužmoginti. Man nurodė, esą filme neatskleista komjaunimo veikla. Gerai, mano komjaunuoliai nuvažiavo į Latgalą pas puodžių (jo vaidmenį atliko Evaldas Valteras), jiems parodžiau gražią Latgalos gamtą – tai pateko į filmą. Pavadinau jį komjaunuolišku darbu. Juk reikia išnaudoti galimybes!

Kartą poetas Janis Peteras pasakojo, kaip ieškojo citatų, kurias galėtų panaudoti savo kūrinyje. Leninas buvo turtingas prieštaringų citatų. Kai kūrė savo partiją, jis atmetė bet kokį nacionalinį klausimą. Kaukaziečiams ėmus protestuoti, Leninas pradėjo dainuoti kitą dainelę. Kai buvo sukurta Sovietų Sąjunga, jis iškėlė kiek­vienos nacijos reikšmę, – būtent šis momentas mums buvo nepaprastai svarbus ir mes tuo pasinaudojome kiek galėjome.

Kartą svečiavausi pas rašytoją Grigorijų Baklanovą, žurnalo „Znamia“ vyriausiąjį redaktorių. Pas jį užėjo mokytojas, kuris norėjo susitikti su Aleksandru Čakovskiu ir įrodyti, kad citatos, kurias dabar „prirašo“ Leninui, yra ne jo, o užsienio filosofų mintys. Leninas, skaitydamas filosofų darbus, jas užsirašydavęs knygų paraštėse. Hegelis, Fojerbachas ir kiti esą tikrieji citatų autoriai. Sėdėdamas nuošaly klausiausi Baklanovo ir mokytojo pašnekesio, per kurį Baklanovas prasitarė, kad jo santykiai su Čakovskiu yra įtempti, jie tik pasisveikina. Paskui Baklanovas man paaiškino: kam leisti išmušti iš mūsų rankų ginklus, kuriais mes patys galime puikiai pasinaudoti? Juk žinome, kad tai ne Lenino citatos. Pavyzdžiui, ar galime apibrėžti sąvoką „idėja“? Lenino tekstuose randame: „Idėja yra būtinybė.“ Pasirodo, tai Lenino įrašas Hegelio kūrinio paraštėje: jis tai „ištraukė“ iš Hegelio. Jeigu kam tuo metu būčiau prasitaręs, kad šio apibrėžimo autorius yra Hegelis, man būtų pasakę tą buržua­zinį filosofą išmesti į šiukšlyną.

– Jūs dėmesingai studijavote materialistus?

– Kitaip nei tie, kurie didžiuojasi, kad buvo nepažangūs, nesimokė dialektinio materializmo. Aš buvau pirmūnas, Konservatorijos vadovybė norėjo mane siųsti į Maskvą, į aspirantūrą, ruoštis dėstyti estetiką. Ilgai dvejojau, nors tai mane nepaprastai traukė. Todėl… Ugningai kalbėti apie rusų laikus, neįsigilinus į istorijos aplinkybes – kvaila puikybė… Pasišaipyti, pakikenti iš senųjų kolūkių pirmininkų, senųjų kadrų, senųjų rašytojų… Mielieji, tada pažiūrėkite, ką veikė tie, kurie gyveno sovietų laikais: Meno dienos, Poezijos dienos, visos kūrybinės sąjungos puikiai išnaudojo istorinę padėtį.

– Kaip įprasta sakyti, tarp eilučių skleidė savo neigiamą požiūrį į valdžią.

– Ir tuo metu mes visada pavydėdavome lietuviams, kurie buvo pasiekę aukštumas: kine buvo Vytautas Žalakevičius…

– …ką reiškė vien filmas „Niekas nenorėjo mirti“!

– …buvo iškilūs poetai Eduardas Mieželaitis ir Justinas Marcinkevičius, buvo lietuvių architektai, sukūrę nepaprastus gyvenamuosius mikrorajonus, buvo režisierius Juozas Miltinis… Turėjau laimę susipažinti su dailininku Stasiu Krasausku, Lenino premijos laureatu. Paklausiau jo: kaip lietuviai pasiekė tokias aukštumas? Jis ilgai galvojęs atsakė: „Kadangi mums nieko nebuvo duota, tai mes paėmėme tą pačią sovietų valdžią ir išspaudėme iš jos viską, kiek buvo galima išspausti.“ Taip, lietuviai buvo protingesni už mus, nes mums būdinga stovėti nuošalėje ir vypsoti.

Jeigu sovietų metais nė vienas latvis iš tiesų nieko nebūtų daręs, šiandien laikraščiai būtų spausdinami tik rusiškai, bendrautume tik rusiškai. 1941 m. birželio 14 d., kai į Sibirą išvežė tūkstančius latvių, Rygoje buvo sušauktas rašytojų suvažiavimas, kad visi suprastų, kaip reikia veikti. Jau buvo parengtas darbo liaudies prašymas pereiti į kirilicą. Jei taip būtų nutikę, tai visi šiandienos aimanuotojai ir rėksniai būtų tikri rusai ir putinistai. Taip būtų nutikę, jeigu tuometė inteligentija būtų pasidavusi.

Aš priklausau tai laimingai kartai, kuriai likimas lėmė suvienyti abi Lat­vijas – prieškarinę Latviją ir šiandienę Latviją. Tai supratau, kai išėjo dailininkas Jazepas Pyguoznis. Filme „Žmogaus vaikas“ parodžiau tą Latviją, kurią iš mūsų atėmė. Jeigu paniekinta, tarsi atsilikusi Latgala buvo tokia graži, dorovinga ir tyra, tai koks buvo Kuršas, Vidžemė ir Žiemgala? Žmonės pasąmoningai tai jaučia.

– O kaip šiandien? Ar Latvija tokia pat dorovinga ir tyra kaip tuomet? Žmonės, sugluminti Vakarų vertybių, keičiasi.

– Ne, nemanau, kad žmonės keičiasi. Aš pažįstu daugelį. Latgala visai nesikeičia. Apie Preilius, Lyvanus, Rėzek­nę, Daugpilį – nematau, jog keistųsi. Reikia suvokti, kad yra skirtingos Lat­vijos. Viena oficialioji – spaudos, popieriaus ir ekrano Latvija aimanuoja ir visą laiką ieško priekabių. O ūkininkai ir verslininkai – ta kita Lat­vija – dirba savo darbą. Jie stiprūs ir gyvybingi, jie galėtų dar ir dar, bet oficialioji Latvija neleidžia jiems kvėpuoti. Žemė išparduota, daugelis ūkininkų turi brangiai nuomoti savo – savo! – žemelę iš užsieniečių. Stropūs, darbštūs ūkininkai, iki tamsos plušantys laukuose, ir verslininkai – tai tikroji Latvija, o ne tie, kurie kiauras dienas kiurkso prie kompiuterių ir atsainiai dirbdami giriasi esą protingi.

Ačiū Dievui, žmonės turi sanglaudą su bažnyčia, manyčiau, daug stipresnę nei sovietų laikais. Krikščioniškosios kultūros gynyba yra nepaprastai svarbi. Daugkart kartoju: galime tikėti daugiau ar mažiau, galime abejoti dogmomis, bet atsiminkime, kad daugiau nei 800 metų esame susieti su krikščioniškąja kultūra, esame sudėtinė šios kultūros dalis. Ir šioje pavojingoje situacijoje, kai mums grasina islamizacija, krikščioniškoji kultūra yra saugumo bastio­nas. Toks pavojingas yra šis lengvabūdiškas, blogai suprastas, populistinis Europos humanizmas! Juk nebūtina laikytis nuostatos, kad mes tuojau turime įsileisti pabėgėlius į savo namus, pakviesti prie stalo ir pakloti lovą! Jie, žinoma, irgi žmonės, bet jų kitos tradicijos ir mentalitetas, ir jo niekad nepakeisi. Geri gydytojai, prieš pateikdami diagnozę, išanalizuoja įvairius simptomus, o čia tų simptomų yra begalė, bet niekas nenori jų matyti! Ne, pabėgėliai nėra laukiniai, paprasčiausiai jų kultūra yra kitokia. Ar jie gali leisti, kad iš jų pranašo šaipytųsi? Europiečiai sako: tai demokratijos apraiška. Ne, tai absurdas!

– Po žurnalistų nužudymo Paryžiuje visi ėjo solidarumo marše „Je suis Charlie. Aš esu Čarlis“.

– Ir Prancūzijos prezidentas. O aš galiu pasakyti, jog visos būsimos aukos – jo sąžinės reikalas, nes jis prisipažino: ir aš esu tas karikatūristas! Kas jam suteikė teisę pašiepti svetimą tikėjimą?

– Ką pasakytumėte apie tikėjimų įvairovę Latvijoje?

– Pas mus yra krikščioniškųjų konfesijų sandrauga, tai puiku. Arkivyskupas Zbignevas Stankevičius – Dievo dovana Latvijai. Ir arkivyskupas Janis Vanagas, metropolitas Aleksandras, vyskupas Pėteris Spruogis labai daug dirba dėl konfesijų sandraugos. Būtina prisiminti, kad visa mūsų kultūra yra sudėtinė krikščioniškosios kultūros dalis. Lietuvoje yra toks nedidelis Veisiejų miestelis, kurio bažnyčioje vyksta meno plenerai, patrono šv. Jurgio garbei rengiamas medžio drožėjų konkursas. Vieną vakarą giedama prie kryžiaus dalyvaujant visiems plenero dalyviams. Tai tarptautinis įvykis. Jis nesusijęs su klerikalizmu, nes šak­nys yra krikščioniškoje kultūroje.

filmo-zmogaus-vaikas-kadrasliteraturairmenas-lt
Filmo „Žmogaus vaikas“ kadras | literaturairmenas.lt nuotr.

– Kalbininkė Janina Kursytė kartą pasakė, kad Latvija prarado jus kaip nuostabų pastorių.

– Žmonės manęs laukia… Aš važiuoju ir kalbuosi su jais. Kalbu per laidotuves paliudydamas, kokia vertybė buvo išėjusysis. Tam žmogui jau nebesvarbu, aš nemanau, kad jis į mus žiūri iš paukščio skrydžio. Bet apie jį reikia kalbėti gyviems žmonėms.

– Argi siela nėra nemirtinga?

– Aš nenoriu liesti šio klausimo. Bet galiu pasakyti, kad nieko nėra varganiau už ateizmą.

– Ateizmas, manding, yra išdidus.

– Didžiavimasis – visų nelaimių pradžia. Nekalta jokia religija, bet kalta puikybė. Dievas nėra bukaprotis kvailys, kuriam patinka, kai jam lankstomasi nuo ryto iki vakaro. Žemė sukasi, kažkur yra diena, ir pamaldos iš esmės yra nepertraukiamos. Gal todėl tiek daug netvarkos pasaulyje, nes visi tik meldžia Dievo, bet nedirba? Gal vis dėlto darbais įrodykime meilę Dievui?

Kartą, rugpjūčio 15-ąją, Atgimimo laikais, filmavau pamaldas Agluonoje. Jos vyko lauke. Aš, prisiglaudęs prie stulpo, labai įsijaučiau – kas buvo kadaise ir kaip dabar yra – ir pajutau palaimą lyg danguje. Netikėtai kažkas iš apačios timptelėjo už kelnių. Atsigręžiau, o ten tautietė perkreiptu veidu piktai latgališkai šnabžda: „Klaupkis, išdavike!“ O išdavikas buvau todėl, kad tuo metu per pamaldas neatsiklaupiau. Ta moteris nutempė mane iš dangaus. Jai svarbiausia buvo formalus aktas, nes taip Dievas liepia.

– Kas vienija prieškary gimusius Latvijos dvasios galiūnus – jus, Raimondą Paulą, Janį Peterą, Imantą Zieduonį, Knutą Skujenieką, Ojarą Vacietį ir kitus?

– Tai, ką mes gavome vaikystėje, – dvasinę duoną, kurią mums kiekvienam davė tėvas ir motina. Dauguma žmonių gyvena dvasinėje dimensijoje –­ rūpesčiais, džiaugsmais, skausmais… Dėl to žmogaus gyvenimas prasideda daug anksčiau nei jo fizinis gimimas. Tėvai savo vaikui – dar negimusiam –­ kažin kaip paslaptingai perteikia itin daug informacijos. Pavyzdžiui, poetė, dramaturgė Mara Zalytė gimė Sibire. Atmintyje liko ryškiausias jos pasakojimas. Kai Mara jau buvo grįžusi į Latviją, palėpėje rado senų „Jaunības Tekas“ žurnalų. Skaitant juos, Marą pravirkdė keistas jaudulys. Vadinasi, kažkas buvo pasąmonėje, kažkas iš protėvių perimta…

Man labai įdomūs atkurtos nepriklausomybės metais gimę vaikai, kurie su seneliais dažnai susikalba geriau nei su tėvu ar motina. Ir aš su vaikaičiais labai gerai sutariu. Tik tada, kai pernelyg giliai nugrimztu į pasakojimą, pastebiu, jog nesupranta, ką kalbu: atsitokėju ir pradedu aiškinti. Jie juk nežino, kas tokie yra tie rašytojai Julijus Vanagas ar Ana Saksė, ar Janis Sudrabkalnis.

Pleneruose susitinku su jaunimu. Jis toks atviras, toks veržlus. Tai džiugina. Man jaunystėje buvo gana lengva. Nebuvo ko valgyti, kokio drabužio užsivilkti, bet lakstydavome lauke iki tamsos. Švietė ryški žvaigždutė – išsilavinimo potraukis, ir mano siela buvo laisva. Dabar jaunimui daug sunkiau: tiek daug vilionių, tiek prožektorių, pokemonų, pablyškę sėdi prie kompiuterių nuo ryto iki vakaro…

– Kas jus jaudina?

– Oi, daug kas! Mane labai lengva sugraudinti. Kartais pagalvoju: oi, kaip reikėtų tvardytis! Aš labai gerbiu buvusį prezidentą Andrį Bėrzinį – jis irgi taip lengvai sugraudinamas. Nuoširdus žmogus! Žinau, kiek daug jis padėjo žmonėms, bet apie tai nepasakoja. Aš jam sakau: tai turi visi žinoti! Jis sako: jokia labdara, jeigu garsiai apie tai kalbi.

– Ko norėtumėte palinkėti sau ir Latvijai savo 80-ojo gimtadienio proga?

– Sau – tik sveikatos. Latvijai linkiu daugiau supratimo ir savo svarbos suvokimo. Mes jau įėjome į laiką. Perėjome per laikus. Ne nuskurdę, bet išsilavinę. Tauta yra dvasinė būtybė, ir tai Dievo duota sąvoka.

Kalbėjosi Elita Vaidemanė. Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Europos kino strategija skaitmeniniame amžiuje skatins pradėti naują dialogą
  2. A. Zolubas. Pavojingas kėslas
  3. Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda
  4. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  5. J. Panka. Imigrantai – nuskriausti žmonės ar naujieji Europos šeimininkai?
  6. Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume
  7. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  8. Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos)
  9. „Paveldėti“ savo ateitį kvies Europos paveldo dienos (nuotraukos)
  10. Panevėžyje prasideda X tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“
  11. Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais
  12. Lietuviško kino savaitgalis Europos kultūros sostinėje Umėjoje sieks tapti tradicija
  13. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  14. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  15. Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prūsų gentys XIII a. | wikipedija.org nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

2023 09 22
Lygiadienio ir Baltų vienybės dienos minėjimas Kernavėje | Širvintų kultūros centro nuotr.

Rugsėjo 22 d. švęsime Baltų vienybės dieną!

2023 09 21
Demokratija | sarmatas.lt nuotr.

Pradėtas I. Vėgėlės vedamas pokalbių ratas: ieškota atsakymo, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais

2023 09 21
Plokštelė su nežinomais rašmenimis | M. Kaminsko nuotr.

Neįminta mįslė Valdovų rūmuose

2023 09 20
Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai

2023 09 20
Eligijus Eligijus Juvencijus Morkūnas | LLBM nuotr.

Netekome muziejininko, etninės kultūros tyrinėtojo Eligijaus Morkūno

2023 09 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar istorija žudo?

2023 09 17
Litvinistų mitingas Minske 1991m. | wikipedija.org, J. Stepanovič nuotr.

V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

2023 09 14
„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. A. Banionis, 1990 m.) | lkc.lt nuotr.

Ką žiūrėti šių metų renginyje „Lietuviškos kino klasikos dienos”?

2023 09 14
Dailininkų konkurso „Laisva spauda – laisvas aš!“ darbų parodos atidarymas Kalba Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Vilnius, 2016 m. gegužės 10 d. | O.Posaškovos nuotr.

Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms

2023 09 12
Rodyti daugiau

Naujienos

„Rail Baltica“ | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į susisiekimo jungtis siūloma įtraukti ir Ukrainą

2023 09 22
Kompiuteris | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Atnaujinama ligonių registracijos sistema

2023 09 22
Dviratis | pixabay.com nuotr.
Gamta ir ekologija

Kas padėtų persėsti ant dviračių?

2023 09 22
Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukraina daužo driskių orlaivius

2023 09 22
JAV ir Lietuvos verslo forumas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas atidarė JAV ir Lietuvos verslo forumą

2023 09 22
Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Kaip suplanuoti kelionę be automobilio?

2023 09 22
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Siūloma atšaukti „sausąjį“ sekmadienio pusdienį

2023 09 22
Civilinės saugos pratybos | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas branduolinei avarijai

2023 09 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Saulės Vilna apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Tai apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Beje apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Kai Šviesa sulygsta su Tamsa
  • Į susisiekimo jungtis siūloma įtraukti ir Ukrainą
  • Atnaujinama ligonių registracijos sistema
  • Tvarios įmonės – kaip jas atpažinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

by daiva
2023 09 22
15
Prūsų gentys XIII a. | wikipedija.org nuotr.

Prūsų vardas Bruzi minimas jau IX a. Ispanijos keliautojas Ibrahim-ibn-Jakūbas, apie 965 metus lankęsis slavų kraštuose, prūsus vadina Brūs. Jis...

Skaityti toliau

Rugsėjo 22 d. švęsime Baltų vienybės dieną!

by daiva
2023 09 21
2
Lygiadienio ir Baltų vienybės dienos minėjimas Kernavėje | Širvintų kultūros centro nuotr.

Artinasi vartus į šaltąjį metų laikotarpį atveriantis Rudens lygiadienis, o kartu ir Baltų vienybės diena. Baltų vienybės diena švenčiama rugsėjo...

Skaityti toliau

Pradėtas I. Vėgėlės vedamas pokalbių ratas: ieškota atsakymo, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais

by Kristina Aleknaitė
2023 09 21
0
Demokratija | sarmatas.lt nuotr.

Rugsėjo 18 d. prasidėjo advokato Igno Vėgėlės vedamas pokalbių ratas „Ieškom sprendimo“. Pirmajame pokalbyje buvo iškeltas klausimas – kas yra...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Saulės Vilna apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Tai apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Beje apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Beje apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
Kitas straipsnis
Seimas | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kada politikai išmoks taisyklingai kirčiuoti?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai