Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Dapšauskas. Kodėl ugdomi plagiatoriai? Ar tai tik Petro Baršausko klausimas?

Juozas Dapšauskas, www.alkas.lt
2017 10 22 16:24
8
KTU rektorius Petras Barsauskas | ktu.edu.lt nuotr.

KTU rektorius Petras Barsauskas | ktu.edu.lt nuotr.

KTU rektorius Petras Baršauskas | ktu.edu.lt nuotr.
KTU rektorius Petras Baršauskas | ktu.edu.lt nuotr.

Didelio šurmulio viešojoje erdvėje sulaukė galimas KT universiteto rektoriaus Prano Baršausko plagiatas. Šiame kontekste nesiimsiu kažko smerkti ar nuspręsti, bet atkreipsiu dėmesį į „sisteminį plagiavimą“, kuris mūsų švietimo sistemoje prasideda dar mokyklose. Maži vaikai pažinti pasaulį ir mokytis pradeda kopijuodami ir tai natūralu, tačiau ties tokiu mokymosi būdu galiausiai užstringama ir tai pradeda riboti vaikų kūrybingumą. Įsivyrauja tik informacijos kalimas. Rezultatas: kūrybiškai mąstančių visuomenėje nedidėjimas, masinė kultūra, reklamos gniaužtai, kuriems nesugeba pasipriešinti kritinio mąstymo nesusiformavę piliečiai.

O kur dar tokios kompetencijos, kaip finansinis raštingumas, pasiruošimas šeimai, ypatingai misijai – vaikų auginimui, ar elementarus gebėjimas gyventi laimingai, sveikos gyvensenos įgūdžiai?

Ko siekiama šiandieninėje švietimo sistemoje? Pavyzdžiui, tiksliai iškalti istorijos datas, bet jausti pasidygėjimą pačia istorija. Vietoj to, kad žmogus domėtusi šia sritimi, kontekstu, sąsajomis su šiandiena, neretai istoriją supranta kaip tikslių mūšio datų iškalimą. Neretai priversti perskaityti daug privalomųjų knygų suformuoja bendrai abuojumą knygų skaitymui, o pabaigę vidurinę ar aukštąją mokyklą daugybę metų nebeperskaito nei vienos knygos.

Ar nėra svarbiausia įskiepyti smalsumą, kad būtų pažinimo džiaugsmas, nuostaba, susidomėjimas. Ir jis tęstusi vadinamuoju mokymųsi visą gyvenimą.

Grįžtame prie „plagiatų“ temos. Internete lengva surasti kiek kainuoja įvairių kategorijų darbai (plagiatai?).  Universitetų katedrų vedėjai, dekanai kiti dėstytojai dažnai naudojasi studentų, kuriems vadovauja darbų rašymui, jų technine pagalba savo moksliniams darbams parašyti. Jie tikriausia atlieka tą „techninį“ darbą, apie kurį kalbėjo ir P. Baršauskas, kad tik „techninėje dalyje“ yra problemų.

O jei net ir patys rašo tuos darbus – kokia jų prasmė? Svarbiausia moksliniame darbe įmantrių žodžių gausa, tada jis tikrai tampa „mokslinis“? O gal tik eilinis „plagiatas“, nes savų minčių, įžvalgų, požiūrio neretai tokiuose darbeliuose mažoka. O sąsajų su realiu gyvenimu neretai visai teturi mažai . Kur tas vadinamasis „naujumo ir originalumo“ kriterijus?

Galima iš žmogaus padaryti vaikščiojančią enciklopediją, tačiau nesugebančia elementariai kūrybingai gyventi, pritaikiti turimas žinias konkrečiose, dalykinėse srityse. Svarbiausia mokymąsis visą gyvenimą. Ir galima pasakyti, kad mokymąsis ir ugdymąsis prasideda nuo gimimo iki mirties. Ir net kuo ankstesnis formalios mokyklos lankymas dar neužtikrina, kad bus anksčiau išugdoma susivokusi ir savarankiška asmenybė. Lietuvoje jau kuris laikas diskutuojama ar reikia anksčiau pradėti lankyti mokyklą: ne nuo 7 metų, o nuo 6 metų. Dar labiau šią diskusiją paskatino šiomis dienomis apsilankęs ir EBPO ekspertas Andrius Šleicheris (Andreas Schleicheris), kad šia linkme tikrai ir reikia žengti, neva tai išspęs švietimo spragas.

Reformos iniciatoriai teigia, kad reikia ankstinti mokyklinį amžių, nes taip yra daugumoje kitų Europos valstybių. Tačiau kalbėdami apie Suomijos, kaip pavyzdinės švietimo sistemos, perkėlimą į Lietuvą, vengiama minėti, kad ten lankyti mokyklą tepradedama nuo 7 metų. Tai nereiškia, kad Suomijoje ankstyvas ugdymas nevyksta, jis vykdomas kiek kitais būdais. Tai reiškia, kad mokymosi paankstinimas tikrai nėra kažkokia stebuklinga piliulė, tai tik vienas iš būdų.

„Metodika“ leidyklos išleistoje knygoje „Duokite vaikams ramybę“, kurioje analizuojami ugdymo sistemų skirtumai įvairiose šalyse ir problemos, kuriose atsiduria tėvai bei vaikai spaudžiami, kad atžalos pasiektų vis geresnių rezultatų per kalimą. Ir iš Lietuvos yra vykę daug paprastų mokytojų bei biurokratų pasisemti patirties. Skelbiama, kad pasimokyti „suomiško švietimo stebuklo“ kasmet atvyksta daugiau nei 1500 užsienio šalių atstovų iš apie 50 valstybių. Minėtoje knygoje Carl Honoré teigia: „Priešingai nei bendraamžiai daugelyje kitų šalių, vaikai Suomijoje formalią mokyklą lankyti pradeda tik tais kalendoriniais metais, kai jiems sukanka septyneri. Ankstyvą vaikystę jie praleidžia namie arba darželiuose, kur karaliauja žaidimas. Galiausiai pradėję lankyti mokyklą jie mėgaujasi trumpomis pamokomis, ilgomis atostogomis ir daugybe muzikos, dailės ir sporto užsiėmimų. Be to, Suomijoje mažai lenktyniaujama. Šalis seka atskirų mokyklų rezultatus, bet išvadų viešai neskelbia. Vaikai nevertinami pažymiais, kol jiems sueina trylika“.

Naujo ugdymo principų vis labiau laikosi ir vaikų darželių ugdymo sistema kitose šalyse – vadinama gamtos, miško ar lauko pedagogika, ugdymo būdas, kai vaikai kuo daugiau laiko praleidžia atvirose gamtos erdvėse ir ten pažįsta pasaulio paslaptis. Šią metodiką taiko ir Vilniuje įsikūręs gamtos darželis „Po smilgom“. Tokių ugdymo įstaigų paskutiniais metais Lietuvoje steigiasi vis daugiau, bet jos dažniausiai yra privačios ir norintys leisti į jas vidutines ar mažesnes pajamas gaunantys tėvai to padaryti negali, tai stabdo šių naujų idėjų ir ugdymo būdų plėtrą.

Juk ir dalykinius klausimus puikios sąlygos mokintis gamtoje: čia tikroji biologija, zoologija, geografija, chemija ir pan. Atvirose erdvėse galima mokytis ir skaičiuoti bei rašyti, tam panaudojamos natūralios gamtoje randamos medžiagos.

Ar nėra svarbiausia mažinti krūvius, „kalamo“ turinio balastą, ugdyti kūrybingumą ir žinių įsisavinimo ir ugdymo būdą? Būtina peržiūrėti patį turinį – ar tai, kas yra „kalama“, tikrai reikalinga?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vaizdžiai parodyti KTU rektoriaus P. Baršausko plagijavimo metodai (video)
  2. Etikos sargai P. Baršausko monografijoje plagiato neįžvelgė?
  3. 40 % gabių vaikų mokyklose yra netinkamai skatinami ir ugdomi
  4. J. Dapšauskas. Kai mokyklos taisykles nustato „klientai“ cinikai vidutiniokai
  5. J. Dapšauskas. Burgio istorija. Kiek švietimo sistemoje yra gąsdinančios tamsos?
  6. Profesoriaus K.Baršausko gyvenimas įamžintas V.Bareikio spektaklyje
  7. J. Dapšauskas. Draudimais ar švietimu bei užimtumu išgelbėsime žmones ir valstybę nuo svaigalų epidemijos?
  8. D. Kavaliauskienė. Darželis prasideda darželyje arba kodėl švietimo sistema mus sekina (video)
  9. Kodėl jauni žmonės (ne)nori būti švietimo darbuotojais?
  10. Kodėl blynų kepimas ne mažiau svarbus nei knygų skaitymas?
  11. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  12. Kodėl rudenį jaučiame stresą?
  13. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  14. G. Stanišauskas. Vyriausybė rengia pedagogų šienapjūtę
  15. V. Juozapaitis. Bernardo Brazdžionio žodžiai vis dar opūs
  16. R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
  17. J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai
  18. R. Karbauskis. Ar mokome ir mokomės to, ko reikia ir taip, kaip reikia?
  19. K. Paulikė. Rengiant Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, ideologijų kovos neišvengta
  20. J. Augutis. Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Žemyna says:
    5 m. ago

    Ar kas skaičiavo, kiek diplomų išduoda už asmenines pastangas?
    Ar tie, kas pirko kursinius darbus bei diplomus, gebėjo ir staiga puolė patys prakaituoti daktarines rašydami?
    O kas skaičiavo, kiek turime tikrų daktarų? Ar prireiks antros rankos pirštų tokiems suskaičiuoti?
    Tai kas tada tose habilitacijos komisijose?
    Aferistas aferistą pasikinkęs į „šviesią ateit”į tautą veda.
    Kad visi jie ilgainiui žlugs, kaip žlugo ir kiaurai prasivogęs socializmas „liberaliai” žmonišku veidu – jokios abejonės. Tik gaila, kad tie „žmoniško” veido „liberalai” staigiai perėmė šalies vadeles…
    Gaila, kad paskui save ir savo amoralią bedugnę ir Lietuvą tempia…

    Atsakyti
    • To lūzeriams says:
      5 m. ago

      Man tai įdomu tokie ale kritikai kaip jūs kiek ir ko esate parašę, ką sukūrę, kad galite kritikuoti daktaro disertacijas ir habilitacinius darbus apynusius žmonęs. Manau visiškai nieko ir jums dėl to gėda ir jums labai norisi suniekinti kitus , toli jus pralenkusius žmones.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        5 m. ago

        Oho, koks “proto bokštas” išlindo – akivaizdžiai “progresyvas”, nes a) užsivadino absoliučiai kvailai (ne tik, atseit, anglo-lietuviškai (kas jau savaime negudru), bet dar ir su dvigubu naudininku – matyt, nelabai “įkerta”, kad angliškas prielinksnis “to” ir lietuviška galūnė “-ams” vienas kitą dubliuoja) 🙂 b) suskubo chamiškai dėstyti savo nuomonę apie komentatorius (standartinis, liberastų “iki skausmo” nuvalkiotas “ad hominem”) net nepasivarginęs suprasti, apie ką jie rašo – ir juolab po kokiu straipsnio pats savo “gilemintiškas yžvalgas” dėsto; c) nesivargina dėl normalios rašybos ir skyrybos. 🙂

        Atsakyti
        • To Pick says:
          5 m. ago

          Jūsų išsireiškimas apie liberastus rodo , kad priklausote vatnikų kastai, vadinasi diskusija baigta

          Atsakyti
        • To Pick says:
          5 m. ago

          Jūsų išsireiškimas apie liberastus rodo , kad priklausote vatnikų kastai, vadinasi diskusija baigta

          Atsakyti
  2. Jo says:
    5 m. ago

    Apie ką šia straipsnis? Ar čia darželio po smilgom reklama? Prie ko čia Baršauskas? Ir kuo tie suomiai išskirtiniai? Kiek Nobelio premijų laureatų ar šiaip iškilesnių mokslininkų. Kam reikia rašinėti niekus?

    Atsakyti
  3. Jo says:
    5 m. ago

    Surado pavyzdį suomiją. Ten jaunimas visiškai apatiškas, gyvena iš valdžios dosnių pašalpų ir nei dirbti nei mokytis nenori. Autoriui labaiu reiktų pasidomėti prieš rašant

    Atsakyti
  4. Penicilinas says:
    5 m. ago

    LT viskas yra plagijuojama,net ir siame straipsnyje siuloma plagijuoti švietimo sistemą iš suomių,Kasi stojome iES mums sakė:pažiūrėkite kaip gerai gyvena tos šalys kurios įstojo į sąjunga-padarykite tai-plagijuokite.O dabar staiga mes plagijatoriai.Brangieji,reikia leisti kurybingai gyventi.Nuolat girdėti”nereikia atrasdinėti dviračio”.Noriu pastebėti,kad kūryba galima ir dviračių srityje.O apie moksla nereikia daug kalbėti-ten vien plagiatas.Varkšas Baršauskas ,kad tapo atpirkimo Ožiu.Bet kokioje disertacijoje arba plagiatas arba nesamonės.Visi mokslininkai skiriasi vienas nuo kito tik straipsnių kiekiu,one kokybe.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Studentai | smm.lt nuotr.

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

2022 05 19
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Prasideda civilinės saugos mėnuo

Prasideda civilinės saugos mėnuo

2022 05 16
Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

2022 05 15
Nuo rugsėjo – didesnė valstybės parama būsimiems mokytojams

Nuo rugsėjo – didesnė valstybės parama būsimiems mokytojams

2022 05 14
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

2022 05 13
LŠMPS pirmininku perrinktas Egidijus Milešinas

LŠMPS pirmininku perrinktas Egidijus Milešinas

2022 05 12
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Kauno technologijos universitetas | KTU nuotr.

KTU – tarp didžiausią poveikį darniam vystymuisi kuriančių universitetų pasaulyje

2022 04 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21
Studentai | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21
Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
Įvairenybės

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Paskutinė diena „Azovstal“ apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Pelnytas antausis apie „Eurovizijos“ finalas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35
  • Sukčiavimas aukštosiose mokyklose
  • Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
  • Geram kepsniui svarbus ir laikas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 599; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 562; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 475; komentarų: 14
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 467; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 432; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 399; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Studentai | smm.lt nuotr.

Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo...

Skaityti toliau

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

Pasaulio ekonomikos forumas, profesionalų socialinis tinklas „LinkedIn“ ir verslo žiniasklaidos lyderiai plačiai aptarinėja reikalingiausius ateities įgūdžius, tarp kurių vyrauja kūrybingumas...

Skaityti toliau

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
2
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Paskutinė diena „Azovstal“ apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Pelnytas antausis apie „Eurovizijos“ finalas
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Kitas straipsnis
J. Matkevičienė. Žmonių šventoji: daktarė M. Apeikytė

J. Matkevičienė. Žmonių šventoji: daktarė M. Apeikytė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai